Laisvės gynėjams atminti – suliepsnojo laužas
Aušra LAURINKIENĖ
Kaip ir visoje šalyje, taip ir Radviliškyje, aidint bažnyčios varpo dūžiams bei liepsnojant atminimo laužui, skambėjo vardai tų, kurie prieš dvidešimt penkerius metus savo gyvybes paaukojo dėl šalies laisvės.
Keturiolikos žuvusiųjų garbei didžiojoje Radviliškio kultūros centro salėje merktos baltos rožės, suskambo ir Lietuvos himnas. Nors Sausio 13-ąją visa šalis mena kraupius įvykius, rajono valdžios atstovai sako, kad metams bėgant ši sukaktis įgauna dvejopą atspalvį.
Reikia džiaugtis tuo, ką šiandien turime
Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis sako, kad šis minėjimas turi didelę prasmę: „Gal mes mylėkime Lietuvą savyje, o ne laukime, kol Lietuva mus mylės? Gal negana mylėti Lietuvą tik per tokius minėjimus kaip šis? Atrodo, dabar tampame geresni, tačiau ne vien šią dieną reikia taip daryti. Turime gyventi Lietuvai. Istorija – reikalinga, kad galėtume kurti ateitį, tačiau visuomet noriu pabrėžti ir paprašyti – mylėkime labiau. Mylėkime visa širdimi. Tikroji meilė yra kiekvienas darbas, mintys apie šeimą, vaikus, šalį. Juk tai – pagrindiniai dalykai: šeima, Lietuva ir tikėjimas“.
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse į kultūros centre susibūrusius rajono gyventojus kreipęsis rajono vadovas įsitikinęs – reikia didžiuotis tais, kurie dainuodami ir susikibę už rankų stovėjo prieš sovietų tankus ir automatus: „Vienybės ir laisvės siekio vedini lietuviai pasiekė istorinę pergalę. Pilni autobusai tų, kurie tikėjo, kad išaus laisvės rytas, kad išsaugosime savo dar gležną Lietuvos valstybę, važiavo į Vilnių ginti Parlamento, Lietuvos radijo ir televizijos. Tie, kurie negalėjo išvykti, būriavosi prie strateginių savo miestų pastatų, kurie galėjo būti reikalingi sovietams, arba prie televizorių ekranų su nerimu stebėjo, kaip žurnalistė Eglė Bučelytė, sovietiniams desantininkams šturmuojant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, iš televizijos studijos komentavo įvykius iki nutrūkstant transliacijai. Tą naktį daugybė idealistų ir laisvos Lietuvos kūrėjų laužų liepsnose matė savo ir valstybės ateitį. Visi drauge susivieniję šiandien skelbkime gyvybę, šviesą, atmintį ir susikaupimą. Esame tauta, gebanti susivienyti negandų akivaizdoje. Būkime patriotai. Juk esame tie, kurie kuria savo valstybės ir savo vaikų ateitį“.
„Šiandien kyla dvejopos mintys. Atsuki laiką atgal ir pagalvoji: „O ką aš veikiau tądien?“. Tuomet buvau sąlyginai jaunas, tačiau su šautuvu rankose buvau pasiryžęs ginti Tėvynę. Kai kurie lydėjo vykstančius į šalies sostinę, o mes likome ginti savivaldybės, nes sklido kalbos, kad žada užimti šalies savivaldybes. Mes čia budėjome, kad galėtume apginti vietinę valdžią“, – pasakoja Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis.
Šiandien jis sako kviečiantis visus džiaugtis šia diena: „Tai buvo sunkus metas. Negalėjome tikėti, kad sulauksime tokių dienų. Tad džiaukimės, tačiau nepamirškime ir to, ką teko patirti“.
Įvykius mena lyg vakar dieną
Į minėjimą susirinkę žmonės sako iki šiol menantys dvidešimt penkerių metų senumo įvykius. Garbaus amžiaus Vytautas Jankevičius – vienas iš tokių žmonių. Lietuvos kariuomenės rezervo vyresnysis leitenantas su ašaromis akyse šiandien prisimena ne tik vienybės jausmą, bet ir laidotuves Antakalnio kapinėse.
Tuomet tūkstantinė minia ne tik vieningai siekė Nepriklausomybės, bet ir atsisveikino su tais, kurių vardai aukso raidėmis įrašyti į mūsų šalies istoriją: „Lygiai prieš dvidešimt penkerius metus iš Radviliškio centro autobusu išvykome anksti rytą. Susibūrėme visas „Radviliškio žemės ūkio technikos“ darbuotojų kolektyvas, vykome į Sausio 13-osios įvykio dalyvių laidotuves. Jos buvo išties įspūdingos. Ne tik žmonių gausa, bet ir vaizdais. Parlamento rūmai buvo apstatyti barikadomis, liepsnojo laužai. Ten, praleidę visą dieną, susiruošėme namo, tačiau pastebėjome nuo Šiaurės miestelio atvažiuojančius šarvuočius. Apsisukome atgal ir grįžome, – tramdydamas emocijas pasakoja V. Jankevičius. – Prabuvome ten pusę nakties, o šarvuočiai sustoti nedrįso, tad laimingai grįžome į Radviliškį“.
Įvykius lyg vakar dieną menantis vyriškis sako, kad apie tai kalbėti nėra lengva: „Gaila Lietuvos sūnų ir dukrų, kurie padėjo galvas už šalies laisvę. Jų šiandien nėra…“
Parapijiečiams – ramybės ir išminties
Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje Mišias prieš minėjimą aukojęs kunigas Tadas Rudys sako parapijiečiams linkėjęs svarbiausių dalykų – ramybės ir išminties: „Aš kiekvieną kartą savęs vis klausiu: „Kas yra Sausio 13-oji?“, ir supratau, kad šią dieną Dievo galima prašyti dviejų dalykų – išminties ir ramybės. Ramybę kartais bandome susikurti patys, bet tikrosios ramybės davėjas yra Dievas. Mes negalėsime sau ir kitiems duoti ramybės, jeigu neturėsime savyje išminties. Tai Sausio 13-ąją aš ir linkiu kiekvienam ir sau pačiam, kad turėtume pakankamai išminties. Tuomet galėsime skleisti ramybę ir kitiems“.
Laisvės kainą suvokia ir jaunimas
Sausio 13-oji reikšminga diena ne tik tiems, kurie tapo kraupių įvykių liudininkais, bei ir jaunajai kartai. Su Radviliškio rajono jaunimu vietos Jaunimo erdvėje šia tema kalbėta ne kartą.
„Aš neabejoju, kad jaunimas suvokia istorinės datos reikšmę, prasmę ir esmę. Jie džiaugiasi esantys laisvi ir džiaugiasi, kad turi teisę į laisvą žodį, kad gali kalbėti ką nori, gali prisiimti atsakomybę, dalyvauti įvairiuose renginiuose niekieno neverčiami, o savo noru“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkas jaunimo klausimais Vladas Vaidžiulis.
V. Vaidžiulio teigimu, jaunoji karta šiandien suvokia laisvės kainą: „Jeigu ne tiesiogiai, tai tikrai – perkeltine prasme. Jie žino, kad turi teises, moka jomis naudotis, suvokia pareigą, atsakomybę“.
Renginių ciklas nuvilnijo per visą rajoną
Pasak istorikų, Sausio 13-oji – simbolinė diena. Tai nėra koks nors realus aktas, lėmęs Lietuvos nepriklausomybę. Tačiau šie įvykiai parodė pasauliui, ko yra vertas senasis režimas ir kodėl lietuviai nori nepriklausomybės.
Radviliškiečiai šią dieną ne tik būrėsi prie atminimo laužo Radviliškio miesto laisvalaikio ir pramogų parke, bet ir žiūrėjo režisieriaus Roberto Mulano kino filmą „Mes dainuosim“. Sausio 13-osios minėjimo renginių netrūko visame rajone – kiekviename rajono kampelyje prisiminti tie, kurie kovojo už šalies laisvę.