Netradicinės lito išleistuvės Šeduvos gimnazijoje
Pinigų reformos, keitimai, devalvacijos ar kitokie su tuo susiję įvykiai ir reiškiniai visada sukeldavo žmonių susidomėjimą bei smalsumą. 2015-aisiais mūsų nacionalinę valiutą litą pakeis europinė – euras. Šeduvos gimnazijos Antano Bukausko kraštotyros muziejus pristatė parodą „Atsisveikinant su litu“ iš asmeninės šeduvio kraštotyros entuziasto Vidmanto Vingelio kolekcijos.
Gimnazijos direktorius Laimutis Škleinikas, dėkodamas parodos iniciatoriams, pasidžiaugė, kad po ilgo laiko vėl atgyja mokyklos muziejus: naujose patalpose rengiamos ekspozicijos, paroda organizuojama ką tik duris atvėrusioje konferencijų salėje. Direktorius palinkėjo, kad čia vyktų kuo įvairesnė edukacinė veikla.
Istorijos mokytoja metodininkė Jolanta Sabutienė parodą pavadino istorijos vadovėliu, parašytu neįprasta pinigų kalba – tai galimybė netradiciškai versti Lietuvos istorijos puslapius. Mokytoja priminė, kad 1918 metais, atgavus Lietuvos nepriklausomybę, vienas iš pirmųjų vyriausybės uždavinių buvo savos valiutos įvedimas. 1990-aisiais, po Kovo 11-osios, irgi buvo stengtasi kuo greičiau atsikratyti sovietinio rublio. Parodoje eksponuojami lenkiški, vokiški, rusiški pinigai mums primena, kokiai valstybei ir kada priklausėme.
Šią mokytojos mintį labai išsamiai ir įdomiai plėtojo parodos sumanytojas, kraštotyrininkas, kolekcionierius V. Vingelis. Jis papasakojo ne tik apie metalinių ir popierinių pinigų istoriją, vertę, bet ir jų pavadinimų kilmę, apie kurią ne vienas klausytojas sužinojo pirmą kartą. Pavyzdžiui, žodis „rublis“ kilęs iš rusiško „rubitj“, tai yra „kapoti“, nes šie pinigai atsirado smulkinant metalinius pinigus. Kaimynai latviai savo valiutą pavadino nusižiūrėję į lietuvius, tik pakeitė vieną raidę.
Apibendrindamas kalbėtojas pabrėžė, kad savi pinigai – tai ekonominio savarankiškumo ir valstybės stabilumo garantas. Pritardamas šiai pasisakiusiųjų minčiai, IVa klasės gimnazistas Mantas Masiulis parodos dalyviams pasiūlė atkreipti dėmesį ir į valiutos kultūrinę vertę bei meninę raišką. Banknotai, jo nuomone, yra tautos istorijos ir iškiliausių žmonių, pasiaukojančiai jai tarnavusių, pagerbimo būdas.
Tarpukario lituose vaizduojamas Vytautas Didysis, Jonas Basanavičius – ne tik istorinės asmenybės, bet ir Lietuvos prestižo simboliai. Jų gausu ir dabartiniuose lituose: Darius ir Girėnas, Maironis, J. Basanavičius, S. Daukantas, Vydūnas, V. Kudirka.
Minint parodoje eksponuojamą laikinąją valiutą – talonėlius, tuo metu liaudies vadintus „vagnorkėmis“, buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad jose pavaizduoti gyvūnai neturi jokių aiškių sąsajų su Lietuva. Kontrastą prasmės, reikšmingumo požiūriu pabrėžia ir nelietuviška pavadinimo forma.
Kalbėtojas pastebėjo, kad pinigus galima traktuoti kaip meno kūrinius. Ant tarpukario lito matome Juozo Zikaro sukurtą statulą „Laisvė“, o ne taip ir seniai, deja, tik kelių šimtų egzempliorių tiražu, buvo išleistas 1000 litų banknotas, ant kurio pavaizduotas bene labiausiai pasaulyje žinomas lietuvių menininkas M. K. Čiurlionis (averse) ir jo paveikslas „Pasaka“ („Karalių pasaka“) (reverse). Lietuviškuose euruose mūsų tautos istorija taip gausiai neatsispindės, bet juose bus pavaizduotas svarbiausias valstybės simbolis – Vytis.
Litas Šeduvos gimnazijoje buvo palydėtas ne tik įdomiais eksponatais ir pasakojimais apie pinigus, bet ir melodinga kanklių muzika, kurią atliko Radviliškio muzikos mokyklos mokytoja Irena Lapinskienė ir jos mokinės. Parodos metu gyvenimiškos išminties iš lietuvių liaudies patarlių ir priežodžių apie pinigus mokė muziejaus veiklos koordinatorės Ramutė Kažukauskienė ir Inga Kielienė.
Ne taip ir svarbu, ar mūsų požiūris į pinigus bus tik vartotojiškas, ar į juos žvelgsime kaip į tautos istorijos simbolius bei meno kūrinius. Svarbiausia suprasti, kad valiuta savaime nėra valstybės, valstybingumo, tautiškumo simbolis – tai mes, jos piliečiai, jį įprasminame. Tad kokie tie pinigai bebūtų, anot romėnų filosofo Epikteto, „negailėkime juos praradę, gailėkime praradę tikrą savo nuosavybę – žmogiškąjį orumą“.
Mokytoja Laima Kulbeckienė
Parodos atidarymo akimirka.
Parodos atidarymo metu susirinkusiesiems koncertavo Radviliškio muzikos mokyklos mokytoja Irena Lapinskienė ir jos mokinės.