Pirmoji lietuviška knyga gyva pociūnėliečių atmintyje

Prieš 475-erius metus (1547 metais) sausio 8 dieną Karaliaučiuje dienos šviesą išvydo pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“.

Minėtos svarbios datos nepamiršo Pociūnėlių pagrindinės mokyklos jaunųjų kūrėjų būrelis. Vaikai kartu su būrelio vadove aptarė Martyno Mažvydo, pirmosios lietuviškos knygos rengėjo ir leidėjo, biografijos faktus, atliktus darbus, „Katekizmo“ sandarą ir reikšmę.

Jaunieji kūrėjai „Katekizmo“ lietuviškoje prakalboje susidomėję ieškojo akrosticho, kuriame išryškėja Martyno Mažvydo vardo ir pavardės lotyniška forma, įrodanti, kad šis žmogus tikrai susijęs su pirmąja lietuviška knyga.

Gerų emocijų padovanojo kiti veiklos momentai: skaitymas iš elementoriaus „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“, neilgos ištraukos nurašymas, stengiantis atkartoti gotikinį šriftą.

Vaikai žiūrėjo ir aptarė LRT laidos „Kelias“ filmuotą medžiagą „Martyno Mažvydo Katekizmas“. Jie taip pat virtualiai susipažino su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, esančia Vilniuje, su Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centru, kuriame buvo eksponuotas originalus pirmosios lietuviškos knygos egzempliorius (šis egzempliorius yra vienas iš dviejų išlikusių ir saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje).

Pociūnėliečiai paminėjo Martyno Mažvydo „Katekizmo“ pasirodymo datą, nes šis leidinys, kaip teigiama interneto enciklopedijoje „Vikipedija“, buvo lietuvių raštijos, lietuvių kalbos gramatikos, terminijos, pasaulietinės poezijos ir muzikos istorijos pradžia.

Roma Buivydienė, Pociūnėlių pagrindinės mokyklos jaunųjų kūrėjų būrelio vadovė