Pro memoria: Vida Burneikienė 1942–2018

Dabar einu į didžią tylumą,

Į tylumą, palaimintą ir didžią.

Einu į laisvę, didelę ir plačią,

Kuri priims mane kaip lauktą svečią.

V. Mykolaitis-Putinas

Kai nutvieksta saulės spindulių rudenėjanti žemė pasipuošė aukso spalva, kai atėjo brandos bei dvasios rimties metas, mus pasiekė skaudi žinia: mirė buvusi kolegė, kūno kultūros mokytoja Vida Burneikienė. Nors širdyse plevena nenumaldoma gėla, tačiau ką nors pakeisti jau ne mūsų jėgoms – tai Aukščiausiojo valia, kuriai turime paklusti…

Vida Burneikienė gimė 1942 m. kovo 12 d. Radviliškio rajone, Palonų kaime. Baigusi Baisogalos vidurinę mokyklą, 1961 m. įstojo į Kauno kūno kultūros institutą. Po instituto baigimo 1965 metais atvyko į Radviliškį, 45 metus dirbo antrojoje vidurinėje mokykloje, vėliau Vinco Kudirkos vardu pavadintoje vidurinėje mokykloje ir Vinco Kudirkos pagrindinėje mokykloje kūno kultūros mokytoja.

Vida Burneikienė buvo kilnios dvasios žmogus, kuri augino ir skleidė meilę, sielos dosnumą, bičiulystę, atjautą, atsakomybę. Likimas jai siuntė skaudžių potyrių kupiną laiką: karo ir pokario audrų krečiamą vaikystę bei paauglystę, vedė romantiškų svajonių, jaunystės vieškeliais, lydėjo į šeimos darną ir kasdieninį mokyklos koridorių šurmulį. Išmintis ir Meilė mokė kantrybės, reikalavo dalyti tiesą visiems, buvusiems šalia: mokiniams, kolegoms, šeimai.

Vida visuomet buvo jaunatviška, energinga ir tolerantiška, visados turinti ką pasakyti, nesėkmėse paguodžianti ar juokais paverčianti tai, kas vienadieniška ir menka. Administracija vertino jos pareigingumą bei darbštumą, gebėjimą organizuoti varžybas. Mokiniai prisimena reiklią ir nuoširdžią mokytoją, artimieji – rūpestingą mamą ir močiutę.

Išėjo mūsų Vida rudenėjančiu keliu į Amžinybę, išėjo ten, iš kur niekas negrįžta… Tebūna tau lengva tėviškės žemelė.

Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos bendruomenė