Persirengėliai trankiai iš kiemo vijo žiemą

Aušra LAURINKIENĖ

Vienas iš gražiausių Radviliškio rajono kampelių – Kleboniškių kaimas – praėjusį savaitgalį sulaukė išskirtinių svečių. Čia į jau tradicija tapusią Užgavėnių šventę sugužėjo galybė čigonų, daktarų, ožių, velnių bei raganų, būta net ir giltinės, leidusios išsipirkti „iš smerties“.

Tokia margaspalvė minia, nors žiemos lauke ir nebuvo matyti, entuziastingai vijo ją lauk iš kiemo. Čia nepamirštos senosios tradicijos: persirengėliai šoko, dainavo, demonstravo įspūdingus kostiumus ir, žinoma, skanavo čia pat keptų blynų bei virtos šiupininės.

Velniava Velniavoj

Pirmasis sutiktas šventės dalyvis – Velnias Velniovičius, kaip pats sako, atstovaujantis Radviliškio Velniavos administraciją. „Klausiate, ką čia veiksiu? Ogi bandysim susitvarkyti su velniava! Pažiūrėkite, kas darosi – reikia vyti žiemą lauk, o jos nėra! Kaip bebūtų, neabejoju, kad išvysime žiemą taip, kad negrįžtų visus penkerius metus“, – juokiasi „Aidijos“ kolektyvo vadovas, pasidabinęs velnio kostiumu.

Kad Užgavėnių oras neįprastas, tačiau neprastas, sako ir šventėje sutiktas Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis: „Tai – liaudies sugalvotos išmintys ir papročiai. Smagu Užgavėnes švęsti čia, gražiajame Kleboniškių kaime. Tai lyg sugrįžimas į senelių ir prosenelių laikus. Šiandien akcentu tampa ir gamta, kuri padovanojo tokį gražų orą ir žiema lyg ir pati pasitraukė. O jeigu rimtai, gera matyti čia tiek dalyvių, tiek kolektyvų. Šventė išties nuostabi“.

Netrūko atrakcijų

Nepaisant visiškai nežiemiško oro, norinčių kuo greičiau atsikratyti žvarbumos ir darganos bei sulaukti šilto pavasario susirinko nemenka minia. Kaip jau įprasta, su atžalomis ir augintiniais į šventę atvykę svečiai iš įvairiausių šalies kampelių noriai šoko, dainavo, traukė virvę ir žaidė žaidimus. Atrakcijų išties netrūko – kas grožėjosi istoriniais automobiliais, kas malkas pjovė, kojūkais vaikščiojo, kas slidėmis be sniego lenktyniavo.

Šventės organizatoriai sako pastebėję, kad Užgavėnėms tenka prisitaikyti prie žmonių, kurių jau nebeužtenka vien tik sukviesti į šventę. Kasmet prireikia vis įdomesnių atrakcijų. „Įtraukti juos į ratelį jau nebegana. Reikia prigalvoti pramogų, kad visi galėtų dalyvauti. Nemoki šokti? Stok ant slidžių, su rogelėmis ant ratų pralėk. Kas neleidžia tiesiog imti ir voliotis ant žemės? Reikia savo šilumą atiduoti žemei, kad greičiau pavasaris ateitų“, – juokiasi nuotaikingoji šventės vedėja ciocė Zolė.

Būtina valgyti dvylika kartų

Šventės vedėja atskleidė ir tai, kad ne tik per Kūčias, bet ir per Užgavėnes skaičius dvylika yra susijęs su valgiu. Jeigu Kūčių vakarą mes ragaujame dvylika patiekalų, tai Užgavėnės – šventė, kai paskutinį kartą prieš gavėnią gali sočiai prisikirsti, o tam būtina valgyti net dvylika kartų.

Taigi ciocė Zolė tikina, kad tie, kurie ragavo blynų ir šiupininės, elgėsi teisingai: „Metuose yra dvylika mėnesių. Jeigu būsime pavalgę dvylika kartų, tai kiekvienas metų mėnuo bus sotus. Galite pagalvoti, kokie šaunūs metai mūsų laukia!“.

Užgavėnės tradiciškai baigėsi amžina Lašininio ir Kanapinio kova bei Morės, visų blogybių nešiotojos, sudeginimu, o renginio vedėjas žydukas Mutka sako, kad gailėtis turėtų tie, kurie neatvyko, arba tie, kurie atvažiavo nepasidabinę kaukėmis ir kostiumais, nes švęsti apsirengus Užgavėnėms – dvigubas malonumas.