Netradicinė lizdeikiečių pamoka Krekenavos regioniniame parke
Šiemet minime jubiliejinį 145-ąjį rašytojo Juozo Tumo–Vaižganto gimtadienį. Lizdeikos gimnazijos 2C klasės mokiniai, lydimi matematikos mokytojos S. Vaitiekūnės ir lietuvių kalbos mokytojų G. Abromikienės ir G. Dauneckytės, rugsėjo 26 dieną keliavo į Ustronės vienkiemį, kuriame tiesiai per laukus iš Vadaktėlių atėjęs pas ūkininką P. Vidugirį mėgo svečiuotis rašytojas J. Tumas–Vaižgantas.
Šios tipiškos ūkininko sodybos (sodyba, namas ir svirnas paskelbti XIX a. pab. architektūriniu paminklu) svirne, statytame 1888 metais, ypač mėgo dienas leisti rašytojas. Veikiamas gražios gamtos – šalia teka upelis Vadaktis, šlama didžiuliai medžiai, J. Tumas–Vaižgantas sėmėsi kūrybinių jėgų. Norintieji galėjo pasėdėti kėdėje, kurioje sėdėdamas kažkada kūrė rašytojas.
Muziejininkas A. Daukša visus ateinančiuosius pasitiko armonikos garsais, vėliau padainavo lietuvių liaudies dainą, pritardamas jai kanklėmis. Mokiniai sužinojo ne tik apie J. Tumą–Vaižgantą, bet ir apie knygnešių veiklą. Šioje sodyboje įkurtas Knygnešių muziejus. Juk ir rašytojo didelis indėlis platinant uždraustą lietuvišką spaudą. Daugelį nustebino faktas, kad daugiau kaip 6 tūkstančiai knygnešių ir daraktorių, rizikuodami savo gyvybėmis, prisidėjo prie lietuvybės išsaugojimo.
Papietavę gamtoje mokiniai su didžiuliu azartu kibo į darbą. Vieni piešė vaizdingas apylinkes, kiti dar kartą apžiūrėję ekspoziciją grupelėmis ruošė pranešimus, kūrė kryžiažodžius apie J. Tumo–Vaižganto veiklą, knygnešius. Integruota lietuvių kalbos, matematikos ir dailės pamoka kitoje edukacinėje aplinkoje parodė, kokie žingeidūs ir kūrybingi yra mokiniai ir jiems įdomi mūsų tautos istorija.
Kelionės metu ne tik stabtelėta Vadaktėliuose prie bažnyčios, bet pasigrožėta ir Nevėžiu, stovint ant pakabinamo tilto, įkopta į šiais metais pastatytą 30 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Krekenavos regioninio parko lankytojų centro ekspozicija privertė pakoreguoti planus. Mokiniams buvo įdomu išgirsti įvairių paukščių balsus, pauostyti pievų augalus, susipažinti su turistiniais maršrutais, tad čia užtrukta ilgokai.
Buvusio Leonardavo dvaro Mėnulio akmens parke šiuolaikinio meno ir skulptūrų ekspozicija po atviru dangumi leido mokiniams fantazuoti, ką jie regi, tad ir iš čia neskubėta išeiti. Naujamiesčio šiaudinės pilys su žaviaisiais bokšteliais ne vienam keliaujančiam sukėlė norą čia atvykti, kai teatralizuotai jos bus deginamos spalio pabaigoje.
Praėjusiais metais šios klasės mokiniai vyko į G. Petkevičaitės–Bitės muziejų Puziniškėse, šiemet pasukta kitu maršrutu. Kitais mokslo metais nagrinėsime M. Husoviano kūrinį ,,Giesmė apie stumbrą“, tad grįžtant jau buvo kuriami nauji planai – reikia su šiuo žvėrimi susipažinti nuvykus į Pašilių miške įkurtą stumbryną, o pakeliui – Linų muziejus ir dar daug kitų nematytų įdomių vietų. Viena pamoka – kelionė baigėsi, bet juk mokomės visą gyvenimą, o netradicinės pamokos ilgam išlieka atmintyje.
Lietuvių kalbos mokytoja G. Dauneckytė