Masinėje Auksinių vestuvių puotoje atskleistos darnaus gyvenimo paslaptys

Aušra LAURINKIENĖ

Gerbti vienam kitą, nelaikyti akmens burnoje susipykus ir nepamiršti švelnių žodžių – tokius patarimus šiandien jaunimui dalija senoliai, darnios santuokos išminties besisemiantys ir po pusšimčio metų kartu.

Į Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus pirmą kartą organizuotą Auksinių vestuvių puotą sugužėję keliasdešimt porų vieningai tikina – gyvenime visko būna, tačiau reikia išmokti atleisti, pasitikėti vienas kitu ir nestokoti kantrybės.

Pasitikti su duona ir druska

Radviliškio iškilmių salės fojė su duona ir druska pasitiktos poros, 1965 metais pasižadėjusios mylėti, kol mirtis išskirs. Radviliškio rajone penkiasdešimtus santuokos metus šiandien skaičiuoja keturios dešimtys porų. Visoms joms išsiųsti kvietimai į bendrą šventę. Tiesa, tik pusė jų atvyko dar kartą pasirašyti santuokos liudijimą.

Auksinių vestuvių sumanytojas Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis sako, kad specialiai stengtasi, kad tuoktuvių ceremonija būtų kuo panašesnė į tą, kurioje prieš pusšimtį metų laimingi jaunavedžiai vienas kitam ištarė „taip“: „Gera matyti, kaip jie jaudinasi žiūrėdami, kurioje vietoje reikia pasirašyti. Mes norėjome sukurti tikras vestuves. Priminti jiems, kaip atrodė ta laimingą jų bendro gyvenimo pradžios diena. Todėl ir prie durų sutikome su duona ir druska. Pasakėme, kad tada juos pasitiko tėveliai, o šiandien tai darome mes. Juk Auksinės vestuvės – tai kai prie stalo susėda vaikai ir anūkai. Jiems smagu turėti tokį pavyzdį gyvenime. Tik nedaugeliui pavyksta kartu nueiti tokį ilgą kelią. Džiugu matyti žmones, einančius gyvenimo keliu petys į petį, besidalijančius džiaugsmais ir vargais“.

Kelias į vyro širdį – ir per skrandį

Štai Danutis Jonas ir Irena Liuliai, paklausti, kur slypi gyvenimo net penkias dešimtis metų kartu paslaptis, šypteli. Meiliai į vyrą žvelgdama Irena pasakoja, kad iki santuokos draugavo penkerius metus: „Štai, ir penkiasdešimt pragyvenom, užauginom tris vaikus. Du iš jų, dvynukai, jau ir penkiasdešimtmetį atšventė. Dukrai – jau keturiasdešimt penkeri. Jaunimas šiandien darbo stokoja – prisimąsto ko nereikia. Dievulis prisakė mylėt vienam kitą. Taip ir darome“.

Neretai kartojama, kad kelias į vyro širdį keliauja per skrandį. Juokdamasis tam pritaria ir Irenos sutuoktinis Danutis Jonas: „Dažniausiai ji mane lepina cepelinais ir sriuba. Dar ilgus makaronus labai mėgstu. O patiekalai, žinoma, skaniausi – iš žmonos rankų“.

Sutuoktinius į šventę atlydėjusios dukterys Rita ir Violeta tikina, kad vaikams labai gera augti šeimoje, kurioje tvyro meilė ir santarvė. „Tėvelių gyvenime viso buvo. Ir pykosi, ir taikėsi, tačiau visuomet žinojome, kad galime sugrįžti pas tėvus, kurie abu lauks. Labai tuo džiaugiamės ir jais didžiuojamės“, – sako Violeta, Irenos ir Danučio Jono Liulių dukra.

Svarbu nestokoti kantrybės ir nepamiršti švelnių žodžių

Kita pora Sigitas ir Regina Mackevičiai sako per penkiasdešimt metų beveik nesipykę. „Jei ir buvo kokių ginčų, tai tik dėl menkniekių. Negalime gyventi vienas be kito“, – šypsosi Regina. Jos sutuoktinis tikina ir šiandien vos tik radęs progą primena žmonai ją mylintis: „Be jokių kalbų. Neabejotinai myliu ją taip, kaip ir mūsų vestuvių dieną“.

Tuo tarpu Adolfas ir Petrė Česnakai neslepia, kad gyvenant kartu prireikė nemažai kantrybės. Moteris sako, jog verta nepamiršti – gyvenimas nėra klotas rožėmis, o vyras negaili patarimų ir jaunimui: „Labai myliu savo žmoną. Noriu pasakyti visiems, kad nereikia laikyti akmens burnoje susipykus. Apsisukai – ir vėl viskas gerai. Per gyvenimą visko būna. O mes kartu ir rovėm, ir pjovėm. Svarbiausia nestokoti kantrybės. Manau, kad kartu gyvensime tiek, kiek Dievulis laikys. Esu tikintis. Mano tėveliai mirė beveik tą pačią dieną, gal ir mums pavyks taip…“

1965 metais rajone susituokė net 433 poros

Išskirtinę ceremoniją jaunavedžiams surengusio Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Sigita Grabauskienė sako, kad kasmet tokių porų atnaujinti santuokos dokumentus ateina vos po kelias, o pažvelgus į dokumentus pastebėta, kad 1965 metais Radviliškio krašte susituokė net 433 poros: „Nesinorėtų tuokti, jei nebūtų tokios minties, kad jie ilgai ir laimingai gyvens kartu. Dirbame tokį darbą ir norime, kad žmonės tuoktųsi visam gyvenimui. Turime mintį ateityje surengti ir deimantines vestuves, kurios minimos kartu nugyvenus dar daugiau – šešias dešimtis metų. Gal rasime ir tokių porų Radviliškio rajone. Šiandien, tuokdami tas poras, jaučiamės kitaip. Tiesiog auksinių vestuvių procedūra būna pakankamai retai. Porą metų jos neturėjome, tad ir kilo mintis, o kodėl jų nepaskatinus ateiti pas mus?“.

Dar daug ir laimingų metų kartu!

Savaitraštis „Radviliškio naujienos“ prisideda prie išskirtinės Radviliškio rajono savivaldybės idėjos ir sveikina rajono poras, iš naujo rašalu pasižadėjusias niekuomet neišsiskirti.

Aukso raidėmis verta išraižyti poras, tapusias Auksinių vestuvių ceremonijos dalyviais:

Zenonas ir Janina Jankauskai

Danutis Jonas ir Irena Liuliai

Sigitas ir Regina Mackevičiai

Jurgis ir Natalija Lomonosovai

Vladas ir Jadvyga Barkauskai

Enrikas ir Irena Ilevičiai

Jonas ir Adelė Dirmeikiai

Vincas ir Elena Baltramaičiai

Konstantinas ir Birutė Tamašauskai

Kazimieras ir Genovaitė Gasiūnai

Jonas ir Danutė Stanislava Mikšiai

Rimantas ir Irena Abromaičiai

Eugenijus Petras ir Antanina Senuliai

Adolfas ir Petrė Česnakai

Zenonas ir Marė Briedeliai

Česlovas Petras ir Elena Daraškai

Antanas ir Marytė Aldona Matuzai

Juozas ir Laura Valaičiai

Ivanas ir Laisvutė Elena Trivoženko

Petras ir Marija Daunorai

Sveikiname Jus ir linkime atšvęsti dar ir Deimantines vestuves!