Melžėjų varžybos – Sidabrave

Aušra LAURINKIENĖ

Karvės melžimas, sparčiai žengiant technologijų keliu, tobulėja. Jau kurį laiką posakis, kad nesimokant teks eiti karvių melžti, daugelio negąsdina. Pas karvutę su pieno kibirėliais ir kėdute po pažastimi šiandien skuba tik nedaugelis. Šiuolaikiniuose ūkiuose melžimas – atsakingas ir žinių reikalaujantis darbas.

Tai kasmet įrodo melžėjų varžytuvėse dalyvaujantys melžėjai. Šiemet jau keturioliktąjį kartą konkurse „Geriausias melžėjas 2014“, surengtame Radviliškio rajono Sidabravo žemės ūkio bendrovės Dotiškių fermoje, savo sugebėjimus demonstravo daugiau nei devynios dešimtys dalyvių. Ir konkurso rengėjai, ir dalyviai vieningai sako, kad tik tobulinant teorines žinias ir praktinius įgūdžius, pieno ūkyje galima užtikrinti aukštą karvių produktyvumą ir gerą pieno kokybę.

Radviliškietė – trečia šalyje

Žinių demonstruoti, o kartu ir pasivaržyti į melžėjų varžytuves kasmet renkasi dešimtys šalies žemės ūkio specialistų. Nors šiemet konkurse dalyvavo ir aštuoni vyrai, prizines vietas užėmė moterys. Atsiimti apdovanojimų sugužėjusios įvairiausio amžiaus melžėjos sako, kad ši diena joms tarsi profesinė šventė, kurioje gali pademonstruoti nelengvą savo amatą.

Teorines žinias ir praktinius įgūdžius konkurse kasmet demonstruojančios melžėjos įsitikinusios, kad jų darbas – toks pat svarbus, kaip ir prieš kelis dešimtmečius.

Ūkio, kuriame šiemet rengtas konkursas, savininkė Edita Didžiulienė,savo rajone pelniusi antrąją vietą, sako, kad konkurse dalyvauti prireikia drąsos: „Visiems rekomenduoju išbandyti savo jėgas. Šiemet dalyvavau jau penktąjį kartą. Nors iki šiol būdavau pirma, šiemet, kaip ūkio šeimininkė, negalėjau būti geriausia, tad užleidau šią vietą kitai ir likau antra“, – juokiasi melžėja, kartu su vyru savo ūkyje auginanti 47 karves.

Tuo tarpu tarp geriausių trijų šalies melžėjų patekusi radviliškietė Kristina Plungaitė, atstovavusi Radviliškio žemės ūkio bendrovei „Draugas“, savo pasiekimo nesureikšmina: „Nesitikėjau tokio rezultato. Manau, tiesiog pasisekė“. Paklausta, kas konkurse sukėlė daugiausiai nerimo, moteris šyptelėjo: „Bakelio plovimas. Nes tą darbe daryti tenka retai. O teorinė dalis nebuvo itin sudėtinga – kelias savaites jai rengiausi“.

Įtakoja įmonės ar ūkininko pelną

Bėgant laikui melžėjos profesija pasikeitė neatpažįstamai. Retai kur šiandien pamatysi rankomis melžiamą karvę, o melžėjos jau tapo ne tik veterinarijos ir pieno kokybės žinovėmis, bet ir technikos specialistėmis.

Žemės ūkio specialistai sako, kad ilgą laiką neprestižinė buvusi melžėjos profesija, modernėjant technikai, reikalauja vis daugiau žinių. Melžėja turi suprasti ne tik gyvulio psichologiją, bet ir išmanyti melžimo įrangą ir siekti kuo geresnės pieno kokybės, nes nuo to priklauso ir ūkininkų uždarbis.

„Džiaugiamės, kad toks renginys atkeliavo pas mus, į Radviliškio rajoną, Sidabravo kraštą. Nes mes turime daug ūkininkų, laikančių melžiamas karves, turime stiprią, gyvulininkyste užsiimančią žemės ūkio bendrovę. O kalbant apie patį melžimą, čia subūrusį daugybę žmonių, tai – sunki ir atsakinga profesija. Reikia turėti daug teorinių žinių, mokėti elgtis su įranga, nes melžėjo darbas neabejotinai įtakoja įmonės ar ūkininko pelną. O įtakoja per pieno kokybę, už kurią, kaip žinia, mokami kiti pinigai. Aukščiausios kokybės pienas parduodamas už didesnius pinigus“, – sako Radviliškio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius, konkurso prizininkų pagerbimo dieną pats dalyvavęs įvairiausiose atrakcijose ir nugalėjęs sviesto mušimo rungtyje.

Vis labiau suvokiama melžėjų meistriškumo svarba

Varžytuvių komisijos pirmininkas ir Josifo Taco melžimo centro vadovas Saulius Tušas, analizuodamas melžėjų varžytuvių rezultatus, pastebi, kad dalyvių teorinės žinios ir praktiniai gebėjimai nuolat auga, nes ir patys pieno ūkių šeimininkai vis labiau suvokia karvių melžimo ir melžėjų meistriškumo svarbą.

Varžytuves vertina melžimo specialistai – svarbu, kad melžėja ne tik taisyklingai uždėtų melžtuvą, ji privalo stebėti karvutės sveikatą bei patikrinti, ar pamelžtas pienas kokybiškas. Komisijos pirmininkas sako, kad reta melžėja konkurse nepadaro klaidų, tačiau matyti, kad kasmet specialistės demonstruoja vis aukštesnę kvalifikaciją.

„Konkurso tradicijos nesikeičia, tačiau keičiasi dalyvių įgūdžiai. Visi savo sugebėjimus demonstruoja keliais etapais. Pirmiausia, atsako į teorinius klausimus, o vėliau rodo, kaip sugeba tešmenį paruošti melžimui, kaip vykdo patį procesą ir, savaime suprantama, kokį rezultatą pasiekia. Čia kalbu apie svarbiausią – pieno kokybę. Svarbu, kaip melžėja prisitaiko prie gyvulio ir įvertina jo fiziologinius procesus ir kaip naudoja įrangą“, – „Radviliškio naujienoms“ sako S. Tušas, kurio nuomone, kiekviena šiuolaikinė melžėja, nepasaint to, kad moka naudotis moderniausiais įrengimais, privalo sugebėti melžti ir rankomis.

Jėgas išbandė broliai dvyniai iš Acokavų kaimo

Šių metų konkursas – išskirtinis tuo, kad jame ryžosi dalyvauti beveik dešimt vyriškos lyties melžėjų. Varžytuvių komisijos pirmininkas ir Josifo Taco melžimo centro vadovas džiaugiasi šiais pokyčiais ir sako, kad vyrams neretai dalyvavimas tokio tipo konkursuose – tikras iššūkis.

Tai pripažįsta ir Acokavų kaimo gyventojai Jonas bei Petras Baltrušaičiai, šiemet pasiryžę parodyti, ką moka. 56-erių metų broliai dvyniai juokdamiesi sako, kad patys ūkininkauja ir žmonoms neretai padeda melžti pačių auginamas karves.

„Mano supratimu, moterys turi ruošti valgyti, o vyrai atlikti sunkų melžimo darbą. Juk jis yra pavojingas – karvė bet kada gali sužeisti“, – sako J. Baltrušaitis. Jo brolis priduria, kad Lietuvoje melžimo profesija be reikalo yra išskirtinai prisikiriama dailiajai lyčiai: „Tai turėtų būti vyrų, o ne moterų darbas“.

Neabejoja, kad profesija išliks

Kad ši profesija – itin svarbi ir įgyjanti vis didesnį pripažinimą, sako ir Radviliškio rajono valdžios atstovai. Kad visi gyvenimą pradedame nuo pieno lašo, savo kalboje pabrėžęs rajono savivaldybės meras Darius Brazys džiaugiasi, kad būtent Sidabrave surengtas didžiulis renginys, susietas su žemės ūkiu: „Malonu, kad į tokį renginį susirenka tiek daug žmonių. Tai rodo, kad žemės ūkis svarbus ne tik mūsų rajone, bet ir visoje šalyje. Manau, kad dar daug mūsų gyventojų yra susieti su žemės ūkiu. Ūkininkai, bendrovės – labai gražiai ir atsakingai prižiūri žemę, rodo gerus rezultatus. Tad tikiuosi, kad melžimas, kaip profesija, taps populiaresnė ir išliks“.

Kad Radviliškis – žemdirbių kraštas, sako ir Radviliškio rajono mero pavaduotojas Kazimieras Augulis: „Turime gražių iškilių vietų, tačiau, reikia pripažinti, esame priversti nusileisti ant žemės. Turime suprasti, kad gyvenime svarbus maistas ir stogas virš galvos. Ta profesija neabejotinai išliks. Žinoma, viskas darosi nebe taip paprasta, kai viskas buvo daroma rankomis“.

Su pasididžiavimu naujojo Sidabravo pramogų centro „Gyvas sidabras“ salėje svečius sutikęs Sidabravo seniūnas Vidmantas Blužas sako ne tik kaip seniūnas, bet ir kaip žmogus besidžiaugiantis tokiais renginiais kaimuose: „Tokio masto renginių sulaukiame galbūt kartą per penkerius metus. Džiaugiuosi, kad tokiu sunkiu pieno gamintojams ir perdirbėjams laikotarpiu visi atvyksta su plačiomis šypsenomis veiduose ir nuoširdžiai vieni kitus vadina draugais. Mano nuomone, tai yra žmogiškumo faktorius“.

Į Sidabravą sugužėjusi gausi ūkininkų bendruomenė, pieno perdirbimo įmonių atstovai ir šalies savivaldybių, dalyvavusių rengiant konkurso turus, vadovai, ne tik sveikino konkurso nugalėtojas, bet ir dalyvavo įvairiausiose rungtyse – dalyvavo pieno produktų mugėje, mušė sviestą, bandė atspėti pieno ir grietinės riebumą.

Radviliškio rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius sako, kad melžėjos darbas – sunki ir atsakinga profesija.

Acokavų kaimo gyventojai Jonas ir Petras Baltrušaičiai įsitikinę – melžimas yra vyriškas darbas.

Laukiant apdovanojimų ceremonijos svečiai nenuobodžiavo – dalyvavo įvairiausiose rungtyse.

Sidabravo pramogų centras „Gyvas sidabras“, kuriame vyko iškilminga apdovanojimo šventė, daugeliui miestų galėtų nušluostyti nosis.

Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys (kairėje) ir jo pavaduotojas Kazimieras Augulis (dešinėje) neabejoja, kad melžėjos profesija įgis vis didesnį pripažinimą.

Tarp geriausių šalies melžėjų patekusi radviliškietė Kristina Plungaitė sako, kad savo jėgas išbandyti derėtų visiems.

Renginio metu sumuštas ir šviežias sviestas.

Svečiai, pasitelkdami tik skonio receptorius, bandė atspėti ir grietinėlės riebumą.

Ir konkurso rengėjai, ir dalyviai vieningai sako, kad dabar melžėja – jau technikos ir veterinarijos bei pieno kokybės žinovė.

Žemės ūkio specialistai, ilgai nesispyrioję, sėdo mušti sviestą ir senoviniu būdu „muštoke, ir kiek naujesniu – trijų litrų stiklainyje.

Autorės nuotr.