Lizdeikiečių vasaros sveikatos stiprinimo ir gamtotyrinė stovykla „Atrask, pažink ir sveik 4“

Lizdeikos gimnazijos mokiniai, pasirinkę gamtamokslinę pakraipą, jau ketvirtus metus turi galimybę išvažiuoti į vasaros sveikatos stiprinimo ir gamtotyrinę stovyklą „Atrask, pažink ir sveik“ prie Rubikių ežero Anykščiuose (stovyklos vadovės mokytojos L. Semeniukienė, A. Šmukštienė, R. Grėbliūnienė, S. Karenauskienė). Šios stovyklos tikslas – padėti mokiniams įgyti bendrą sveikatos suvokimą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus ir įpročius, paskatinti rinktis sveiką gyvenimo būdą ir sudaryti sąlygas atsiskleisti mokinių kūrybiškumui. Prie stovyklos programos įgyvendinimo prisideda Radviliškio rajono savivaldybė (vaikų socializacijos ir poilsio programų rėmimo fondas), Lizdeikos gimnazija ir mokinių tėveliai. 

Kaip ir kasmet, pirmiausia mokiniai buvo supažindinti su pirmosios pagalbos kursu, mokėsi suteikti pagalbą susižeidusiam, užspringusiam ar skęstančiam. Mokėsi taisyklingai bintuoti žaizdas, sutvirtinti lūžius, paruošti tvarsčius ir daryti dirbtinį kvėpavimą. Išvažiuojamosios stovyklos metu lizdeikiečiai, tobulindami kultūrinę ir pažinimo kompetencijas, tęsė pažintį su anykštėnų kraštu ir jo šviesuoliais įvairiose edukacinėse veiklose. Aplankyta Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių memorialinė sodyba, kurioje pristatytas šios šeimos gyvenimas ir veikla, puoselėjant Lietuvos kultūrą. Dalyvauta edukacijoje „Knygnešiai – žandarai“, mokytasi rašyti žąsies plunksna. Aplankytas Arklio muziejus, susipažinta su arklininkystės Lietuvoje istorija, apžiūrėta kaimo arklinio transporto kolekcija bei miesto tarnybų (pašto, gaisrininkų ir kt.) transporto priemonės. Edukacinio užsiėmimo „Duonelė kasdieninė“ metu aptartas duonos kelias, išmokta suformuoti ruginės duonos kepalėlį. Taip pat lankytasi vaikų ir jaunimo literatūros edukacinėje erdvėje „Istorijų dvarelis“, čia ekspozicijos pasakoja apie žymius Anykščių krašto žmones ir jų darbus. Aplankytas ir Angelų muziejus sakralinio meno centre. Taip pat išbandytas važiavimas siauruoju geležinkeliu, edukacijoje Siauruko muziejuje sužinota daug informacijos apie Lietuvos geležinkelį, apžiūrėta senovinių automobilių kolekcija. Anykščių apylinkės apžvelgtos iš aukštai – užkopus į Šv. Mato bažnyčios bokštą Anykščiuose ir į Rubikių apžvalgos bokštą, apžiūrėtas Burbiškių dvaras,  pasivaikščiota dvaro parke. 

Daug dėmesio skirta ir patyriminiam ugdymui, kai  mokomasi iš patirties, taip įgyjant žinių ir įgūdžių bei formuojant savo vertybes. Pėsčiųjų žygis ir senųjų kaimo kapinaičių tvarkymas, prisimenant ten palaidotų žmonių tragiškus likimus (knygnešys J. Tumas, partizanų vadas J. Tyla- Šarkis), papildė muziejuose išgirstą informaciją ir matytas ekspozicijas. Dar viena įdomi patyriminė veikla – žoliavimas ir vaistiniai augalai. Stovyklautojai natūralioje pievoje prisiskynė įvairių žolynų ir vėliau juos rūšiavo, naudodamiesi augalų atpažinimo programėle surinko suskaitmenintą informaciją ir pristatė augalus, jų savybes kitiems stovyklautojams. Daug informacijos įgijo apie vaistinius augalus, patys rinkosi vaistažoles kasdienei arbatai, įvertindami augalų vaistines savybes. Kai kurie stovyklautojai vakare prie laužo iš surinktų žolelių išsivirė arbatos. Kūrybiškumo kompetencijos buvo ugdomos kuriant iš stovyklavietės aplinkoje rastos gamtinės medžiagos paveikslus ,,Gamtos menas“ ir miniatiūrų filmuką, kuriame būtų užfiksuotos akimirkos iš stovyklos gyvenimo ir meniškos gamtinės nuotraukos. Šios veiklos atskleidė ne tik mokinių kūrybinius gebėjimus, bet ir skaitmenines kompetencijas, gebėjimą valdyti suskaitmenintą informaciją.

Socialinei, emocinei ir sveikos gyvensenos kompetencijai tobulinti taip pat buvo skirta nemažai veiklų – tai sportiniai judrieji žaidimai, maudynės ežere, plaukiojimas irklente, valtimi ar vandens dviračiu. Taip pat vandens ir pirties, garsų ir kvapų terapijos. Pirties kūrenimas, malkų ruošimas, laužo kūrimas ir laužavietės priežiūra, dešrelių kepimas – tai praktiniai darbai, kurie formuoja gyvenimiškus įgūdžius. Saulės palydėtuvės ir pokalbiai prie laužo dar labiau suartino stovyklautojus, padėjo geriau pažinti save ir kitus, buvo smagu bendrauti, klausytis gyvenimiškų istorijų, dalintis patirtimis ir įspūdžiais. 

Aptardami ir vertindami stovyklos veiklas, mokiniai džiaugėsi galimybe daug sužinoti ir patirti, išsakė savo nuomonę apie edukacijas ir užsiėmimus. Tikimės, kad ši graži tradicija bus tęsiama ir kitais metais, juk Anykščių krašte iš tiesų gausu ne tik gražių gamtos vaizdų, bet ir kultūros objektų bei įdomių istorijų.

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Sandra Karenauskienė