Mero rinkimuose kiekvienas kaimas turėjo savo favoritus

Šiemet Radviliškio rajono mero rinkimai iš pat pradžių žadėjo didelę intrigą, nes kadenciją baigiantis dabartinis rajono vadovas Vytautas Simelis savo kandidatūros nebekėlė, o iki jo keletą kadencijų rajonui vadovavę konservatoriai gerokai nukraujavo iš partijos pasitraukus ir pas konkurentus išėjus dviem ryškiems lyderiams.

Vis dėlto suskaičiavus rinkėjų balsus didelių staigmenų neįvyko, nes į antrą rinkimų turą, kuris vyks kovo 19 dieną, iškopė konservatorių partijos kandidatė Jolanta Margaitienė ir socialdemokratas Kazimieras Račkauskis – tokią pirmojo turo rinkimų baigtį prognozavo ne vienas politika besidomintis kraštietis. Tačiau rinkimų intriga nesibaigia, nes antrame ture vyks labai arši kova: ką meru pasirinks gyventojai – konservatorę ar socialdemokratą?

Antrame ture – konservatorė ir socialdemokratas

Šių metų mero rinkimuose tarpusavyje varžėsi septyni kandidatai. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iškėlė Vytauto Krikščiūno, Lietuvos regionų partija – Gedimino Lipnevičiaus, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – Jolantos Margaitienės, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – Ernesto Mončausko, Liberalų sąjūdis – Justino Pranio, Lietuvos socialdemokratų partija – Kazimiero Račkauskio, Darbo partija – Zitos Žvikienės kandidatūras.

Tam, kad pirmajame ture taptų meru, kažkuris kandidatas turėjo surinkti bent 50 procentų balsų, tačiau to padaryti nė vienam iš kandidatų nepavyko, todėl kovo 19 dieną, sekmadienį, du politikai, gavę daugiausiai rinkėjų balsų, surems ietis antrame rinkimų ture. Tai konservatorių partijos kandidatė Jolanta Margaitienė ir socialdemokratas Kazimieras Račkauskis.

Konservatorė pirmavo visą laiką

Pirmąjį mero rinkimų turą užtikrintai laimėjo ir į antrą etapą iškopė konservatorių partijos kandidatė, dabartinė savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė. Ji pirmavo beveik visą laiką, o suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad už ją savo balsus atidavė 3237 rinkėjai, o tai sudarė 23,48 procento visų balsavusių rajono gyventojų.

Ši kandidatė daugiausiai gerbėjų turėjo Vėriškių (33,50 procento), Šiaulėnų (29,81 procento), Baisogalos (29,44 procento) ir Tyrulių (29,26 procento) apylinkėse. Prasčiausi rezultatai atėjo iš Palonų (11,86 procento), Pociūnų (12,35 procento), Pakiršinio ir Šniūraičių (po 15,56 procento) apylinkių.

Sėkmę lėmė didžiųjų apylinkių balsai

Antrąją vietą tarp kandidatų į merus užėmė ir antrajame ture su varžove iš konservatorių partijos susitiks socialdemokratas, verslininkas Kazimieras Račkauskis, už kurį savo balsus atidavė 2465 rinkėjai ir tai sudarė 17,88 procento rinkėjų balsų. Šis kandidatas, Vyriausiajai rinkimų komisijai pradėjus skelbti rezultatus iš mažųjų kaimiškų rinkimų apylinkių, iš pradžių buvo tik ketvirtas, bet į priekį išsiveržė, kai buvo suskaičiuoti balsai didžiosiose miestų rinkimų apylinkėse.

Politiką džiuginantys rezultatai pasiekti Pavartyčių (25,30 procento), Beinoravos (24,66 procento) ir Eibariškių (23,16 procento) rinkimų apylinkėse. Socialdemokratui populiarumo pritrūko Pakiršinio (3,17 procento), Pociūnėlių (8,54 procento) ir Tyrulių (8,73 procento) apylinkėse.

Nauja „iškaba“ į antrą turą nenunešė

Trečioje vietoje įsitaisė nepartiniu save mėgęs vadinti buvęs konservatorius Gediminas Lipnevičius, šįkart rinkimuose dalyvavęs po Lietuvos regionų partijos vėliava. Šio politiko rinkiminiai pažadai įtikino 1920 rinkėjus ir tai siekė 13,93 procento balsų.

Šis kandidatas populiariausias buvo tarp Pociūnėlių (24,39 procento), Palonų (22,88 procento) ir Daugėlaičių (22,63 procento) rinkėjų. Sėkmės Lietuvos regionų partijos kandidatui pritrūko Pavartyčių (8,70 procento), Eibariškių (9,28 procento) ir Šeduvos (10,70 procento) apylinkėse.

Iš antros vietos nusirito į ketvirtą

Labai nedaug nuo savo konkurento G. Lipnevičiaus atsiliko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Vytautas Krikščiūnas, sulaukęs 1893 rinkėjų palaikymo. Kai buvo suskaičiuoti tik mažųjų kaimiškų apylinkių balsai, šis politikas buvo išsiveržęs net į antrąją vietą, bet suplaukus statistikai iš visų apylinkių jo gautų balsų kraitis siekė tik 13,73 procento ir tai lėmė ketvirtą vietą tarp visų kandidatų į merus.

Itin populiarus šis kandidatas buvo Pakiršinio (33,33 procento), Aukštelkų (32,47 procento) ir Grinkiškio (32,25 procento) apylinkėse. Nesėkmingas šio politiko pasirodymas buvo tarp Vėriškių (5,83 procento), Šeduvos (7,01 procento) ir Kutiškių (8,55 procento) rinkėjų.

Liberalios idėjos – penktoje vietoje

Penktas kandidatų sąraše liko Liberalų sąjūdžio vedlys, neseniai konservatorių gretas palikęs Justinas Pranys, šiuo metu dirbantis Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoju. Jį meru norėjo matyti 1505 rajono gyventojai, o tai siekė 10,92 procento visų balsavusių rinkėjų.

Kaip ir reikėjo tikėtis, šis politikas daugiausiai simpatijų sulaukė Šeduvos krašte: Šeduvos rinkimų apylinkėje jam savo balsus atidavė 34,28 procento, Raudondvario – 24,65 procento, o Vėriškių – 20,87 procento rinkėjų. Itin kukliai liberalas įvertintas Tyrulių (1,75 procento), Grinkiškio (3,50 procento) ir Pašušvio (3,91 procento) rinkimų apylinkėse.

Radviliškio seniūnas „nesublizgėjo“

Daug žadanti dabartinio Radviliškio miesto seniūno, dar vieno buvusio konservatoriaus Ernesto Mončausko kandidatūra nelabai sužavėjo rinkėjus. Už Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatą savo balsus atidavė 1292 rinkėjai – tai tesiekė 9,37 procento balsų.

Geriausiai „medžioti“ rinkėjų balsus šiam politikui sekėsi Pašušvio (26,17 procento), Alksniupių (17,71 procento) ir Karčemų (16,92 procento) apylinkėse. Menkas balsų „laimikis“ parkeliavo iš Vėriškių (1,46 procento), Tyrulių (3,93 procento) ir Šeduvos (4,36 procento) apylinkėse stovėjusių balsavimo urnų.

Politikos veteranė liko paskutinė

Politikos veteranė, Darbo partijos atstovė Zita Žvikienė tarp visų kandidatų liko paskutinė. 1031 balsą gavusi politikė iš viso susižėrė 7,48 procento visų rinkėjų balsų.

Labiausiai mero pareigose šią kandidatę troško matyti Tyrulių (23,59 procento), Kutiškių (13,75 procento) ir Daugėlaičių (13,68 procento) apylinkių rinkėjai. Darbo partijos atstovės kandidatūra mažai tesužavėjo Vėriškių (3,40 procento), Beinoravos (3,42 procento) ir Šeduvos (4,07 procento) apylinkių gyventojus.

Jonas MARCINKUS