Lizdeikos gimnazijai – 20 metų

Aušra MIKŠIENĖ

Garsus prancūzų rašytojas, žurnalistas Anri Barbiusas yra pasakęs: „Mokykla – tai dirbtuvė, kurioje formuojamas augančiosios kartos mąstymas; reikia ją tvirtai laikyti rankose, jeigu nenori paleisti iš rankų ateities“. Panašu, kad šią tiesą puikiai perprato šiemet dvidešimties metų jubiliejų švenčiančios Lizdeikos gimnazijos direktorė Ina Bajarauskaitė.

Šiandien, kai į iškilmingą minėjimą pasipuošę skubės net 615 moksleivių ir 77 mokytojai, ugdymo įstaigos vadovė sako, kad dvidešimt metų – gražus ir ilgas kelias, kurį galima matuoti baigusių mokyklą mokinių prirašytais ir mokytojų ištaisytais sąsiuviniais, čia buvusių ir esančių žmonių svajonėmis ir nuveiktais darbais.

Čia dirbti pradėjusi dar 1989 metais, kai visi kasdien skubėjo ne į gimnaziją, o į niūrų Valerijos Valsiūnienės vidurinės mokyklos pastatą, I. Bajarauskaitė neslepia, kad per tuos metus buvo visko – ir pakilimų, ir skaudžių momentų. Tačiau vadovė tikina, kad šiandien Lizdeikos gimnazija – tvirta ir stipri bendruomenė, ir savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ sutinka atskleisti gimnazijos sėkmės receptą.

– Kaip pasikeitė gimnazija per tuos dvidešimt metų?

– Šioje mokykloje dirbu gerokai ilgiau, nuo 1989 metų, todėl matau ryškius pokyčius. Prieš dvidešimt metų ji buvo panaši į aprūkusią gamyklą, o dabar akį traukia renovuotas pastatas, sutvarkyta aplinka, atnaujinti kabinetai ir rūbinė.

Panaudojant savivaldybės dotacijas, rėmėjų, labdaros-paramos fondo ir specialaus fondo lėšas, įrengta atletinės gimnastikos salė, o mokiniams pasiūlytas ir įvestas pasirenkamasis dalykas – atletinė gimnastika. Naujai įrengtas technologijų kabinetas, skirtas tekstilės mokymui, ir restauruotas suvirinimo darbams skirtas technologijų kabinetas. Nuolat atnaujinami kiti kabinetai, suremontuota sporto salė ir mokinių persirengimo kambariai bei dušinės.

Į gimnaziją veda nauji takai ir paradiniai gimnazijos laiptai, įrengtas neįgaliųjų įvažiavimui skirtas pandusas, renovuotas ir įrengtas modernus stadionas. Akį džiugina su meile tvarkoma gimnazijos aplinka. Manau, kad jauno žmogaus auklėjimui tai turi taip pat didelės įtakos.

– Kuo šiandien, minint Lizdeikos gimnazijos jubiliejų, norėtumėte pasidžiaugti labiausiai?

– Pirmiausia norisi pasidžiaugti per dvidešimt Lizdeikos gimnazijos gyvavimo metų nuveiktais darbais. Gimnazistai yra daugkartiniai respublikinių „Temidės“, „Sveikuolių sveikuoliai“, Jaunųjų filologų konkursų laureatai ir prizininkai. Lizdeikos gimnazija ne kartą buvo pripažinta sportiškiausia mokykla šalyje.

Mokinių pasiekimų rezultatai yra stabilūs, pažangumas siekia net 97-98 procentus, nuolat džiugina geri egzaminų rezultatai. Džiaugiamės baigusiais gimnaziją su pagyrimu ir didžiuojamės už brandos egzaminus gavusiais 100 balų įvertinimus. Tai yra nuoseklaus ir nuoširdaus mokinių ir mokytojų darbo rezultatai.

Mokykla visada siekė naujovių: pirmoji iš visų rajono mokyklų apsirūpino kompiuteriais, pirmoji rajone įvedė elektroninį dienyną ir pamokų tvarkaraštį pradėjo rengti naudodama „Mimosa“ programą.

Gimnazijoje vyksta mokiniams įdomūs ir patrauklūs renginiai: Kalėdų labdaros koncertai, statomi miuziklai, draugiškas vakaras, „Pelėdžiukai namuose“, „Auksinis sportbatis“, Padėkos diena, Mokytojų diena, kalėdinis karnavalas, šimtadienis. Kasmet gimnazijos mokiniai dalyvauja poilsio stovykloje „Puiki vasara“.

– Ar dabartiniai mokiniai savo drąsa, laisve skiriasi nuo tų, kurie mokyklos suoluose sėdėjo prieš dešimt ar dvidešimt metų?

– Kiekviena karta yra savita ir tuo laikotarpiu geriausia. Keičiasi laikmetis, siekiai, kinta iššūkiai, todėl ir mokiniai skiriasi. Žvelgiant iš laiko perspektyvos praėjusio dešimtmečio mokiniai, apibendrintai, buvo stropesni, žingeidesni, pareigingesni, atviriau bendraujantys, kuklesni vertindami savo gebėjimus. Pastarųjų metų mokiniai yra mobilesni, daugiau savimi pasitikintys, drąsiau reiškia savo nuostatas ir iniciatyvas, jie – kitokie, bet tikrai nėra blogesni.

– Lizdeikos gimnazija, kaip ir daugelis mokyklų, turi savo tradicijas. Kaip sekėsi jas kurti? Kuo jos savitos?

– Mūsų gimnazija pavadinta Lizdeikos vardu, todėl ir tradicijos siejamos su šiuo pavadinimu. Žynio Lizdeikos vardas paskatino bendruomenę kurti savitas tradicijas: kiekvienais metais pirmokų „krikštynos“ vyksta Kernavėje, ant Lizdeikos piliakalnio, – čia mokiniai prie aukuro duoda priesaiką, atlikdami įvairius ritualus ugdosi etnines vertybes.

Dar vienas gimnazijos atributas – pelėda, išminties simbolis. Gimnazijos fojė įrengtame stende yra iš įvairių pasaulio kampelių atkeliavusių pelėdų kolekcija.

Galime pasidžiaugti, kad gimnazija, puoselėdama savitų bruožų turinčias tradicijas, turi savo atributiką: mokinių sukurtą himną, vėliavą, ženkliukus. Simboliai nėra tik deklaratyvūs: himnas giedamas ne tik per šventes, bet ir per muzikos pamokas, mokiniai mokyklinio švarko atlape segi gimnazijos ženkliuką, nešioja gimnazijos uniformą.

Turime tradiciją visus gimnazijos svečius pasitikti vaidilučių šokiu ir Žynio pasveikinimu, o kiekvieną Rugsėjo 1-ąją vaidilutės uždega simbolinį aukurą, o seniūnai – savo klasės aukurėlius, kurie simboliškai lydi mokinius į klases tarsi įžiebdami mokslo ir žinių siekimo ugnį kiekvienam lizdeikiečiui.

Minėtos tradicijos nėra sustabarėjusios, bendruomenė ne tik puoselėja per daug metų sukurtas, bet ir veiksmingai kuria naujas. Pavyzdžiui, Medžio puošimo šventė išaugo į mokinių projektinių darbų pristatymus, o dabar – ir į respublikinę Tyrėjo dieną.

Lietuvių kalbai skirta savaitė suburia į konferencijas jau ne tik gimnazijos, bet ir rajono bei respublikos moksleivius. Akcija „Gera būti geru“ – tai dar viena graži tradicija prieš Kalėdas prisidėti prie Maltos ordino organizuojamos akcijos „Maltiečių sriuba“, bet ir pradžiuginti savo mokinius, netekusius tėvelių.

– Kuo Lizdeikos gimnazija dar išsiskiria iš kitų šalies mokyklų?

– Pagrindinis mūsų savitumas – didelė pasirenkamųjų dalykų ir dalykų modulių pasiūla, leidžianti vaikui ieškoti savęs, gilinti ir plėtoti žinias, gebėjimus ir įgūdžius. Kasmet siūlome apie 10-15 pasirenkamųjų dalykų ir apie 40 dalykų modulių.

1997 metais mums gimnazijos statusas suteiktas įvertinus gilias humanitarinio ugdymo tradicijas. Savo kelią mes pradėjome kaip humanitarinio profilio gimnazija. Iki šių dienų pagrįstai galime didžiuotis išlaikę šias tradicijas. Gimnazija siūlo rinktis užsienio kalbas: rusų, vokiečių, prancūzų, lotynų. Planuojame įvesti ispanų kalbą.

Gimnazijoje yra didelis kūno kultūros dalykų pasirinkimas: kovų menai, aerobika, savigyna, krepšinis, tinklinis, atletinė gimnastika. Negana to, dabar yra daug kalbama apie privalomo karinio ugdymo įvedimą bendrojo lavinimo mokyklose. Lizdeikos gimnazija išsiskiria tuo, kad ne vienerius metus, kaip pasirenkamąjį dalyką, mokiniai gali rinktis krašto gynybą. Džiugu, kad šia disciplina domisi daug mokinių ir pasirenka ją lankyti. Esame tik dvi gimnazijos šalyje, kuriose šį dalyką dėsto profesionalūs karininkai. Šio dalyko dėstymas buvo puikiai įvertintas Krašto apsaugos ministerijos atstovų, sulaukėme ir įvertinimo.

Kitas išskirtinumas – tai EMILE klasės projektas, kur yra integruotas dalyko ir prancūzų kalbos mokymas. Taip skatinama geriau išmokti prancūzų kalbą, mokiniams atsiveria didesnės galimybės dalyvauti įvairiuose konkursuose. Mūsų gimnazijoje istorijos vaikai mokosi prancūzų kalba.

Dar vienas didelis pasiekimas yra tas, kad Lizdeikos gimnazija priimta į UNESCO Asocijuotų mokyklų tinklą. Tai mūsų pasiryžimo įveikti iššūkius, augti, siekti aukštesnės darbo kokybės, reaguoti į aplinką ir prisidėti prie ASPnet misijos įvertinimas. Darbui pasirinktos sritys, kuriose jau turime patirties: sveikatos ir prevencinis ugdymas, sporto skatinimas ir darnus vystymasis, klimato kaita.

Be to, mūsų gimnazija garsėja kas dvejus metus pastatomu miuziklu, kurį gali pamatyti ne tik bendruomenė, bet ir visi radviliškiečiai.

– Gimnazija visada buvo atvira bendradarbiavimui. Kokius projektus įgyvendinote, o kokie – vykdomi ir dabar?

– Kasmet įgyvendinama nuo dešimties iki šešiolikos projektų. Per dvidešimt gimnazijos veiklos metų buvo ir yra vykdomi ne tik Radviliškio rajono savivaldybės finansuojami projektai, pavyzdžiui, „Tyrėjo diena“, „Sveika mokykla – sveika visuomenė“, „Gimnazijos istorija“, bet ir šalies projektai – tai „Olimpiečiai Lizdeikos gimnazijoje“, „Kam to reikia?“, „Mes rūšiuojam“, „Moksleivių žinojimo apie Europos Parlamentą skatinimas“.

Kiekvienais metais Lizdeikos gimnazija rengia respublikos mokinių „Žynio“ konkursą. Be to, dalyvauja ir tarptautiniuose projektuose. Pagal programą NORD+ Junior įgyvendintas projektas „Kūrybinis kalbos mokymasis per kultūrinę veiklą“, skirtas 1-2 klasių mokinių bendravimo užsienio kalba įgūdžių tobulinimui ir projekte dalyvaujančių šalių kultūros, tradicijų ir papročių pažinimui. Pagal programą NORD+ ADULT „Baltijos šalių suaugusiųjų mokymo tobulinimas“ sukurta nuotolinio mokymosi medžiaga anglų ir rusų kalbomis apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos istoriją, geografiją ir kultūrą. Ši medžiaga naudojama suaugusiųjų klasių mokinių mokymui ir mokymuisi visose trijose Baltijos šalyse.

Pagal programą ERASMUS+ projektas „Tikras matematikos pokalbis“ skirtas matematikos mokytojų profesinių kompetencijų tobulinimui, matematikos dalyko mokymo metodų ir technikų valdymui, mokymosi mokytis ir kritinio mąstymo kompetencijų plėtojimui. Projekte dalyvauja šešios Europos mokyklos iš JK, Olandijos, Lenkijos, Italijos, Turkijos ir Lietuvos.

Dar vienas projektas – „Mokinys šiandien – atsakingas verslininkas rytoj“, skirtas mokinių socialinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymui, jaunimo pilietinių vertybių ir pilietinės atsakomybės formavimui, mokinių kritinio mąstymo kompetencijų tobulinimui. Šiame projekte dalyvauja penkios institucijos: mokyklos iš Makedonijos, Kroatijos, Lietuvos ir dvi nevyriausybinės organizacijos iš Makedonijos ir Belgijos.

Tęsiamas „Ugdymo karjerai infrastruktūros bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme sukūrimas ir plėtra“ projektas. Jam įgyvendinti mokykla gavo du nešiojamuosius kompiuterius ir „Samsung klasę“ su dvidešimt aštuoniais planšetiniais kompiuteriais. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti, atnaujinti bei įdiegti ugdymo karjerai infrastruktūrą, užtikrinant profesinio orientavimo tęstinumą ir prieinamumą, lygias galimybes visiems švietimo sistemos dalyviams. Tai leidžia mokiniams pagilinti karjeros svarbos suvokimą, užtikrina jų mokymosi motyvaciją.

– Kultūriniai mainai – tai dar viena globalaus pasaulio būtinybė. Kaip sekasi lizdeikiečiams šioje srityje?

– Jaunimas nori jaustis pasaulio dalimi. Jie – žingeidūs, nori keliauti, tad pažinti įvairias kultūras tampa būtinybe. Mūsų gimnazijai pasirašius sutartį su Belgijos Santa Maria Instituut – Kogeka Nr. 1 mokykla, įgyvendinamas mainų projektas „Kultūrinis bendradarbiavimas: Belgija – Lietuva“.

Dar didesnis iššūkis – pažinti tolimesnes, ne Europos Sąjungos šalis. Viena iš jų – Indija. Pasirašytos kultūrinių mainų programų sutartys su Indijos St. Mark’s Sr. Sec. Public school Janakpuri mokykla. Įgyvendinamas mainų projektas, kurį finansuoja mokinių tėvai, „Tarpkultūrinis bendradarbiavimas: Lietuva – Indija“. Sulaukėme svečių iš Indijos, vykome ir pas juos. Kultūrų skirtumai netrukdo šiltai ir nuoširdžiai bendrauti, o patirti įspūdžiai tiek mokiniams, tiek mokytojams yra nepakartojami.

– Ko mokykla, Jūsų nuomone, turėtų išmokyti jauną žmogų?

– Visais laikais mokymo įstaigos paskirtis buvo ir yra mokyti. Pirmiausia išmokyti mokytis, o tuomet – sąžiningai ir stropiai atlikti savo pareigas, gerbti ir mylėti gimtąją šalį ir kalbą.

– Kokios mokytojo savybės lemia sėkmę darbe? Kokį mokytoją turėtume matyti Lietuvos mokykloje?

– Johanas Volfgangas Gėtė yra pasakęs: „Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, nors vienam puikiam eilėraščiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų“. Manau, kad meilė vaikui, nuoširdumas, profesionalumas, humoro jausmas yra šiuolaikinio mokytojo sėkmės garantas. Į mokyklą turėtų ateiti mokytojas, kuris, remdamasis savo asmeniniais gebėjimais ir kompetencijomis, nori realizuoti save ugdymo įstaigoje. Tai mokytojas – savo dalyko profesionalas, kuriantis mokinio mokymuisi ir savo realizacijai palankią aplinką, mokytojas, kuris nori padėti kiekvienam vaikui siekti geriausių rezultatų.

– Dažnai girdime, kad Lietuvos mokiniai neturi motyvacijos mokytis. Kaip skatinate savo mokinius mokytis?

– Pirmiausia, sakyčiau, kad netiesa, jog mokiniai neturi motyvacijos mokytis. Mokymosi pasiekimai, mokinių iniciatyvos, rezultatai olimpiadose, dalyvavimas pilietinėse akcijose rodo, kad yra pakankamai daug motyvuotų, pareigingų ir atsakingų mokinių.

Mokytojo pareiga – pastebėti juos, paraginti, suteikti galimybę ir erdvę gebėjimams ir iniciatyvoms plėtotis. Manau, jei mes, pedagogai, bendradarbiaudami su šeima, leisime vaikui suprasti, kad tikime ir pasitikime juo, deleguojame atsakomybes, jaunas žmogus įgis vis daugiau pasitikėjimo savimi ir bus motyvuojamas.

Gimnazija kasmet vienam mokiniui už labai gerą mokymąsi ir įstaigos vardo garsinimą įvairiuose renginiuose skiria Lizdeikos premiją. Laimėtoją, kuriam skiriama 200 eurų premija, išrenka gimnazijos parlamentas, kurį sudaro po penkis tėvelius, mokytojus ir moksleivius. Visų premijos laimėtojų nuotraukos ir pristatymai eksponuojami įrengtame stende.

Premija „Mokiniai mokiniams“ – dar vienas paskatinimas. Ją įsteigė 55-os abiturientų laidos gimnazistas Vladas Krivickas. Premija skiriama gimnazijos mokiniams, sėkmingai siekiantiems ar jau pasiekusiems asmeninės karjeros, pozityviai naudojantiems savo talentus ir įgūdžius mokykloje ir už jos ribų, pasižymintiems išradingumu, kūrybiškumu, naujų idėjų generacija.

Dar viena paskata – tai „100 dešimtukų“. Kiekvienų metų rugsėjį visi, per praėjusius mokslo metus surinkę 100 dešimtukų, yra apdovanojami vardiniais prizais. Taip siekiama paskatinti vaikus mokytis. Vaikus tai „veža“. Jie renka tuos apdovanojimus.

– Jeigu jums būtų suteikta galia patobulinti mokyklą, ką pirmiausia pakeistumėte?

– Jei galėtume svajoti, kad šeima būtų stipresnis ir aktyvesnis mokyklos ramstis, kad kartu džiaugtųsi pasiekimais ir spręstų iškilusias problemas, nebūtų priešpriešos, kad iškilus problemai būtų galvojama apie vaiko sėkmę ir priemones jam padėti, o ne mėtomasi kaltinimais, tada mokykla taptų puikia bendruomene. Smagu, kai į gimnaziją einama pozityviai nusiteikus, o ne bėgama nuo bendros atsakomybės. Juk vaikai yra mūsų bendras džiaugsmas ir rūpestis ir visi mes linkime jiems geriausio.

– Kurie momentai buvo įsimintiniausi šioje mokykloje ir kodėl?

– Įsimintinų dalykų – tikrai daug. Įsimintiniausi būtų trys etapai. Pirmasis labai džiugus – tai tapimas gimnazija. Antrasis buvo skaudesnis – išsigryninimas, kai didelis skaičius 1-8 klasių mokinių ir mokytojų turėjo išeiti į kitą mokyklą. Gimnazija turėjo susitelkti ir nuoširdžiu bei atkakliu darbu pritraukti mokinius. Trečiasis – dviejų stiprių mokyklų susijungimas į vieną – tai šiandienos iššūkis.

Tiesa, atmintin įstringa ne tik įvykiai, bet ir žmonės. Labai norėtųsi paminėti, kad Lizdeikos gimnazijoje net du kartus lankėsi Prezidentas Valdas Adamkus. Vadovaujant direktoriui Jonui Varkulevičiui išaugo mokinių skaičius, gimnazija įsijungė ir aktyviai propagavo sportą, dalyvavo olimpinio ugdymo programoje. Kasmet organizuojami susitikimai su Lietuvos olimpiečiais. Įsimintinas ir projekto „Olimpiečiai tarp mūsų“ įgyvendinimas, mokinių subūrimas į „Robinzonų“ stovyklas bei Pekino olimpinių žaidynių olimpinės ugnies estafetės deglo nešimo konkursas, kurį laimėjo Jonas Varkulevičius. Jo atvirumas pažangiems darbo metodams, strategijos, iniciatyvos ir kūrybiškumas prisidėjo prie gimnazijos klestėjimo.

Norėčiau paminėti ir pavaduotoją Auksę Vizbarienę, kuri buvo šimtabalės vertinimo sistemos iniciatorė, pirmoji gimnazistams pradėjo dėstyti ekonomikos pagrindus, jos iniciatyvumo ir novatoriškumo dėka gimnazija gavo pirmuosius kompiuterius ir įkūrė kompiuterių klasę.

Tuo tarpu pavaduotoja Rasa Dagienė inicijavo elektroninio tvarkaraščio pagal Mimosos programą ir elektroninio dienyno tamo.lt atsiradimą gimnazijoje. Jos dėmesys visapusiškam ugdymuisi išaugo į respublikinį renginį „Sveikas mokytojas – sėkmingo ugdymo garantas“ ir padėjo atsirasti profesinio informavimo taškui bei profesijos dienoraščiui mokytojui.

Manau, kad būtų galima išvardinti dar labai daug įsimintinų momentų, gal kada nors jie suguls į gimnazijai skirtą knygą.

– Tai koks gi yra gimnazijos sėkmės ir populiarumo receptas?

– Meilė vaikui + nuoširdus požiūris į darbą + profesionalumas.

– Kas šiuo metu jums, kaip gimnazijos vadovei, labiausiai neduoda ramybės?

– Žinoma, kad šalia gerų dalykų yra ir rūpesčių, vienas iš jų – tvarkaraštis, kitas – edukacinės aplinkos. Labai norėtųsi, kad mokiniams vyktų pamokos ne tik mokyklos suole. Džiugu, kad mūsų gimnazijoje yra mokytojų, kurie stengiasi vesti pamokas kitose edukacinėse aplinkose – muziejuose, bibliotekose, teatruose, bet tam turi tarnauti ir gimnazijoje sukurtos naujos erdvės.

– Gimnazijos sėkmė priklauso ir nuo vadovo. Kaip galėtumėte apibūdinti savo vadovavimo stilių?

– Vadovas be kolektyvo nieko nepasiektų. Šiandien galima pasidžiaugti, kad kolektyvas brandus, profesionalus, galintis daug pasiekti ugdant mokinius. Pritariu D. McGregor vadybos teorijos principams, kad darbas yra natūralus procesas ir, jei darbo sąlygos geros, žmonės stengiasi gerai dirbti, prisiima atsakomybę, siekia jos. Darbe vadovaujuosi demokratiškumo principu.

– Kas yra jūsų stiprybės šaltinis? Visi žinome, kaip nelengva yra mokykloje. Gal turite hobį, kuris leidžia pailsėti ir įkvepia naujai veiklai?

– Meilė vaikui, tikėjimas ir pasitikėjimas juo. Mano ramstis yra šeima. Gali padėti draugai, kolegos, bet visko pradžia yra šeima, nes tikras skausmas ir tikras džiaugsmas išgyvenamas šeimos rate. Taip pat geriausiai atpalaiduoja buvimas gamtoje su meškere rankose. Nors moteriai toks hobis gal ir kiek neįprastas, tačiau po šurmulio ir rūpesčių toks pabuvimas su savimi ir gamtos ramybė leidžia atsipalaiduoti, apmąstyti ir užsimiršti bei tuo pačiu pasisemti jėgų ir minčių naujiems darbams.

– Kokia yra Jūsų gimnazijos ateities vizija?

– Radviliškio Lizdeikos gimnazija – kiekvieno vaiko sėkmės mokykla, kurioje teikiamas kokybiškas ir nuoseklus bendrasis ugdymas yra grindžiamas humanistinėmis vertybėmis. Tai šiuolaikiška, besimokanti, bendradarbiaujanti, atvira kaitai, mokyklos tradicijas bei savitumą puoselėjanti gimnazija.

– Jūsų palinkėjimai Lizdeikos gimnazijos bendruomenei.

– Lizdeikos gimnazijos jubiliejaus proga noriu padėkoti visai gimnazijos bendruomenei, kuri per dvidešimt metų kūrė, puoselėjo, išsaugojo visuomenės pripažinimą ir pasitikėjimą mumis. Į gyvenimą išleidome atsakingus, pasiruošusius siekti mokslo, profesinės karjeros ar darbo aukštumų mokinius.

Noriu palinkėti gimnazijai nemažinti tempo einant tobulėjimo keliu, būti atviriems, atrasti, kurti ir puoselėti naujoves, dalintis su visais sukaupta patirtimi ir neužmiršti, kad ilgai išlieka tik tie darbai, kurie yra pasiekti nenusižengiant bendražmogiškoms vertybėms.

Linkiu, kad Lizdeika ilgai gyvuotų, savo pasiekimais garsintų Radviliškį ir Lietuvą. Telydi mus susitarimai ir mokymasis dėl geresnių pasiekimų. O šis gimtadienis tebūna trumpas stabtelėjimas, kuris mums leistų apmąstyti nueitą kelią bei klotų pamatus tolimesniam darbui.