Legendiniam policijos ekspertui atminti – prisiminimų knyga
Jonas MARCINKUS
Šiandien vakare į Radviliškio kultūros centrą susirinkę buvę ir esami pareigūnai švęs Kriminalinės policijos dieną. Profesinei šventei paminėti išleista buvusio ilgamečio Radviliškio kriminalinės policijos vadovo Gintauto Šarausko ir buvusio ilgamečio žurnalisto Sido Aksomaičio bendras kūrinys – knyga „Prakalbinto stalo istorija“.
Ekspertų darbas lieka neįvertintas
Autoriai kūrinį paskyrė šviesios atminties ilgamečiam Radviliškio policijos ekspertui Kazimierui Liepai (1959–2009). Šis kriminalistas buvo tapęs tikra policijos legenda, nes pro akis jam neprasprūsdavo nė viena smulkmena, dažnai tapdavusi pagrindiniu bylos įkalčiu.
Lietuvos policijos akademijos pirmosios laidos absolventas 49-erių metų G. Šarauskas įsitikinęs, kad ši knyga bus šiokia tokia kompensacija ekspertams. Mat atskleidus nusikaltimą jų darbas dažnai lieka neįvertintas – nuopelnai atitenka tyrėjams, vadovams, prokurorams.
„Policija nuo 1993 metų turi gražią tradiciją apdovanoti geriausius pareigūnus, kuriems įsteigta „Metų seklio“ nominacija. Deja, per pirmus dešimt metų vietos neatsirado nė vienam ekspertui, o tarp apdovanotųjų nepateko net ir K. Liepa, apie kurio profesionalumą buvo girdėję visos Lietuvos pareigūnai“, – kalbėjo G. Šarauskas.
Delno mįslę įminė ekspertas
Ne vienerius metus prisiminimų knygą išleisti norėjęs G. Šarauskas jau buvo sumanęs, kad jos pagrindine tema galėtų tapti Lietuvoje siautusių žmogžudžių romų gaujos byla. Ji buvo įminta tik Radviliškio policijos eksperto K. Liepos užsispyrimo dėka.
1995-1998 metais Lietuvoje siautė gerai organizuota panevėžiečių ir iš Baltarusijos atvykdavusių romų grupuotė, kuri plėšė ir žudė vienkiemiuose gyvenančius senolius. Itin žiauriais nusikaltimais išgarsėję banditai kruopščiai slėpė pėdsakus, todėl juos pričiupti prireikė ne vienerių metų.
1998 metų vasarį operaciją surengę Vilniaus ir Panevėžio pareigūnai sulaikė į susitikimą atvykusius gaujos narius. Deja, porą dešimčių plėšimų įvykdžiusių ir 6 žmones nužudžiusių banditų nepavyko priremti, nes trūko įkalčių.
Žmogžudžius demaskavo K. Liepa, 1997 metų kovą po centimetrą ištyręs Liepkalnio kaimo sodybą, kurioje buvo itin žiauriai nužudyti sutuoktiniai. Vienas banditas ieškojo grobio senolių namuose buvusiame sudedamame stale ir padarė klaidą – nusimovė pirštinę ir paliko delno atspaudą.
Tuo metu policijos duomenų bazėje buvo tik pirštų antspaudai, o delnų žymes buvo galima tirti tik rankiniu būdu. Ne vieną mėnesį plušėjęs K. Liepa galiausiai šventė pergalę, nes vienas Panevėžyje sučiuptas banditas Henrikas Grachauskas ir buvo palikęs delno žymę.
Rankomis sukirto ant stogo
Radviliškietis ekspertas ir kartu dirbę kriminalistai buvo paskatinti po 300 litų premija, o visus laurus tąkart susižėrė sostinės pareigūnai. Baigęs tarnybą policijoje, G. Šarauskas perėjo į pasieniečius, bet knygą nutarė rašyti ne dėl noro pasipuikuoti atskleistais nusikaltimais.
„Ekspertai dažnai randa ir pastebi tai, kas dažnam prasprūsta pro akis. Tiksliausias net ir labiausiai patyrusius kriminalistus stebinusio K. Liepos apibūdinimas – jis buvo ekspertas, kuris matė“, – sakė G. Šarauskas.
Atsiminimų knyga gal ir nebūtų pasirodžiusi, jei ne atsitiktinis buvusio kriminalisto susitikimas su buvusiu ilgamečiu žurnalistu 40 metų S. Aksomaičiu. Pareigūnas pažinojo šį daug metų „Respublikos“ dienraštyje dirbusį korespondentą, bet iš pradžių net neįtarė, kad paskambinęs dėl sodybos stogo apšiltinimo kalbasi būtent su juo.
Iš balso atpažinęs ne kartą kalbintą G. Šarauską, S. Aksomaitis nuvažiavo į sodybą aptarti stogo šiltinimo reikalų. Tad galima sakyti, kad ant stogo ir buvo sukirsta rankomis dėl bendradarbiavimo rašant knygą.
„Lengvai prisižadėjau, nes tuo metu jis buvo mano klientas, – juokėsi S. Aksomaitis. – Teko praleisti daug dienų ir naktų, kol surinkome visą medžiagą, bet rezultatas tikrai geras.“
Prisiminė ir išskirtines bylas, ir paramą
Knygoje „Prakalbinto stalo istorija“ prisiminimais dalijasi buvę Radviliškio policijos vadovai, buvę kriminalistai, prokurorai. Jie papasakojo ne vieną išskirtinę istoriją apie sėkmingai išnarpliotas pačias sudėtingiausias bylas.
Esami ir buvę pareigūnai negailėjo gražių žodžių ir Radviliškio rajono savivaldybės vadovams. Jų dėka radviliškiečiai policininkai galėjo įsigyti reikiamos šiuolaikiškos technikos, darbui būtinos aparatūros.
Buvęs Radviliškio kriminalinės policijos vadovas Olegas Travkinas prisiminė, kad Savivaldybė už surinktas baudas gaudavo 40 procentų visos sumos, bet visus pinigus iki cento atiduodavo komisariatui. Tai buvo didžiulė paspirtis, nes per metus buvo surenkama po 0,5 milijono litų baudų.
Radviliškio rajono savivaldybė neliko nuošalyje ir šįkart – buvo viena pagrindinių rėmėjų, padėjusių išleisti šią atsiminimų knygą. 500 egzempliorių tiražu knygą „Prakalbinto stalo istorija“ išleido leidykla „Saulės delta“.