Pasyvus rūkymas – kodėl cigarečių dūmai pavojingi net ir atvirose erdvėse?

Pavasarinė saulė kviečia visus pasimėgauti savo šiluma ir daugiau laiko praleisti gryname ore. Žmonės daugiau laiko praleidžia parkuose ir miškuose, o tie, kurie šios galimybės neturi – saulės spinduliais džiaugiasi balkonuose ir terasose. Vis dėlto pasimėgavimą gali apkartinti iš kaimynų pasklidę cigarečių dūmai.

Cigarečių dūmai kenkia ir atvirose erdvėse

Rūkantys balkonuose ir viešose vietose dažnai teisinasi, kad cigarečių dūmai aplinkiniams pavojingi tik uždarose patalpose. Jei rūkoma lauke – jokio pavojaus nėra. Ten, kur cigarečių dūmų koncentracija yra didžiulė, pavojus išties yra didesnis. Tačiau atvirose erdvėse pasyvaus rūkymo sukeliami pavojai niekur neišnyksta.

Ką slepia tamsi dūmų spalva?

Pridegus cigaretę, joje esantis tabakas pasiekia net 600 laipsnių degimo temperatūrą ir taip susiformuoja tūkstančiai žmogui pavojingų cheminių medžiagų, kurios kartu su dūmais pasklinda ore. Bent septynios dešimtys iš šių junginių yra kancerogenai. Kalbant paprasčiau – jos sukelia vėžį. Su cigarečių dūmais į žmogaus organizmą patenka ir reikšmingas kiekis anglies monoksido. Šis junginys apsunkina organizmo deguonies įsisavinimą. Dėl to gali sutrikti tam tikrų organų funkcionavimas, o užsiimant fizine veikla – „trūkti kvapo“. Galiausiai su dūmais įkvepiamos dervos žaloja burnos ir gerklės audinius, kvėpavimo takus ir plaučius.

Cigarečių dūmuose esančios kenksmingos dalelės taip pat gali įsigerti į įvairius audinius – pavyzdžiui, padžiautus skalbinius. Be to, degant cigaretei išsiskiriančios pavojingos medžiagos, tokios kaip kancerogenai formaldehidas ar naftalenas, perneštos vėjo gali nusėsti ant įvairių paviršių.

Pasyvus rūkymas – ligų šaltinis

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasyvus rūkymas pasaulyje kasmet nusineša apie 1,2 mln. gyvybių. Įkvėpti rūkorių iškvepiamus dūmus yra beveik taip pat pavojinga, kaip rūkyti pačiam.

Žinoma, patys rūkantieji rizikuoja labiausiai. Visgi net ir šalia esant įkvepiami cigarečių dūmai ir buvimas prirūkytoje aplinkoje didina riziką susirgti vėžiu, širdies bei kraujagyslių ligomis, pakenkti kitiems gyvybiškai svarbiems organams, taip pat odai, plaukams, nagams.

JAV Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, patiriantiems pasyvaus rūkymo poveikį tikimybė susirgti plaučių vėžiu padidėja 20-30 proc. o širdies ir kraujagyslių ligomis – 25-30 proc. Taigi nebūtina rūkyti pačiam, kad patirtum žalingą cigarečių dūmų poveikį. Užtenka įkvėpti kitų žmonių pridegtų cigarečių dūmus.

Didžiausia nuodų koncentracija – uždarose patalpose

Cigarečių dūmai, rūkant patalpoje, sklinda ypač greitai – didžioji dalis jų patenka ne tik į rūkančiojo plaučius, bet ir į orą, kuriuo kvėpuoja kiti. Mokslininkai nustatė, kad patalpoje, kurioje buvo surūkyta viena cigaretė, nerūkantis žmogus gali sau pakenkti taip pat kaip praleidęs 49 minutes automobilių prigrūstoje gatvėje. Kito tyrimo išvados skelbia – praleidus valandą prirūkytoje patalpoje, žmogus pakenkia savo sveikatai tiek pat, lyg būtų pats surūkęs vieną cigaretę.

Rūkant uždaroje patalpoje – ypač blogai vėdinamoje – cigarečių dūmai ir juose esančios kenksmingos dalelės įsigeria į įvairius paviršius. Tai gali būti baldai, užuolaidos, apmušalai, kilimai, sienos, o taip pat – rūkančiojo ar šalia esančiųjų plaukai, oda ir drabužiai. Paskleisti kenksmingas medžiagas patalpoje rūkantysis gali ne tik iškvėpdamas cigarečių dūmus, bet ir rankomis liesdamas įvairius daiktus – pavyzdžiui, indus bei maisto produktus ar žaislus, su kuriais žaidžia vaikai.

Kaip išvengti pasyvaus rūkymo?

Pasyvaus rūkymo sukeliamos žalos būtų galima išvengti, jei rūkantieji atkreiptų dėmesį į vietas, kur galima rūkyti, o kur ne. Patartina nerūkyti namuose, automobilyje, balkonuose, gyvenamųjų namų kiemuose bei viešose vietose, kur yra nerūkančių žmonių, o ypač vaikų ir besilaukiančių moterų.

Nemažai diskusijų šiuo metu susilaukia tabako ir nikotino gaminiai, kuriuose nevyksta degimo procesas. Kadangi didžioji dauguma kenksmingų cheminių medžiagų susiformuoja tabako degimo metu, manoma, kad tokie produktai kaip, pavyzdžiui, kaitinamieji tabako gaminiai, elektroninės cigaretės, kurie neišskiria dūmų, mažiau trikdo aplinkinius ir galimai mažiau kenkia jiems.

Nepaisant to, bet kokie tabako ar nikotino gaminiai turi būti naudojami atsakingai, gerbiant ir saugant aplinkinių sveikatą. O tiek rūkančiajam, tiek aplinkiniams naudingiausia išeitis – išvis atsisakyti šio žalingo įpročio.