Per Radviliškį nuvilnijo vienybės jausmas

Aušra LAURINKIENĖ

Su giesmėmis, eilėmis ir tautine simbolika radviliškiečiai paminėjo Baltijos kelio dvidešimt penktąsias metines bei pagerbė stalinizmo ir nacizmo aukas. Renginio metu netrūko nei emocijų, nei vienybės jausmo – aidėjęs šalies himnas ir tautiškos giesmės kvietė prisiminti dieną, kai rankomis susikibę trjų šalių gyventojai siekė svarbiausio – išsvajotos laisvės.

Stovėjo petys petin

Šios svarbios dienos minėjimas prasidėjo Mišiomis Radviliškio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje. Po Mišių iškilminga procesija sustojo prie trijų kryžių kompozicijos „Skausmo ir kančių keliais“, klausėsi Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choro „Versmė“, vadovaujamo Laimutės Vaitiekūnienės, dainų. Šventės metu skambėjo ir Radviliškio muzikos mokyklos jaunių choro atliekamos dainos.

Ceremonija palietė daugelio širdis. Baltijos kelyje, dėl laisvės ir nepriklausomybės sujungusiame tris valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją, dalyvavę radviliškiečiai dar šiandien su ašaromis akyse dalijasi prisiminimais ir sako, kad nupasakoti to, ką jautė tądien, – tiesiog neįmanoma.

„Tiesiog nemoku pasakyti… Tam Baltijos kely stovint atrodo kiekviena gyslelė ir kiekvienas raumuo virpėjo ir reagavo. Atrodė, kad svarbiausia prisiliesti, kad ir mano prisilietimas būtų šitam kely. Kaip šiandien pamenu, kad sustojome keturiomis eilėmis. Vien Radviliškio rajono atstovai. Nereikėjo rankų ištiesti, kad vienas kitą paliestume. Stovėjome patys petin, – tramdydama ašaras dar ir šiandien akimirkas iš Baltijos kelio puikiai prisimena Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė Stasė Janušonienė. – Smagu, kad visi prisimena, kad švenčia visa Lietuva. Tai unikalus reiškinys. Kito tokio pasaulyje nėra, kad žmonės rankomis sujungtų tris valstybes…“.

Aukščiausia patriotiškumo apraiška

Radviliškietis Pranas Stankelis, taip pat vykęs į Baltijos kelią, sako, kad toks paminėjimas svarbus visiems iki vieno: „Nors šiandien emocijos – nebe tokios, prisimenu, kad tądien jausmai buvo itin pakilūs. Susirinko daugybė žmonių. Prisimenu ir galvoju, kad vistik tas kelias ne veltui nueitas. Dabar jaunimas turi kuo džiaugtis ir didžiuotis“.

Gyva žmonių grandinė prieš dvidešimt penkerius metus nusidriekusi nuo Gedimino bokšto Vilniuje, pro Laisvės paminklą Rygoje iki Hermano bokšto Taline, jos dalyviams į atmintį įsirėžė kaip aukščiausia patriotiškumo apraiška. Tądien nereikėjo raginti nė vieno. Pasauliui taip buvo pat pademonstruotas trijų Baltijos tautų nacionalinis atgimimas, nepriklausomybės idėjos gyvybingumas.

Lietuvos sąjūdžio dalyvis Vladislovas Bartkus sako prisimenantis, kad tądien organizavo išvyką ir kvietė žmones į miesto stadioną: „Buvo tvarkdariai, žaliaraiščiai. Viską organizavome, kad sėkmingai nuvyktume į Baltijos kelią. Raginti nereikėjo nė vieno. Reikėjo tik nukreipti tinkama linkme. Man asmeniškai tai yra didžiulė šventė. Ne tik man, bet ir visai mano šeimai“.

Pagerbtos stalinizmo bei nacizmo aukos

Baltijos kelio dalyviai sako, kad tauta, kupina skaudžios ir turtingos istorijos, pasiekusi pergalę 1989 metų Baltijos kelyje, iškovojusi ilgai svajotą ir brandintą Nepriklausomybę, dabar išgyvena naują ir prasmingą savo raidos etapą įsijungusi į Europos tautų bendriją. Šventės metu pabrėžta, kad dabar svarbiausia skirti ypatingą dėmesį mūsų tautos laisvės pamatams ir dar labiau sustiprinti tapatybės, pilietiškumo pajautimą.

Iškilmingo renginio metu pagerbti ne tik Baltijos kelio dalyviai, bet ir stalinizmo bei nacizmo aukos. Jau tradiciškai kiekvienais metais rugpjūčio 23-iąją Lietuva mini istoriškai svarbų įvykį – 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje pasirašytas stalinistinės SSRS ir nacistinės Vokietijos paktas-nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Šie susitarimai nulėmė 1940 metais prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją.

Žuvusiesiems atminti susirinkusieji uždegė žvakeles ir negailėjo pačių gražiausių žodžių pasiaukojusiems dėl Tėvynės.

Rajono valdžios atstovai kartu su visais paminėjo šią svarbią dieną.

Su giesmėmis, eilėmis ir tautine simbolika radviliškiečiai paminėjo Baltijos kelio dvidešimt penktąsias metines bei pagerbė stalinizmo ir nacizmo aukas.

Radviliškio miesto kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Versmė“, vadovaujamas Laimutės Vaitiekūnienės.

Po Mišių iškilminga procesija sustojo prie trijų kryžių kompozicijos „Skausmo ir kančių keliais“.

Žuvusiesiems atminti susirinkusieji uždegė žvakeles ir negailėjo pačių gražiausių žodžių pasiaukojusiems dėl Tėvynės.

Susirinkusių širdis virpino Radviliškio muzikos mokyklos jaunių choro atliekamos dainos.

Akimirkas iš Baltijos kelio dar ir šiandien puikiai prisimena Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė Stasė Janušonienė.

Lietuvos sąjūdžio dalyvis Vladislovas Bartkus sako prisimenantis, kad tądien organizavo išvyką ir kvietė žmones į miesto stadioną.

Radviliškietis Pranas Stankelis, taip pat vykęs į Baltijos kelią, įsitikinęs, kad toks paminėjimas svarbus visiems iki vieno.

Autorės nuotr.