Pastatų sienas naktimis terlioja „filosofai“

Aušra LAURINKIENĖ

Turbūt nėra nė vieno radviliškiečio, kuris nebūtų pastebėjęs ant miesto pastatų dažais išpurkštų užrašų. „Jei po savaitgalių jauties pavargęs ir išsekęs, tada žinok, tu skubi link senatvės!”, „Nėra jėgos, kuri garantuos, kad pamatysi dar vieną rytą“, „Tu gyvensi čia trumpai, todėl elkis atitinkamai“, – tokius sakinius ant pastatų sienų užrašė filosofiškai nusiteikę chuliganai. Nors užrašai – nieko neįžeidžiantys ir netgi skatinantys susimąstyti apie gyvenimą ir jo prasmę, miesto tvarka besirūpinantiems šios neįprastai iškalbingos teplionės tapo tikru galvos skausmu.

Neišsprendžiama problema

Daugiabučius namus Radviliškio rajone prižiūrinčios bendrovės „Radviliškio būstas“ direktorė Roma Janušonienė neslepia, kad pastaruosius du mėnesius intensyviai bandoma išspręsti šią problemą: „Radviliškio mieste šiandien turime du apterliotus objektus ir ieškome būdų, kaip nuvalyti ar uždažyti užrašus. Mes, administratoriai, privalome tuo rūpintis. Vieno pastato sutvarkymo kaina siektų apie pusantro tūkstančio litų, o gyventojai nesutinka už tai mokėti. Jiems neįžeidžiantys užrašai netrukdo. Tačiau didžiausias iššūkis – rasti būdą, kaip nuvalyti užrašus. Konsultavomės ir su vienais, ir su kitais, tačiau arba kaina yra didžiulė, arba galima pažeisti pastatą. Šiuo metu intensyviai bandome atrasti tinkamiausią variantą“.

Ieškant rangovo, kuriam pavyktų nuvalyti filosofines terliones, „Radviliškio būsto“ darbuotojai savomis jėgomis bandė išspręsti problemą. Tiesa, nesėkmingai. UAB „Radviliškio būstas“ direktorė sako, kad kol bus atrastas sprendimo būdas, užrašai liks „puošti“ pastatus: „Neatidėliotinų veiksmų imamasi tada, kai „auksarankiai“ pastatus papuošia svastikomis ar keismais. Tuomet čiumpame baltos spalvos dažus ir paslepiame įžeidžiančius užrašus. Meilės prisipažinimų ar minčių apie gyvenimo prasmę paslėpti neskubame“.

Pradėti trys ikiteisminiai tyrimai

Naujasis Radviliškio rajono policijos viršininkas Saulius Baltakis sako, kad praėjusiais metais dėl išterliotų sienų buvo pradėti trys ikiteisminiai tyrimai. Už viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojamą nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdymą visuomenės tvarkos, taip pat už už turto sunaikiimą ar sugadinimą gresia bausmė viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

„Šiuo metu Radviliškio mieste yra 9 vaizdo kameros. Jų pagalba yra nustatomi viešosios tvarkos, Kelių eismo taisyklių pažeidėjai. Minėtais trimis atvejais apgadinti pastatai nebuvo vaizdo kamerų stebėjimo diapazone. O šiais metais tokio pobūdžio pranešimų nebuvo“, – „Radviliškio naujienoms“ sako naujasis policijos vadas.

Su jaunimu diskutuota ne kartą

Radviliškio rajono atviro jaunimo centro „Jaunimo Erdvė“ darbuotojai Vladas Vaidžiulis ir Edita Varneckienė sako, kad užrašai ant pastatų sienų – tai terlionės“, o ne grafiti, nes pastarasis žodis apibūdina meno rūšį. Jų teigimu, galbūt taip besielgiantiems tai yra tam tikras iššūkis, ėjimas prieš visuomenę, sistemą, tam tikrų įsitikinimų demonstravimas, saviraiškos būdas, kai neranda kur kitur savęs realizuoti.

V. Vaidžiulis neslepia, kad su jaunimo centro lankytojais apie tepliojimą ant sienų yra kalbėta ne kartą: „Diskutuojant požiūriai išsiskyrė. Vieniems tai yra menas, kitiems – chuliganizmas ir turto niokojimas. Žinoma, nė vienas iš besilankančių jaunuolių neprisipažino, ar kada yra šitaip elgęsi“. Pašnekovų teigimu, galbūt jauniems žmonėms, save realizuojantiems atvirame jaunimo centre, nekyla noras griebtis tokių veiksmų.

E. Varneckienė pripažįsta, kad pirmąkart išvydus užrašus: „Jei po savaitgalių jauties pavargęs ir išsekęs, tada žinok tu skubi link senatvės!” arba „Nėra jėgos, kuri garantuos kad pamatysi dar vieną rytą“, kilo intriga ir noras perskaityti dar vieną užrašą: „Jei išvydęs paprastas terliones tu pasižiūrėjai ir galbūt nusivylei, kad kažkas pasirinkto tokį saviraiškos būdą, tai pamačius šiuos užrašus kilo nemenka intriga“.

Vandalai neprisiima atsakomybės

Į šią visame pasaulyje paplitusią problemą bandyta atkreipti Radviliškio jaunimo dėmesį „Jaunimo Erdvėje“ surengtame grafiti mėgėjų seminare. „Buvome iš sostinės pasikvietę grafiti meistrą, kuris pasakojo, kas yra grafiti subkultūtra, o kas yra teplionės. Jaunimo centre jaunimas turėjo galimybę pasireikšti ir viską ėmė vertinti galbūt kitaip. Suprato, kas yra menas, o kas – paprastas vandalizmas“, – „Radviliškio naujienoms“ pasakoja V. Vaidžiulis.

Su jaunimu dirbantis vyriškis sako, kad nereikia būti specialistu, kad atskirtum terliojimą nuo meno: „Tie tepliotojai, matyt, stokoja suvokimo. Bando prilygti tiems, kurie yra tikri meno atstovai ar tiesiog išbando sistemą – pagaus ar ne“.

Metodininkų teigimu, kalbant būtent apie minėtus užrašus ant miesto pastatų, jų autorius ar autoriai galbūt ir turėjo kažkokią idėją, tačiau išreikšti save pasirinko labai netinkamą būdą. Be to, menininkai nesistengia likti anonimais – jie palieka parašus, skelbia darbų nuotraukas internete, o vandalai slapstosi ir neprisiima atsakomybės.

Dėmesio stoka

Kas tai – būdas išreikšti save, vandalizmas ar siekis būti išgirstam? Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro psichologė Vaida Vaivadaitė sako neretai darbo praktikoje susidurianti su paaugliais, kurie iš neturėjimo ką veikti griebiasi dažų ir „puošia“ pastatus: „Iš psichologinės pusės, kaip specialistė, norėčiau pabrėžti, kad šituose veiksmuose slypi dėmesio ieškojimas. Ypatingai – tarp paauglių. Juk visi, tiek suaugę, tiek jaunimas, turi ypatingą norą būti pastebėti, kad gyvenimas, nuomonė ir interesai būtų kažkaip įprasminti“.

Psichologės teigimu, tas įprasminimas dažnai būna išreiškiamas ant sienų piešinių ar užrašų pavidalu. Neabejotinai jie atspindi ir visuomenės, jaunimo ar miesto problemas. Dirbdama su jaunuoliais ir Radviliškyje, ir Vilniuje, V. Vaivadaitė sako pastebėjusi, kad šituos „piešėjus“ būtų galima skirti į dvi grupes: „Pirmoji grupė būtų tų, kurie viską daro tik tam, kad darytų. Kad piešinių ar užrašų būtų kuo daugiau ir apie tai galėtų pasigirti draugams lyg apie kokį žygdarbį, nes autorius liko nesugautas. Jų veiksmuose nesvarbu nei idėja, nei mintis. Tokiu būdu sukyla ir didžiausias akstinas – adrenalinas, kuris šios grupės atstovams yra itin svarbus. Kitai grupei priklauso dažniausiai paaugliai, kurie šiais užrašais ar piešiniais nori pasakyti kažką svarbaus. Jiems tai – vizualinė priemonė perteikti kažkokią mintį nelegaliu būdu. Jų pagrindinis tikslas – parodyti užfiksuotą idėją, užkoduotą užrašuose“.

Ne patys jaunuoliai turėtų susirūpinti šia problema

Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro psichologės teigimu, paaugliai neretai yra ta visuomenės dalis, kuri yra linkusi laužyti nusistovėjusias taisykles: „Taisyklių laužymas anonimiškai, kai niekas nemato, yra drąsus ir be jokių užuolankų“.

Kalbėdama būtent apie filosofinius užrašus ant Radviliškio miesto pastatų sienų, psichologė sako priskirianti autorių ar autorius, nors panašus šriftas greičiausiai rodo vieną „naktinį filosofą“, antrai grupei, siekiančiai išreikšti mintį.

„Tai – problema. Tarkime, užsienio valstybėse yra organizuojamos įvairios akcijos ir renginiai, kurių metu tas jaunimas, norintis daug ką pasakyti ir parodyti bei save išreikšti tokiu būdu, gauna tą galimybę. Jiems suteikiama erdvė. Mūsų mieste, mano žiniomis, tokios erdvės nėra, todėl jie piešia kur papuola ir su kuo papuola“, – sako V. Vaivadaitė.

Paklausta, ką patartų tokiu būdu dėmesio ieškantiems jaunuoliams, psichologė sako, kad ne patys jaunuoliai turėtų susirūpinti šia problema: „Galbūt į tai turėtų atkreipti dėmesį mūsų valdžia, mūsų mokyklos, tėvai. Jei pats jaunuolis susiduria su dėmesio problema, jam trūksta saviraiškos, jis gali bandyti atrasti save įvairiose srityje ir nukreipti energijos perteklių ten, kur jam labiausiai norisi. Konsultacijų metu jaunuoliai nuo vienuolikos iki pilnametystės neslepia – jie nežino, ko nori. Tuomet bandome atrasti sritį, kurioje būtų galima save realizuoti gražiausiomis spalvomis. Tai – itin svarbu“.

Filosofinis naktinėtojas pataria neskubėti pasenti.

Elgtis atitinkamai – dar vienas Radviliškio mieste mintis ant pastatų įamžinančio „menininko“ patarimas.

Radviliškio rajono atviro jaunimo centro „Jaunimo Erdvė“ darbuotojas Vladas Vaidžiulis sako, kad filosofiniai užrašai ant pastatų sienų tai – terlionės, o ne grafiti, nes pastarasis žodis apibūdina meno rūšį.

Autorės nuotr.

Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centro psichologė Vaiva Vaivadaitė sako neretai darbo praktikoje susidurianti su paaugliais, kurie iš neturėjimo ką veikti griebiasi dažų ir „puošia“ pastatus.

Asmeninio albumo nuotr.