Minint Lietuvos kariuomenės dieną – žygis ir jaunųjų šaulių pasižadėjimas
Minint Lietuvos kariuomenės dieną, Baisogalos 608-osios kuopos, Šeduvos, Radviliškio 601-osios kuopos, Tytuvėnų 605-osios kuopos jaunieji šauliai ir šauliai, Radviliškio „airsoft“ klubo „Juodvarniai“ nariai, dalyvavome bendrame patriotiniame žygyje „Prisikėlimo apygardos partizanų kovų takais“, kuriame svarbiausiu šventės akcentu buvo Baisogalos jaunųjų šaulių pasižadėjimo ceremonija.
Savo „partizanišką žygį“ su šaulių ir valstybės vėliavomis pradėjome nuo Baisogalos šaulių namų, kuriuose 1944–1953 metais buvo kankinami kovotojai už Lietuvos laisvę, ir tęsėsi 10 tūkstančių žingsnių laukais ir miškais iki partizanų žūties vietos Užpelkių miške, kuriame 1949-ųjų rugpjūčio 13-ąją vykusiose nelygiose kautynėse žuvo Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Žadgaila, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaracijos signataras Bronius Liesis-Naktis, partizanų štabo viršininkas Vytautas Šniuolis-Svajūnas ir du eiliniai partizanai, žinomi tik slapyvardžiais – Girėnas ir Aitvaras.
Užpelkių miškas – tai vieta, dešimtmečius sauganti Lietuvos partizanų kovų paslaptis. Tai kautynių su MGB kariuomene vieta, kurioje eiguliui išdavus stovyklą buvo niekšiškai užpulti miegantys partizanai. Penki žuvo, keturiems pavyko ištrūkti…
Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietoje 16 jaunųjų šaulių ištarė pasižadėjimo tekstą. Prie Atminimo paminklo nuaidėjo gražūs jaunimo balsai – iškilmingas pasižadėjimas besąlygiškai ginti Lietuvos nepriklausomybę, būti drąsiu ir garbingu Lietuvos šaulių sąjungos nariu, būti ištikimu Lietuvos valstybei, sąžiningai vykdyti šaulio pareigas, visur elgtis kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui, paprašant ir Dievo pagalbos.
Čia tylos minute, Tautine giesme, gėlių puokšte, paminklą apjuosiant trispalve juostele ir uždegta atminimo žvakele pagerbėme žuvusius Lietuvos laisvės kovotojus, kurie mums amžiams išliks Tėvynės patriotų pavyzdžiu.
Visi šventės dalyviai vaišinomės skania arbata ir šauliška koše, sveikinome pasižadėjusiuosius, kad tokioje simboliškoje vietoje ir tokią datą pasiryžo žengti patriotinį žingsnį.
Mes, gyvendami šiais laikais, turime nepamiršti skaudžių savo istorijos puslapių ir su pasididžiavimu tarti „ačiū“ miško broliams, sudėtingiausiomis sąlygomis negailėjusiems jėgų ir gyvybės kovoje dėl mūsų ateities. Šią istorinę dieną dar kartą susimąstėme apie laiką, aplinką, kuri mus supa ir kurioje vėl reikia kautis dėl tiesos.
Baisogalos 608-osios kuopos šaulė, mokytoja Giedrė Nakutienė