Pro memoria. Mokytoja Larisa Juozapaitienė
Skambutis. Klasė. Mokinių akys…
Kiekvienoje poroje akių – širdis,
Klausianti, laukianti, tikinti, nekantraujanti…
Mokytojau!.. Netylėk… Kalbėk!
Mes prisiminsime…
Eidama 84-uosius metus mirė buvusios S. Dariaus ir S. Girėno (ketvirtos) vidurinės mokyklos mokytoja Larisa Juozapaitienė.
Velionė gimė 1932 m. rugsėjo 29 d. Stavropolio mieste. Ten baigė vidurinę mokyklą, pedagoginį universitetą ir savanore išvyko dirbti į Altajaus kraštą. Susipažino su jaunu tremtiniu iš Lietuvos ir netrukus už jo ištekėjo.
1956 m. su vyru ir jo mama atvažiavo į Lietuvą, į Radviliškį, ir gyveno čia iki pat mirties.
1958 m. gimė sūnus Viktoras, kuris užaugęs pasirinko tėvų kelią, dirba mokytoju Gražinos pagrindinėje mokykloje.
1963 m. šeima susilaukė antrojo sūnaus Vytauto, kurį mes šiandien pažįstame, kaip operos dainininką, muzikos profesorių ir gerbiamą Lietuvos Respublikos Seimo narį.
Larisa Juozapaitienė pradėjo dirbti 1957 metais ir padovanojo mokyklai gražiausius, prasmingiausius savo gyvenimo metus.
Reikli, teisinga, atsakinga už savo žodžius ir veiksmus mokytoja pelnė mokinių, kolegų, ją pažinojusių radviliškiečių meilę ir pagarbą.
40 metų Larisa Juozapaitienė mokė rusų kalbos ir literatūros paslapčių. Ji pati mylėjo turtingą rusų literatūrą, mokėjo kūrinių žodžiais prabilti į mokinių širdis, ugdė meilę vertybėms, kurios padeda jaunam žmogui neprarasti savęs gyvenimo klystkeliuose.
Daug velionės mokinių, pabaigusių mokyklą, pasirinko studijuoti rusų kalbą ir literatūrą – pasekė savo mokytojos pėdomis, o kelios grįžo dirbti į savo mokyklą.
1983-1988 m. Larisa Juozapaitienė sėkmingai vadovavo mokyklai.
Larisos Juozapaitienės atminimas liks gyvas jos mokinių, kolegų, daugelio radviliškiečių širdyse.
Jos vyro, sūnų ir artimųjų skausmą tesušvelnins žinia, kad velionė padarė viską, ką lemtis jai buvo pavedusi, ir gali ramiai ilsėtis atlikusi savo pagrindinę misiją žemėje.
„Dėkoju likimui, kad tapau mokytoja. Aš niekada nesigailėjau, kad kažkada pravėriau klasės duris. Tos laimingos akimirkos, kai mokinių akyse pamatai įsižiebusias liepsneles, pajunti užsimezgusį
širdžių ryšį, ir yra mokytojo gyvenimo prasmė“, – rašė velionė prisimintinuose apie mokyklą.
Nuoširdi užuojauta velionės vyrui sūnums ir artimiesiems.
Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos bendruomenė