Kraštotyros diena Alksniupių pagrindinėje mokykloje
Alksniupių pagrindinės mokyklos mokiniai turėjo galimybę praplėsti savo akiratį apie mūsų kraštą, nes rugsėjo 29–oji Radviliškio rajono mokyklose buvo paskelbta Kraštotyros diena.
Kraštotyros diena mokykloje prasidėjo paskaita apie kraštotyrą. Paskaitą vedė buvusi šios mokyklos ilgametė istorijos mokytoja, mokyklos ir kaimo kraštotyros muziejaus įkūrėja, knygos „Alksniupių kraštas“ viena iš autorių Gražina Vengrienė. Ji 1-10 klasių mokinius supažindino su kraštotyros šaltiniais, šio krašto mokyklos istorija. Paskaitoje svečiavosi taip pat buvusi mokyklos mokytoja, gerai žinoma šio krašto dainininkė Aleksandra Jakavičienė, kuri lietuvių liaudies dainų ištraukomis pagyvino paskaitą.
Po paskaitos 1-4 klasių mokiniai keliavo prie pirmosios mūsų krašto valstybinės mokyklos Šileikonių kaime, vėliau veiklas vykdė klasėse.
5-10 klasių mokiniai buvo suskirstyti į tris grupes. Viena iš grupių su auklėtojomis ir gamtosaugininkų būrelio vadove važiavo į trumpą išvyką, kurios metu aplankė keletą mūsų krašto objektų. Pirmiausia – Radvilonių kaime dvarininkų Roppų pastatytą koplyčią su šalia esančiomis giminės kapinėmis. Čia mokiniai išgirdo trumpas istorijas apie bajorus Roppus, koplyčią, keleto kapų istorijas.
Iš koplyčios pasuko į Radvilonių dvarą. Čia mokinius šiltai priėmė dabartiniai šio dvaro savininkai. Dukra papasakojo šio dvaro istoriją nuo senų laikų iki dabar, parodė dvaro antrame aukšte esančią menę, gretimus kambarius, liftą maistui kelti į menę, o jis yra vienas iš geriausiai išlikusių liftų Lietuvos dvaruose. Mokiniai užlipo apžiūrėti palėpių, kuriose, pasak žmonių kalbų, vaidenasi. Dvaro pirmame aukšte apžiūrėjo arkinį koridorių, kuriuo maistas buvo pristatomas iš oficinos į dvarą. Čia esančiuose kambarėliuose galbūt gyveno kambarinės, buvo ruošiamas maistas.
Dvaro kieme mokiniai matė kitus dvaro pastatus: klojimą, arklidę, oficiną, ledainę, darbininkų namą, 1934 m. įkurtą šio krašto pieninę. Dvaro šeimininkė buvo labai maloni ir pasiūlė dažniau apsilankyti Radvilonių dvare, kurio didžiojoje menėje galima rengti poezijos popietes ir pan.
Grįždami iš dvaro mokiniai pravažiavo pirmąją valstybinę mokyklą Šileikonių kaime, Šileikonių kaimo kapelius, kuriuose, pagal archeologinius tyrimus, atrasti palaikai žmonių, gyvenusių jau VI amžiuje. Netoli jų – vieta, senų žmonių vadinama Milžinkapiu. XX a. pirmoje pusėje, ariant šį lauką, rasta daug aukštų žmonių kaulų. Manoma, kad tai karų su švedais palikimas.
Kol viena iš grupių keliavo, likusios grupės mokykloje nenuobodžiavo. Vienos dirbo mokyklos muziejuje su mokytoja V. Krugeliene, kitos aiškinosi rajono istorinius ir gamtinius objektus su mokytoju G. Leviška ir mokytoja I. Jurevičiene, ruošė savo darbų pristatymus. Kai iš išvykos grįžo paskutinė grupė, visi 5-10 klasių mokiniai vėl patraukė į kultūros namų salę, kurioje gamtosaugininkų būrelio vadovė J. Beklešovienė trumpai supažindino su šio krašto istorija ir istoriniais objektais, kurių išvykos metu mokiniai nepamatė.
Paskutinė Kraštotyros dienos dalis buvo konkursas ir darbų pristatymas. Tai mokinių tą dieną įgytų žinių apibendrinimas. Konkursas – tarpklasinis: komandos turėjo atsakyti į klausimus, pažymėti, įvardinti objektus iš nuotraukų, išspręsti kryžiažodį „Kraštotyros šaltiniai“, atlikti testą.
Konkurso metu mokiniai pristatė ir namų darbus. Namuose turėjo sužinoti savo kaimo pavadinimo kilmę ir kuo daugiau senovinių žodžių su reikšmėmis.
Po konkurso – grupių pristatymai. Ypač išsamus ir vaizdus pristatymas buvo grupių, nagrinėjusių rajono gamtinius lankytinus objektus. Kol vyko darbų pristatymai, komisija susumavo konkurso rezultatus, kuriuos paskelbė renginio pabaigoje.
Antikos laikų filosofas Ciceronas sakė: „Istorijos nežinantys žmonės visada lieka vaikais“. Norisi tikėti, kad šią dieną ne vienas „paaugo“, o pažindami savo kraštą ir labiau jį pamilo.
Gamtosaugininkų būrelio vadovė Jurgita Beklešovienė