Po „Šimtmečio debatų“ – šimtai neatsakytų klausimų

„Šimtmečio debatuose“ Radviliškyje – atvira diskusija apie regionų plėtrą, žemės ūkio sektorių, kaimo bendruomenių verslumą, pedagogų darbo įvertinimą ir jų profesijos prestižą, savivaldos ir valstybės galias. Tačiau pasibaigus skambiai pavadintiems debatams susidarė įspūdis, į daugelį žmonėms rūpimų klausimų taip ir liko neatsakyta arba atsakymai buvo nekonkretūs.

Vasario 26 dieną Radviliškio kultūros centro mažojoje salėje vyko atvira Seimo narių ir radviliškiečių diskusija „Kaip gyvensime rytoj?“. Joje drauge su radviliškiečiais savivaldos, visuomenininkų, žemdirbių atstovais diskutavo Seimo nariai: Guoda Burokienė, Aurimas Gaidžiūnas, Arūnas Gumuliauskas, Asta Kubilienė, Andrėjus Stančikas ir Tomas Tomilinas.

Radviliškio meras – apie rajono diskriminaciją

Diskusijoje kalbėta apie regionų plėtrą, žemės ūkio sektorių, kaimo bendruomenių verslumą, pedagogų darbo įvertinimą ir jų profesijos prestižą, savivaldos ir valstybės galias.

Padiskutuoti su Seimo nariais atvyko Radviliškio rajono savivaldybės meras Antanas Čepononis, mero pavaduotojas Kazimieras Augulis, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Justė Venckutė, žemės ūkio srities specialistai ir ūkininkų atstovai, kaimo bendruomenių, medicinos, švietimo, „Sodros“ ir socialinės paramos bei kitų sričių atstovai. Diskusiją moderavo LVŽS frakcijos atstovas spaudai Liutauras Ulevičius.

Diskusijoje dalyvavęs meras Antanas Čepononis teigė, kad labai svarbu atrasti bendrą vardiklį regionams. „Šiuo metu vykdomos regionų politikos požiūriu vieni rajonai yra pripažinti tiksliniais, kiti – probleminiais, jie gauna paramą projektams, daugiabučių namų renovacijos programos juose remiamos didesniu procentu, o Radviliškio rajonas toks nėra. Jau keleri metai iš eilės neturime įsiskolinimų bankams, bet negalime imti paskolos norėdami prisidėti prie vykdomų projektų (o šiais metais prisidėjimo reikės šiek tiek daugiau nei trijų milijonų eurų). Turime šias lėšas rasti Savivaldybės biudžete, nuimti nuo vienos ar kitos srities finansavimo, kai tuo tarpu kitos savivaldybės skola siekia pusę jų metinio biudžeto, o paskolas iš banko jie gauna. Tokia mat fiskalinės drausmės politika. Neturi įsiskolinimų bankams, negausi paskolos. Tik vieno siekiu – kad visi Lietuvos žmonės būtų vienodi, kad visi vienodai rūpėtų valstybei“, – sakė meras.

Žemdirbiai baiminasi naujos naštos

Alfredas Juozapavičius, susitikime atstovavęs Radviliškio rajono žemdirbiams, atvykusių Seimo narių klausė apie valstybės planus visus melioracijos įrenginius atiduoti žemės savininkams tokios būklės, kokios jie yra dabar.

Melioracijos įrenginiai pagal šiandien galiojančius teisės aktus priklauso dviem šeimininkams. Smulkusis melioracijos įrenginių tinklas (drenažo sistemos iki 125 mm diametro) priklauso žemės savininkams, jie jį ir prižiūri, o stambiosios melioracijos sistemos (125 mm diametro ir daugiau) yra valstybės nuosavybė.

Šiuo metu lėšų šioms sistemoms tvarkyti trūksta, jų neskiriama pakankamai, o atiduoti žemdirbiams netvarkingos sistemos negalima, jie nepajėgs vieni aprėpti tokios darbų apimties nei finansiškai, nei fiziškai. Žemdirbių nuomone, grioviai, pralaidos, tiltai kol kas turėtų likti valstybės nuosavybe.

Žemdirbiai taip pat skundėsi bloga kaimo kelių būkle ir sudėtinga mažųjų žvyro karjerų išteklių panaudojimo tvarka. Andrėjus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, sakė, kad dėl melioracijos srities vienpusiškai sprendimo nebus, bus tariamasi su žemdirbiais dėl geriausio sprendimo būdo, o dėl žemės išteklių naudojimo reikia peržiūrėti teisės aktus.

Kas laukia Radviliškio ligoninės?

Radviliškio ligoninės direktorė Danutė Povelauskienė klausė apie rajonų ligoninių perspektyvą ir ligoninių tinklo optimizavimą, apie tai, kas laukia Radviliškio ligoninės. Asta Kubilienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, sakė, kad ligoninių tinklo optimizavimo projekto nėra, konkrečių kriterijų nėra. Pasak A. Kubilienės, tos ligoninės, kurios laikosi gerai, kurios turi žmogiškųjų išteklių, dirbančių gydytojų, kurios užsidirba, turi sąlygas, medicininę įrangą, tikrai turi potencialą išlikti. Pasak jos, Radviliškio ligoninė tvarkosi puikiai, padarytos didelės investicijos.

Aušra Čiudarienė, Šeduvos pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė, Seimo narių klausė apie planus 20-čia procentų didinti darbo užmokestį slaugos personalui ir gydytojams nuo gegužės 1 dienos. Pasak jos, šios lėšos turėtų būti numatytos atskira eilute tikslinėms reikmėms, konkrečiai – darbo užmokesčiui. Šiuo metu darbo užmokesčiui padidinti yra naudojamos pakelto paslaugų įkainio lėšos, bet jei paslauga nesuteikta, tai lėšų ir negaunama, o atlyginimus mokėti reikia. Tuomet įstaiga turi iš savo biudžeto, atimdama nuo medikamentų, nuo išlaidų ūkiui, kitoms reikmėms, mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams. Seimo narė A. Kubilienė teigė, kad apie tai diskutuota darbo grupėje ir priimtas sprendimas lėšas atlyginimams skirti atskira eilute.

Vaidas Smalinskas, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos narys, domėjosi Vilniuje planuojamu įkurti Nacionaliniu paslaugų centru, kuriame būtų teikiamos finansų, viešųjų pirkimų, personalo atrankos ir kitos paslaugos valstybinėms įstaigoms. Jis klausė, kiek regionuose sumažės šias paslaugas teikiančių darbuotojų. Guoda Burokienė, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narė, atsakė, kad tokius centrus planuojama įkurti dešimtyje Lietuvos regionų, kurie numatyti „Baltojoje knygoje“ (joje numatytos regionų politikos gairės), ne tik Vilniuje.

Kaimo bendruomenėms ir pedagogams – gražūs pažadai

Romualda Rimkuvienė, vietos veiklos grupės „Radviliškio lyderis“ valdybos pirmininkė kalbėjo apie didžiulius reikalavimus bendruomenėms, norinčioms steigti verslą kaimiškose vietovėse. Pasak jos, ne visos kaimo bendruomenės gali išlaikyti trejus metus įsteigtą darbo vietą, galbūt ta darbo vieta sukurta tik sezoniniam darbui, galbūt tai tik pusė etato, o reikalavimai, išdėstyti didžiuliuose aprašuose ir taisyklėse, mažoms kaimo bendruomenėms nėra įgyvendinami. Seimo narė G. Burokienė teigė, kad šiuo metu diskutuojama šiais klausimais, rengiami pakeitimai: nebūtina bus kurti darbo vietų, bus skatinimas verslo aplinkos kūrimas, galbūt tai paskatins kaimo bendruomenių verslumą.

Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos mokytoja Laima Škėmienė kalbėjo apie didžiulius darbo krūvius, apie įvairiausių projektų, programų vykdymą, apie mokytojo pareigas ir nedidelį atlyginimą už atliekamą darbą, apie mokytojo profesijos prestižą. Arūnas Gumuliauskas, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, akcentavo, kad ateityje nemažai lėšų bus skiriama mokytojų rengimui universitetuose, kad šiais metais vidutinis mokytojų darbo užmokestis didės, kad nuo rugsėjo mokyklose bus įvedamas etatinis apmokėjimas, algos išaugs, o konkretus jų dydis priklausys nuo švietimo įstatyme įvardytų kriterijų.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Larisa Paurienė svečių klausė apie nuo šių metų liepos 1 dienos pasikeisiančią vaiko teisų apsaugos sistemos pertvarką. Ją domino, kaip bus užtikrinamos vaiko, paimto iš šeimos, teisės, jei šiuo metu nėra patvirtinti nei Civilinio kodekso pakeitimai, nėra nei tvarkos aprašų, nei nuostatų, reglamentuojančių vadinamųjų situacijos vadybininkų veiklą, nei aiškių funkcijų. Tomas Tomilinas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas, sakė, kad teisės aktai yra rengiami. Jis papasakojo apie vaiko pinigų sistemą, kalbėjo apie senatvės pensijos didėjimą.

Pagal Radviliškio rajono savivaldybės informaciją parengė Jonas MARCINKUS