Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone: Dulkėmis užkloti dvarai ir sodybos

Aušra LAURINKIENĖ

„Radviliškio naujienų“ savaitraštis tęsia straipsnių ciklą, skirtą rajono kultūros paveldo objektams.

Šiandien pristatome reikšmingus, tačiau storu dulkių sluoksniu nusėtus nekilnojamojo turto objektus – rajono dvarus ir sodybas. Vieni iš jų – jau nušluoti nuo žemės paviršiaus, o kiti tiesiog griūva akyse.

Skirtingi dvarų likimai

Šiuo metu Radviliškio rajone yra net dvidešimt trys į Kultūros vertybių registrą įtraukti dvarai ir sodybos. Daugelyje iš jų stovi įvairiausi mediniai ar mūriniai pastatai. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, Burbiškio ar Baisogalos dvarų rūmai, ir šiandien yra išpuoselėti. Juose verda gyvenimas, žydi gėlės, lankosi svečiai. Tačiau likusieji yra nukloti dulkėmis. Kai kurie pastatai, nuniokoti negailestingo laiko, jau sulyginti su žeme, o kiti, niekieno neprižiūrimi, griūva akyse.

„Registre matome užfiksuotus dvarus, buvusias sodybas ar tiesiog jų fragmentus. Iš tiesų, likimas daugeliui sodybų yra gana niūrus. Jeigu mūsų rajono gražiausi dvarai Burbiškio ar Baisogalos šiandien vilioja turistus, yra nuolat tvarkomi, tai kitų istorija taip nedžiugina“, – apmaudo neslepia Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis.

Liūdniausia – Grinkiškio dvaro būklė

Kalbėdamas apie savivaldybei priklausiančius rajono dvarus, V. Simelis sako, kad didžiausia šios dienos problema ir galvos skausmas – tai Grinkiškio dvaras: „Gaila, kad daugelis pastatų yra apgriuvę. Iš visų dvarų Radviliškio rajono savivaldybei priklauso tik šeši. Jie daugiau ar mažiau yra prižiūrėti. Iš savivaldybei priklausančių rūmų pastatų labiausiai prašantys tvarkos ir remonto – Grinkiškio dvaro rūmai, kurie yra net pavojingos būklės. Jei kas į juos bandytų patekti, gali ištikti ir nelaimė. Turiu vilties, kad šį dvaro rūmų pastatą pavyks sutvarkyti. Juolab, kad jis yra įtraukas į 36 Lietuvos dvaro rūmų, turinčių prioritetą atstatymui, sąrašą“.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras taip pat skelbia, kad Grinkiškio dvaras, įsikūręs šalia miestelio, pietinėje pusėje, smarkiai apleistas, griūvantis. Pastatai, statyti aštuonioliktajame amžiuje, o vėliau, devynioliktajame ir dvidešimtajame amžiuose perstatyti bei keisti, dar ir šiandien liudija apie didingą istoriją: čia išlikę daug įdomių konstrukcinių ir apdailos detalių, liudijančių gana seną dvaro rūmų amžių: sienų apdaila, išorės apkalimas kalvio darbo vinimis, perdangos bei stogo konstrukcijos.

Apleistame Beinoravos dvare ir šiandien gyvena žmonės

Savaime suprantama, aplankyti visas sodybas bei dvarus – ganėtinai sunku. Juolab, kad praėjusiais metais savaitraštis „Radviliškio naujienos“ pristatė nemenką jų dalį.

Šįkart užsukome į Radviliškio rajono Sidabravo seniūnijos dvaro sodybą, esančią rajono pakraštyje. Jeigu užsukus į atokiame rajono kampelyje įkurtą Diktariškių dvarą lankytojus pasitinka įspūdinga senų medžių alėja, besitęsianti net kilometrą, tai čia vaizdelis – kur kas liūdnesnis ir nėra itin malonus akiai – aplinka apleista, auga krūmokšniai, aukštos žolės. Taip, pasivaikščiojimams ši vieta kol kas tikrai netinka, tačiau dvaro teritorijoje ir šiandien gyvena šeimos.

„Dievo pamirštas kampelis“, – tyliai prasitaria V. Simelis. Nesutikti su juo – tiesiog neįmanoma. Pokariu dvaro ansamblis buvo grubiai pritaikytas naujiems – tarybinio ūkio poreikiams, statomi nauji pastatai, kurie ignoravo senuosius statinius ir želdinius. Šiandien šie gremėzdiški pastatai – visiškai užgožę dvaro dvasią – išdaužyti pastatų langai, kalnai šiukšlių ir įvairiausių senų rakandų tikrai nepuošia bendro vaizdo.

Liko tik anuometinio grožio fragmentai

Istorija byloja, kad anuomet Beinoravos dvare gyvenimas buvo kitoks – dvaro sodyba pradėjo formuotis aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje, kai šios žemės atiteko grafams Čapskiams. Jų laiku suformuotas parkas, pastatyti ūkiniai ir gyvenamieji pastatai. 1855 metais Čapskis dvarą su 86 baudžiauninkų šeimomis pardavė Mamertui Malinskiui. Kelios šios šeimos dvarą valdė iki pat nacionalizacijos 1940 metais.

Dvaro nacionalizavimo traumą likimas lėmė patirti Stepono Malinskio našlei Onai. Po Antrojo pasaulinio karo dvare įsikūrė jau minėtas tarybinis ūkis. Tuo metu buvusioje dvarvietėje suformuotas antras – naujas parkas, kurio projektą parengė architektas A. Tauras.

Buvęs ponų namas – medinis, statytas gal dar Čapskių, ne kartą Malinskių remontuotas. Tai liaudiškojo klasicizmo stiliaus statinys. Centrinės durys, langai papuošti drožiniais. Pietiniame fasade – dengta veranda su drožinėta taip vadinamąja baliustrada. Interjerai, deja, iš dvaro laikų neišliko, gali tik keli elementai – laiptinės turėklai, keraminiais lipdiniais papuošta krosnis.

Beinoravos dvaro malūnai, rūkyklos, ledainės, bravorai, kalvės ir spirito varyklos buvo mūrijamos iš lauko riedulių, apdailinamos plytų mūru ir tinkuotais apvadais. Taip pat dekoratyviniais įvairių stilių elementais, artimais tuometinei dvarų architektūrai: liaudiško romantizmo stilistikai.

Turtingas parkas – jau užmarštyje

Beinoravos parkas, kaip skelbia dvarų tyrinėtojai, – vienas iš turtingiausių šalies parkų savo retų egzotinių medžių kolekcija, nes čia nedideliame 3 hektarų plote auga apie pusšimtis retų medžių ir krūmų rūšių, tokių kaip: sibirinis kėnis, kedrinė pušis, Menzieso pocūgės, taškuotoji gudobelė, mandžiūriniai riešutmedžiai, vakarinės tujos, raudonlapis platanalapis klevas, karpytalapis karpotasis beržas, margalapė baltoji sedula… Deja, ši kolekcija beviltiškai apleista ir, matyt, palikta likimo valiai. Prasibrauti per taip vadinamą parką šiandien prireiktų mačetės.

Specialistai neabejoja, kad Beinoravos parką būtina kuo skubiau sutvarkyti ir paskelbti respublikinės reikšmės gamtos paminklu. Nes kai kuriems vietiniams gyventojams šis turtingas parkas tėra paprastas „miškelis“, kuriame širdis leidžia ir šiukšlę numesti, ir nuorūką užgesinti.

Palonų dvaras jau „nušluotas“ nuo žemės paviršiaus

Šiandien itin liūdnas ir Palonų dvaro, stūksojusio Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijoje, likimas. Dvaro sodybą ilgą laiką sudarė vienaaukštis medinis ponų namas, medinis kumetynas, svirnas ir keturkampė ledainė.

Apie Palonų dvarą duomenų mažai, tik tai, kad jis paminėtas 1582 metais, kai Lietuvos ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis dalijo tėvoniją didikams. Vėliau sodyba ėjo iš rankų į rankas, o medinį dvarą, kaip manoma, pastatė pasiturintis ūkininkas.

Sovietmečiu pastatas atiteko Palonų pagrindinei mokyklai, jame įkurti socialiniai būstai, tačiau išsikėlus gyventojams dvaras buvo apleistas. Ilgą laiką šis dvaras rūpėjo tik vagišiams – manyta, kad pastarieji pastatų detalėmis šildėsi namus.

Ilgą laiką čia buvo išlikusių menkų autentiškų detalių fragmentų: salės lubų, sienų ir langų apdailos elementų. Ne mažiau įdomios ir vertingos buvo namo konstrukcijos bei statybos technologija.

Vidinės namo sienos buvo sumūrytos iš nedegto molio plytų, dailiai suleisti sienojai. Deja, šiandien dvaro aplankyti – jau nebeįmanoma. „Sulygintas su žeme. Štai kokia šiandien jo situacija, – atsidūsta V. Simelis. – Palonų dvaras dar 2010 metų rugpjūtį buvo pripažintas avarinės būklės ir prieš kelerius metus buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus“.

Kai kuriems dvarams – būtinas šeimininkų dėmesys

Jau seniau esame rašę, kad rajone kai kurie dvarai tiesiog griūva akyse, yra niokojami piktadarių ir benamių. Vienas toks pavyzdys – jaukioje gyvenvietėje netoli Šeduvos, prie Panevėžio ir Šiaulių kelio, esantis Raudondvario architektūros ansamblis, kuris yra vertingas kaip romantizmo epochos paminklas, tačiau griūva akyse.

Išdaužyti langai, nuterliotos sienos, sugriuvęs stogas ir šiukšlynas viduje – toks vaizdelis pasitinka panorusius aplankyti pagrindinį Raudondvario dvaro rūmų pastatą.

Visą dvaro kompleksą, į kurį įeina ne tik apgriuvę rūmai, bet ir oficina, arklidė, svirnas, vandens malūnas, tvartas bei parkas, vietos valdžios atstovai bei rajono gyventojai vadina skauduliu. Nenuostabu: kai visai netoliese tūkstančiai lankytojų traukia apžiūrėti Burbiškio dvaro ar ištaigingų Baisogalos rūmų, Pakalniškių seniūnijoje esantys Raudondvario dvaro pastatai turistų nevilioja.

Problemų priežastis, anot V. Simelio, yra ta, kad dvaro pastatai pateko į privačias rankas. Jis pasakoja, kad 19-ojo amžiaus pradžioje statytą dvarą, įtrauktą į Kultūros vertybių registrą, o tiksliau – pagrindinius dvaro rūmus, nusipirko šiaulietis verslininkas. Paveldosaugininko teigimu, naujasis savininkas netesėjo pažadų tvarkyti ir prižiūrėti dvarą, todėl juos priminti tenka teismuose: „Jau kurį laiką neužveriamos teismo durys. Verslininkas nevykdo nurodymų sandarinti langus ir duris, kad į vidų nepatektų įvairūs asmenys, ir uždengti nors laikiną stogą, kad lietus ir sniegas neardytų sienų bei konstrukcijų“.

Deja, tokia situacija – ne tik dėl Raudondvario dvaro. Daugelis dvarų yra privačiose, o ne savivaldybės rankose. Pavyzdžiui, Maldžiūnų dvaras, kuris iš išorės atrodo dar gana gerai, tačiau pastatas – stiprokai apleistas. Pagrindinius dvaro rūmus dar 2004 metais įsigijęs ir juos dukrai prieš ketverius metus perleidęs Vytautas Pranys vis žada ir puoselėja viltį, kad ateityje dvaro duris noriai pravers lankytojai, o dvaras taps dar vienu rajono traukos centru.

Lygiai taip pat šiandien nyksta ir Diktariškių rūmai, ir jau minėtas Beinoravos dvaras. Kartais patenkame ir į tokią keblią situaciją, kai šeimininkauti savo pastate tiesiog negalime. „Mums priklauso Vileikių dvaras, esantis Radviliškio rajono Sidabravo seniūnijoje, tačiau medinis ponų namas su medžio drožiniais papuoštu fasadu, ledainės ir klojimo griuvėsiais mums neprieinamas. Aplink esanti žemė buvo atiduota šeimininkui, tad ir prieiti prie šio dvaro labai sunku“, – sako V. Simelis.

Radviliškio rajono savivaldybėje registruoti dvarai

Amalijos dvaras, Pakalniškių seniūnija

Baisogalos dvaras, Baisogalos seniūnija

Beinoravos dvaras, Sidabravo seniūnija

Birželių dvaras, Sidabravo seniūnija

Burbiškio dvaras, Pakalniškių seniūnija

Dauboraičių palivarko sodybos fragmentai, Sidabravo seniūnija

Diktariškių dvaras, Šaukoto seniūnija

Gražionių dvaras, Aukštelkų seniūnija

Grinkiškio dvaras, Grinkiškio seniūnija

Kurklių dvaras, Šeduvos seniūnija

Maldžiūnų dvaras, Pakalniškių seniūnija

Pakiršinio dvaras, Baisogalos seniūnija

Palonų dvaras (sulygintas su žeme), Baisogalos seniūnija

Pašakarnėlio dvaras, Šaukoto seniūnija

Pašušvio dvaras, Šiaulėnų seniūnija

Polekėlės dvaras, Tyrulių seniūnija

Radvilonių dvaras, Pakalniškių seniūnija

Ramulėnų dvaras, Radviliškio seniūnija

Raudondvario dvaras, Pakalniškių seniūnija

Šaukoto dvaras, Šaukoto seniūnija

Šiaulėnų dvaras, Šiaulėnų seniūnija

Viktorinės dvaras, Grinkiškio seniūnija

Vileikių dvaras, Sidabravo seniūnija

Rubriką „Kultūros paveldo svarba ir reikšmė Radviliškio rajone“ remia: