Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone: Burbiškio dvaras. Istorija ir dabartis

Aušra LAURINKIENĖ

„Radviliškio naujienų“ savaitraštis, įgyvendindamas Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo dalinai finansuojamą 2015 metų kultūros, šviečiamosios veiklos projektą „Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone“, kuriam skirtas 2000 eurų finansavimas, pradeda straipsnių ciklą, skirtą rajono kultūros paveldo objektams.

Pirmasis iš jų – neabejotinai dėmesio vertas objektas, išgarsinęs Radviliškio rajoną ne tik visoje mūsų šalyje, bet ir jos ribų, – tai Burbiškio dvaras.

Radviliškio rajone – per 380 kultūros paveldo objektų

Prieš pradedant pažintį su rajono kultūros paveldo objektais, derėtų apžvelgti bendrą situaciją rajone, nes paveldas yra mūsų šalies turtas.

Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis sako, kad mūsų kraštas – turtingas reikšmingais objektais. Jų čia – apie trys šimtai aštuoniasdešimt: „Kultūros paveldo objektais mes naudojamės, juos saugome ateinančioms kartoms. Tai yra svarbiausias mūsų tikslas ir užduotis. Mūsų rajone nekilnojamųjų kultūros vertybių yra išties nemažai, nes, tarkime, Baisogalos dvaro komplekse yra arti dvidešimties pastatų ir kiekvienas iš jų turi savo unikalų numerį“.

Kultūros paveldas – tai ne tik dvarai. V. Simelis sako, kad rajone turime ir piliakalnių, pilkapių, kapinynų, senkapių, senojo miesto vietas, statinių kompleksus, bažnyčių pastatų kompleksus, varpinių, namą su vadaviete, geležinkelio stoties statinių kompleksą, ginklų dirbtuvių statinių kompleksų. Rajonas turtingtas mitologinių objektų. Turime mitologinius akmenis, laidojimo vietas, įvykio vietas. Tai yra mūsų rajono turtas, kurį turime saugoti, prižiūrėti ir, svarbiausia, išsaugoti ateinančioms kartoms“.

155 objektai – saugomi valstybės

V. Simelis pasakoja, kad objektus apžiūri kultūros vertybių vertinimo komisija, kuri įvertina pateikto objekto vertę istoriniu, architektūriniu reikšmingumo šalies istorijai atžvilgiu ir priima išvadas. Taip objektai tampa kultūros paveldo objektais.

Tiesa, vertybių sąraše kultūros paveldo objektai dar skirstomi į smulkesnius skirsnius: „Aukščiausios vertės kultūros paveldas – tai valstybės saugomi objektai, kiek žemesnio lygmens – registriniai objektai, kurių statusas yra žemesnis. Pagal reikšmę dar yra valstybinės, regioninės ir savivaldybinės reikšmės objektai. Tai yra vėl išdėliota pagal vertę tam tikrose lentynose. Tarkime, mūsų rajone valstybės saugomų objektų turime nemažai – jų yra net 155“.

Dvaras, menantis tikrąją istoriją, atgijo naujam gyvenimui

Radviliškio rajono savivaldybės kultūros paveldo registre įrašytas 21 dvaras. Septyni iš jų priklauso savivaldybei. Radviliškio rajone, Burbiškio kaime, esantis Burbiškio dvaras – vieta, lyg magnetas traukianti ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio turistus.

Radviliškio rajono vizitine kortele tapusio dvaro teritorijoje užveistas tulpynas būrius lankytojų masina visą pavasarį ir vasarą, jaunavedžiai romantiškoje aplinkoje prisiekia amžiną meilę ir įsiamžina nepamirštamose fotosesijose, o šeimos mėgaujasi ramybe, dvelkiančia gilia istorija.

Istorijos šaltiniuose dvaras pirmą kartą paminėtas 1692 metais, pirmasis jį valdė Burba, vėliau dvarininkai Drabišiai, Taujanskai, Stasevičiai, Tiškevičiai.

Nuo 1819 iki 1941 metų Burbiškio dvarą valdė Baženskiai, kurie ir pastatė iki šiol išlikusius neogotikinius dvaro rūmus.

V. Simelis pasakoja, kad prieš didžiausias negandas atsilaikė Burbiškio dvaro Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto ir poeto Adomo Mickevičiaus paminklai, Švč. Mergelės Marijos skulptūra, kurie išstovėjo visą sovietmetį nepaliesti.

1941 m. Baženskių šeima, vengdama trėmimų, pasitraukė į Lenkiją. Dvaras buvo niokojamas, išgrobstytas, buvęs puošnus parkas užžėlė neišbrendamais brūzgynais. Bet praėjus lygiai 40 metų į Burbiškio dvaro sodybą įžengė paveldosaugininkas Egidijus Prascevičius, paskyręs didžiąją dalį savo gyvenimo istoriniam kompleksui atgaivinti.

Šiandien su pasididžiavimu parko teritoriją aprodantis Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius E. Prascevičius džiaugiasi, kad dvaras tapo tikru turistų traukos centru.

Tiesiogiai pritaikytas turizmo reikmėms ir kultūros renginiams

Kiekvieną dvaro kampelį su meile ir rūpesčiu prižiūrintis Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius E. Prascevičius džiaugiasi, kad šiandien dvaras tiesiogiai pritaikytas turizmo reikmėms ir kultūros renginiams.

„Ir Radviliškio rajono savivaldybės, ir visos šalies gyventojams Burbiškio dvaro sodyba tapo puikia vieta prasmingai praleisti laiką, galimybe susipažinti su istorija, pasimėgauti puikiu ir nepakartojamu gamtos grožiu. Dvare ir toliau organizuojami kasmetiniais tapę renginiai, tarptautinės konferencijos, parodos“, – sako E. Prascevičius.

Jis tikisi, kad dvaras ir toliau liks Radviliškio rajono kultūros ir meno centru. Jo teigimu, projekto veikloms pasibaigus, objektus prižiūri Daugyvenės kultūros istorinis muziejus-draustinis, tiesiogiai pavaldus Radviliškio rajono savivaldybei, o pastaroji užtikrina finansinį, organizacinį ir eksploatacinį muziejaus veiklos tęstinumą.

Siekiama atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą

Paveldosaugos skyriaus vedėjas V. Simelis priduria, kad Burbiškio dvare siekiama atkurti kuo tikslesnį praeities vaizdą: „Čia paveldas pateikiamas taip, kad liktų tikslus, o kartu įsigalėtų lankytojų vaizduotėje. Burbiškio dvaras – paveldo vertybė, kurioje stengiamasi aktualizuoti ne tik architektūrinį, kraštovaizdžio palikimą, bet ir dvarų kultūros tradicijas.

Dvaras pritaikomas ir šių dienų poreikiams: vyksta mokslinės konferencijos bei seminarai. Dvare renkamos įvairių gėlių kolekcijos. Pavyzdžiui, 300 rūšių ir formų tulpių kolekcija. Kadangi dvaras turi funkcionuoti dabarties kontekste, kuriamos ir naujos tradicijos, tokios kaip Tulpių žydėjimo šventė, kuri vyksta nuo 2000 metų. Čia pramoginiam renginiui suteikiama daug platesnė prasmė: demonstruojamos dvarų kultūrą liudijančios vertybės, lankomos ekspozicijos, populiarinama dvaro istorija“.

Beje po mėnesio – gegužės 9-ąją – ir šiais metais Burbiškio dvare vyks šiųmetinė Tulpių žydėjimo šventė, sutraukianti dešimtis tūkstančių žmonių.

Dvaras pasikeitė neatpažįstamai

E. Prascevičius sako, kad ilgą laiką dvaro kompleksas buvo apgailėtinos būklės, o situaciją kardinaliai pakeitė Europos Sąjungos lėšomis įgyvendintas projektas, kurio dėka pavyko atstatyti griūvančius dvaro pastatus: „Kadangi dvaro pastatai nebuvo visiškai sutvarkyti, jie darkė dvaro ir parko ansamblio visumą. Pagrindinis šio projekto tikslas – skatinti vietinį ir atvykstamąjį turizmą Radviliškio rajone, didinant turistinį apylinkių patrauklumą, bei sudaryti galimybes turizmo paslaugų plėtrai rajone“.

Rezultatai pranoko visus lūkesčius ir per kiek daugiau nei pusmetį nuveikta išties daug. Dvaras, baigus aktyvius renovavimo darbus, pasikeitė neatpažįstamai: atnaujintas buvęs svirnas, balandinė, sodininko namas ir ūkio pastatas. Atkurta autentiška Burbiškio sodyba: rekonstruotos centrinių rūmų mansardos, bokštas, buvęs svirnas, tvartas, arklidės, oranžerija, balandinė, sodininko namas, ūkinis pastatas, atkurtas autentiškas dvaro parkas: sutvarkyta teritorija, atkurti želdiniai, rekonstruoti ir atstatyti parko tilteliai bei lieptai, keliai, atnaujinti mažosios architektūros elementai, parko vartai, aptverta teritorija.

Šiandien Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio direktorius sako, kad sunku nupasakoti, kaip atrodė dvaro teritorija, vykstant renovavimo darbams: „Viskas buvo išknista ir išversta – nuo ryto iki vakaro vyko statybos darbai. Lygiagrečiai vyko ir statybų, ir projektavimo darbai. Žmonės su didžiuliu atsidavimu dirbo kruopščiai ir nepriekaištingai. Viskas suspėta laiku ir buvo įvertinta labai gerai. Smagu šiandien matyti daugiau nei pusmetį trukusių darbų rezultatą“.

Matant pokyčius – džiaugiasi širdis

Iš Dambavos kaimo kilusi šiaulietė Laima Savickienė „Radviliškio naujienoms“ sako mėgstanti sugrįžti į vietovę, kurioje prabėgo vaikystė: „Šiandien matant, kaip pasikeitė dvaras – džiaugiasi širdis. Čia mus visuomet pasitinka nepriekaištinga švara, idealiai sutvarkyta aplinka. Kaip galima nenorėti sugrįžti? Čia kasmet ne tik grožiuosi besikeičiančia aplinka, nuveiktais darbais, bet ir mėgaujuosi neapsakoma ramybe. Tik čia galima pajusti tikrąją anuometinę dvasią, o ir nuobodžiauti čia netenka – kol išvaikščioju visus takelius, lieptelius, apžiūriu salas, skulptūras ir ekspoziciją dvare, laikas išties neprailgsta“.

Truputis istorijos

Burbiškio dvaras yra Pakalniškių seniūnijoje, Radviliškio rajone. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Burbiškio dvarą siekia XVII amžių – šio amžiaus pabaigoje Burbiškio dvaras atiteko Andriejui Drobišui. 1692 m. iš pastarojo dvarą nupirko Konstantas Drobišas. Tuo metu Burbiškio dvaras buvo smulki bajoriškos žemės valda.

XVIII a. dvarą valdė dvarininkai Tovianskiai. Jų valdomą dvaro sodybą sudarė mediniai pastatai: rūmas, oficina, arklidė, tvartas, svirnai bei klojimai.

Dvaras atsigavo XVIII a. viduryje, jį įsigijus dvarininkams Straševičiams. Šie dvarininkai suremontavo ir išplėtė gyvenamąjį rūmą, pastatė naujų pastatų, pradėjo kasti tvenkinius.

1819 m. Burbiškio dvaras tapo Baženskių nuosavybe. Šiai šeimai valdant, dvaras išaugo: buvo išplėsta dvaro sodyba, pastatyta naujų pastatų, pradėtas formuoti dvaro parkas.

1903 m. po tėvo Ignoto Baženskio mirties dvarą paveldėjo Mykolas Baženskis. Naujasis dvaro valdytojas jaunystėje mokėsi Rygoje, studijavo agronomijos mokslus Leipcige. Dar mokydamasis M. Baženskis svajojo papuošti Burbiškio dvaro parką gražiais meno kūriniais. Baigęs mokslus Vokietijoje, jis sugrįžo į Burbiškį ir pats ėmėsi tvarkyti ūkį. Jo valdymo laikais dvaras ypač išaugo. Mykolas Baženskis įkūrė didelį, puošnų parką, iškasė tvenkinius, suformavo salas ir jas sujungė tilteliais.

1941 m. prasidėjus pirmiesiems Lietuvos gyventojų trėmimams į Sibirą, Baženskių šeima buvo priversta pasitraukti į Lenkiją. Dalį dvare buvusių vertybių Baženskiai išvežė pas pažįstamus žmones, likusios rūmuose vertybės karo metu buvo išgrobstytos.

Pokario metais dvare buvo įkurta veislinių kiaulių ferma. Ilgainiui parkas užžėlė krūmais, menkaverčiais medžiais. Be priežiūros palikti želdiniai sulaukėjo, sunyko neprižiūrimi takai. Rūmų salių koklinės krosnys buvo išgriautos, salės performuotos į butus. Nugriauta dalis dvaro sodybos pastatų: pirtis, svečių korpusas, keturių aukštų bokštas, karietinė, gulbių namelis, oranžerija, guvernantės namas, sunaikintos Fauno ir Nimfos skulptūros, Liūtų tiltas.

Gyvenamosios dvaro sodybos sektoriuje išliko centrinė buvusių rūmų dalis, vaikų namas, ledainė, virtuvė. Ūkiniame sektoriuje – du akmenų mūro tvartai ir akmenų mūro svirnas, sodininko namas, mūrinė oranžerijos dalis, balandinė.

1981 m. Burbiškio dvaro parką ėmė tvarkyti rajono paminklosaugos vadovas Egidijus Prascevičiaus. Organizuotos talkos, pradėti kirsti menkaverčiai medžiai ir krūmai. Vyko tvenkinių valymo darbai.

1991 m. E. Prascevičiaus iniciatyva įkūrus Daugyvenės kultūros istorijos muziejų–draustinį, Burbiškio dvaras tapo vienu iš šio muziejaus skyrių. Dvare imtasi dar didesnių darbų. Užmegzti ryšiai su Mykolo Baženskio sūnumi Adomu Baženskiu, gyvenančiu Lenkijoje.

1992 m. A. Baženskis dvarą padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei su sąlyga, kad dvaro ansamblis bus naudojamas Lietuvos kultūros poreikiams.

Šiandien pažadas ištesėtas su kaupu – kultūros paveldo objektas šiandien ne tik saugomas ir puoselėjamas ateities kartoms, bet ir džiugina kiekvieno į šį nuostabų kampelį užsukusio lankytojo širdį.