Nevaldomiems vaikų namų auklėtiniams – dar daugiau laisvės?

Aušra LAURINKIENĖ

Vaikų globos namuose egzistuojančios taisyklės priimtinos ne visiems globotiniams. Nuo biologinių šeimų atskirti vaikai neretai tampa aršiais maištautojais, bet kokia kaina siekiančiais gyventi be pareigos ir atsakomybės. Su vagiliaujančiais, smurtaujančiais ir iš personalo besityčiojančiais paaugliais nebesusitvarkantys vaikų globos namų vadovai griebiasi už galvos – išeities nematyti.

„Jeigu dabar nevaldomus auklėtinius dar galima bandyti perauklėti socializacijos centruose, tai netrukus neteksime ir šios sugriežtintos priemonės atvesti į doros kelią. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau rengia įstatymą, kuriam įsigaliojus nedrausmingi ir nusikaltimų padarę paaugliai nebegalės būti vežami į socializacijos centrus“, – sako ketverius metus Radviliškio rajono vaikų globos namams „Nykštukas“ vadovaujantis Saulius Čepaitis.

Nepilnamečiai atsidūrė teisiamųjų suole

Panašių problemų, kaip savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ pasakoja S. Čepaitis, yra visose šalies įstaigose, globojančiose vaikus: „Vaikų globos namų direktorių asociacijos suvažiavimuose diskutuojame, dalijamės patirtimi. Tos pačios bėdos kamuoja ir Panevėžio, ir Šilutės globos įstaigas. Mūsų, kaip globos namų, rankos yra surištos – negalime globotinių griežtai auklėti, negalime varžyti jų laisvės, o tai žinodami paaugliai piktnaudžiauja ir elgiasi, kaip tik jiems šauna į galvą“.

Vienas iš tokių pavyzdžių, turbūt geriausiai pavaizduojančių šią opią problemą – du „Nykštuko“ auklėtiniai, vaikinas ir mergina, ilgą laiką šiurpinę Radviliškio ir aplinkinių vietovių gyventojus.

Vien šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais du paaugliai padarė septynias nusikalstamas veikas, dėl kurių pateko į policijos pareigūnų akiratį.

„Su tais vaikais turėjome daug bėdų. Ne kartą esame sulaukę pagalbos šauksmo iš globos namų, kad minėtų auklėtinių ir vėl nėra. Rasdavome juos įvairiausiose vietose – net ir Šiauliuose pas draugystei visai netinkamus asmenis. Paaugliai padarė ir ne vieną nusikaltimą, tad Radviliškio rajono apylinkės teismas už nusikaltimą jau seniau teistam vaikinui skyrė dviejų mėnesių suėmimą. Jis šiuo metu yra Kauno nepilnamečių izoliatoriuje. O merginai, kuri dar nebuvo teista, skirta su laisvės atėmimu nesusijusi kardomoji priemonė, tad šiandien ji atiduota į globos namų darbuotojų rankas“, – sako laikinasis Radviliškio rajono policijos komisariato vadovas Saulius Malatokas.

Susidraugavo globos namuose

Kad minėti paaugliai atsidūrė teisiamųjų suole, „Nykštuko“ direktorius sako nenustebęs. Vaikų globos namų įstaigos vadovas neslepia, kad auklėtiniai – linkę nusikalsti: „Išlydėdavom rytą į mokyklą, o jie iš jos pabėgdavo ir darydavo nusikaltimus. Problemų su jais netrūko nuo tos dienos, kai pradėjau čia dirbti“.

Minėti paaugliai į Radviliškio rajono vaikų globos namus pateko ne tuo pačiu metu ir iki tol buvo nepažįstami. Berniukas 2010 metais buvo atvežtas iš Sidabravo seniūnijos, o po ketverių metų čia atsidūrė ir mergaitė iš Baisogalos seniūnijos. Kaip pasakoja S. Čepaitis, jie susidraugavo gyvendami vienoje globos namų šeimynoje. „Jie suprato, kad į biologines šeimas jau negrįš, nes iš abiejų paauglių tėvų yra atimtos tėvystės teisės. Berniuko tėvas jį paliko dar vaikystėje, o su mama nebebendrauja. Kartais pabėga tik pas močiutę. Paauglę tėvai dar aplanko kokius tris ar keturis kartus per metus. Kartais ir ji pabėgusi atsiduria pas juos. Bet aišku viena – jie užaugo socialinės rizikos šeimose, tad ir gyvenimo būdas jau spėjo susiformuoti. Lengviau būna, kai mūsų auklėtiniai į įstaigą patenka iki paauglystės, tuomet dar galime teisingai išauklėti“, – sako „Nykštuko“ vadovas.

Socializacijos centras mergaitės neperauklėjo

Dabar tokius paauglius vaikų globos įstaigos dar gali atiduoti į griežtesnes rankas – išsiųsti į socializacijos centrus. Tai – švietimo įstaigos, į kurias teismo keliu siunčiami nedrausmingi, jau nesunkių nusikaltimų padarę paaugliai. Sovietmečiu tokios įstaigos vadintos nepilnamečių kolonijomis, vėliau – specialiaisiais vaikų auklėjimo ir globos namais, kurie vėliau reorganizuoti į socializacijos centrus. Tiesa, kelias iki griežtesnio auklėjimo būna ilgas. Pirmiausia įstaiga turi kreiptis į Vaiko gerovės komisiją ir laukti jos pritarimo. Kai atsakymas būna teigiamas, reikia laukti, kol ministerija suras paauglį priimti galintį socializacijos centrą, o vėliau – teismo sprendimo ir administracijos direktorės įsakymo.

„Taip, kelias sunkus, tačiau teikiantis vilties. Lietuvoje yra pavyzdžių, kai tokie nusikalsti linkę paaugliai grįžta pasikeitę. Deja, mūsų atveju taip nenutiko. Ta mergaitė, kuri kartu su bendražygiu darė nusikaltimus, visus metus praleido Kauno socializacijos centre. Deja, pokyčių į gerą nematyti“, – apmaudo neslepia Radviliškio rajono vaikų globos namų direktorius.

Jo teigimu, iš tokių centrų neretai vaikai parsivežami per moksleivių atostogas. Praėjusį rudenį, kai nepilnametė sugrįžo į Radviliškį, netruko ir vėl nusikalsti – iš bažnyčios nukniaukė aukų dėžutę. „Ji pas mus sugrįžo tik rugsėjo 9 dieną. Matome, kad per trumpą laikotarpį ji vėliau padarė nemažai nusikalstamų veiksmų“, – sako S. Čepaitis.

Apšvarino net ir globos namus

Kad globos namuose augančių vaikų priežiūra – tikras iššūkis juose dirbantiems žmonėms, žino daugelis. Tačiau kasdien su tuo susiduriantys pajunta tikrąjį šio darbo „skonį”. Kaip sako „Nykštuko“ vadovas, su minėtais paaugliais nuolat dirbo ir psichologė, ir jis pats, ir kiti darbuotojai, deja, vis atsimušdavo į priešiškumo sieną: „Siekėme juos sudominti kokia nors veikla, užimti. Tačiau pastangos nedavė jokio vaisiaus. Vis išlįsdavo vagystės – tai pinigų pavogę, tai saldainių, tai alkoholinių gėrimų ar cigarečių. Jie vidaus tvarkos taisyklių nesilaikė, o mes – bejėgiai. Juk užrakinti ir neišleisti – negalime“.

Per keletą mėnesių padarytų nusikaltimų įvairovė stebina net pareigūnus. Paaugliai iš gyvenamojo namo pasisavino mobiliojo ryšio telefoną bei automobilio užvedimo raktelį, Radviliškio mieste užpuolė kelias moteris, iš kurių atėmė rankines su 94 ir 40 eurų.

Jaunuoliai grobio ieškodavo slankiodami Radviliškio gatvėmis ir lankydamiesi įvairiose vietose, į kurias galima laisvai patekti. Štai Radviliškio ligoninės koridoriuje iš ant pakabos paliktos merginos striukės kišenės jie pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, o parduotuvėje buvo sulaikyti vagiantys laisvalaikio batelius, kurių bendra vertė siekė daugiau nei šimtą eurų.

Smulkiomis vagystėmis nepasitenkinę paaugliai realizavo troškimą turėti ir automobilį. Iš V. Kudirkos gatvės namo kieme esančios aikštelės jie pagrobė vienai įmonei priklausantį automobilį „Fiat Bravo“ ir juo gastroliavo po visą Radviliškio rajoną. Jaunuolius, anot pareigūnų, sustabdė tik „užkalęs“ automobilio variklis ir paauglius pastebėję aktyvūs miestiečiai.

Nepilnamečių nusikalstamų veikų apogėjumi tapo vagystė iš jais besirūpinančių vaikų globos namų. Direktorius neslepia apmaudo, kad suteiktas dėmesys, pagalba atsisuko prieš juos pačius. Pasirodo, atrakinę duris ilgapirščiai pateko į direktoriaus pavaduotojos kabinetą ir pagrobė 60 eurų. Po to geležiniais strypais išlaužė buhalterijos kabineto ir jame esančio seifo duris ir pagrobė daugiau nei 2 tūkstančius eurų.

Kaip informuoja pareigūnai, su šiais pinigais paaugliai iš globos namų vėl pabėgo. Per pusantros paros jie pinigus išleido brangiems rūbams ir kitiems pirkiniams, pramogoms bei kavinėms. Vaikai buvo sulaikyti viename Šiaulių pramogų ir prekybos centrų, o tąkart išsiginti nusikaltimo jiems nepavyko, nes jų veiksmus užfiksavo globos namuose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros.

Laukia teismo ir prokuratūros sprendimo

Kaip baigsis paaugliams, S. Čepaitis sako dar nežinantis. Kaip jau minėta, berniukas šiuo metu apie savo veiksmus mąsto izoliatoriuje, o Vaiko gerovės komisija jau pritarė prašymui skirti vidutinę priežiūrą: „Dabar jau skirtas ir socializacijos centras, tačiau berniukas sulaikytas dviem mėnesiams ir terminas baigsis tik gruodžio 28 dieną. Lauksime, kol paaiškės teismo ir prokuratūros sprendimas“.

Šiuo metu mergaitė jau sugrąžinta į Radviliškio vaikų globos namus. Kaip sako vadovas, šiuo metu mergaitė nusikaltimų nedaro, tačiau ir toliau elgiasi maištingai. „Dar neaiškus ir jos likimas, gali būti, kad ir ji bus uždaryta“, – neslepia S. Čepaitis.

Direktorius prasitaria, kad dėl tokių nevaldomų paauglių kartais negali ir pats ramiai miegoti naktimis: „Juk visi darbuotojai, o ir aš pats, stengiamės jiems padėti. Negali būti abejingas“.

Iš doros kelio išklydę ir į jį sugrįžti jokio noro nerodantys Radviliškio vaikų globos namų auklėtiniai – tikras galvos skausmas darbuotojams. Neretai į įstaigą vaikai grįžta dvokdami cigaretėmis ar alkoholiu. Nors kišenpinigių už nusižengimus šie auklėtiniai ir negauna, žalingų įpročių poreikius patenkina kitais būdais – cigarečių jiems nuperka suaugusieji, kartais rūkalų nušvilpia parduotuvėje, o „nesėkmingomis“ dienomis prie prekybos centrų rankioja nuorūkas.

Gyvenimas vaikų globos namuose atrodė nepatrauklus

Panašu, kad šiems dviem Radviliškio nepilnamečiams gyvenimas vaikų globos namuose atrodė nepatrauklus dėl ten egzistuojančių įvairių taisyklių ir jų laisvės varžymo. Tiesa, ne visi globotiniai tokie. Kaip pasakoja S. Čepaitis, daugiausia problemų kelia tik šie nevaldomi paaugliai, o kiti ir rodo norą mokytis, ir užsiima įvairia veikla.

Anot direktoriaus, ikimokyklinio amžiaus vaikai, gyvenantys Radviliškio rajono vaikų globos namuose „Nykštukas“, lanko miesto lopšelius-darželius. Moksleiviai mokosi Radviliškio Gražinos pagrindinėje, Jaunimo, Šeduvos gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, Šiaulių Sutrikusios klausos, sanatorinėje mokykloje.

Šiuo metu vaikai gyvena penkiose šeimynose. „Pagal galimybes broliukus ir sesutes stengiamės apgyvendinti vienoje šeimynoje. Toji naujoji sistema, gyvenimas šeimynose, – tai galimybė vaikams ugdyti savarankiškumą. Savaitgaliais jie patys planuoja pirkinius, ruošia sau valgį. Dėl to ir vėliau, užvėrus vaikų globos namų duris, gyvenime būna šiek tiek paprasčiau. Taip stengiamės sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Mes norime, kad vaikai kuo mažiau nuo to atitrūktų“, – sako S. Čepaitis.

Išties, apsilankęs vaikų globos namuose ir pravėręs pirmosios šeimynos duris, iškart patenki į jaukią erdvę – švarūs, tvarkingi kambariai, virtuvėje besisukiojanti darbuotoja. „Taip, čia vaikai šeimininkauja“, – šypteli paklausta, ar auklėtiniai noriai sukiojasi virtuvėje.

Kiekvienas šeimynos kampelis – lyg įprastos šeimos vaiko erdvė. Čia ir sienos padabintos įvairiais paveikslėliais, ir darbų tvarkaraštis pakabintas su įvertinimo žvaigždutėmis už sėkmingai nuveiktus dienos darbus, ir žaisliukais nukrautos lovos.

Kiekvienas čia – tikras šeimininkas, besistengiantis gyvenimą vaikų globos namuose paversti kiek įmanoma jaukesnį. Čia trūksta tik vieno – mylinčių tėvų ir artimųjų dėmesio. Tačiau neretai šį trūkumą maištaujantys stengiasi patenkinti – nors vaikų globos namuose jų laukia šiltas maistas ir švari, jauki aplinka, kai kurie mieliau renkasi kelią pas tėvus, kuriems jie rūpi kur kas mažiau negu stikliukas degtinės ar alaus bokalas.

„Deja, tokia realybė. Mes tėvų nepakeisime, o ir perauklėti esame bejėgiai. Panašu, kad įstatymai rankas mums gali surišti dar tvirčiau, tuomet tokių istorijų gali pasitaikyti ir dažniau“, – įsitikinęs S. Čepaitis.