Susirinkusiuosius skambia muzika linksmino Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“

Pakiršinio dvare visą savaitgalį vyko Užgavėnių renginiai

Vasario 18 dieną Pakiršinio dvare vyko Užgavėnių šventė. Žiemos iš kiemo varyti suėjo čigonai, daktarai, giltinės bei kiti persirengėliai. Jie kartu su būriu palaikančių žiūrovų šoko rateliuose. Galiausiai Kanapinis su Lašininiu susigrūmė lemiamoje dvikovoje – muštynėse su maišais, kurioje nugalėjo Kanapinis. Senajam jo varžovui teko pripažinti pralaimėjimą ir pasitraukti lygiai taip pat kaip ir žiema privalės užleisti vietą pavasariui.

Kaip pasitraukiančios žiemos simbolis buvo sudeginta ir Edvardo Bielokopitovo sumeistrauta Morė.

Visą tą laiką susirinkusiuosius skambia muzika linksmino Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblis „Aidija“, vadovaujamas Donato Stakvilevičiaus.

Kad žiūrovai neišalktų, gardžiais blynais, sultiniu, barščių sriuba vaišino šventės organizatoriai – Pakiršinio kaimo bendruomenė ir Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras.

Sekmadienį, vasario 19 dieną, nuo pat pietų į Pakiršinio dvaro rūsį rinkosi visos šeimininkės, mėgstančios ne tik gaminti, bet ir istorijų paklausyti. Rūsyje vyko paskaita-edukacija-degustacija „Užgavėnių blynai“, kurią vedė Anželika Laužikienė ir Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Laužikas.

Lietiniai, „čirviniai“, mieliniai, o kur dar bulviniai – turbūt nerasite žmogaus, kuriam nepatiktų bent viena blynų rūšis. Kokie blynai buvo senovėje, su kokiais pagardais juos valgydavo ir kokius blynus turime dabar?

„Tai pats seniausias žemdirbiškas patiekalas, galbūt net senesnis už žemdirbystę, nes galime net ir gamtoje surinkti kažkokių grūdų, juos susmulkinti ir tai bus paprasčiausias, mažiausiai įrangos reikalaujantis patiekalas. Pasidarome tešlą, jeigu ji kieta, galime mesti tiesiai ant žarijų, jeigu skysta, galima pilti ant karšto akmens ir turėsime blyną. Blynų kepimo istorija labai sena, archajiška ir paprasta. Laikui bėgant blynų atsiranda labai daug ir įvairių. Jie skiriasi grūdais, iš kurių gaminama, galima daryti įvairaus kietumo tešlą, blynus su įvairiais įdarais. Kuo labiau artėjama prie mūsų laikų, tuo blynų įvairovė didesnė. 19 amžiaus pabaigoje–20 amžiaus pradžioje viena iš naujovių buvo daržovių arba bulviniai blynai. Vėlesniais laikais vienu ar kitu pavidalu naudojamos ir kitos daržovės“, – pasakojo kulinarinio paveldo tyrinėtojas Rimvydas Laužikas.

Su Anželika ir Rimvydu po paskaitos renginio dalyviai nėrė tiesiai į miltus ir visi galėjo pabandyti pagaminti „pampuškų“ bei Radvilų virėjo blynelių su ryžiais ir migdolų riešutais.

Parengta pagal Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centro informaciją

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE