Radviliškio krašto kultūros premija – Donatui Stakvilevičiui
Balandžio 13 dieną pirmą kartą įteikta Radviliškio krašto kultūros premija. Ji skirta muzikantui, folkloristui Donatui Stakvilevičiui, Radviliškio miesto kultūros centro folkloro ansamblio „Aidija“ vadovui. Šiam ansambliui D. Stakvilevičius vadovauja nuo 2011 metų, bet kultūros ir muzikavimo srityje sukasi nuo pat jaunystės. Premija įteikta paskutiniame besibaigiančios kadencijos rajono savivaldybės tarybos posėdyje.
Įteikė 1000 eurų premiją
„Donatai, puikiai matome tave visose šventėse, renginiuose, tai yra tikrai tas žmogus, kuris nusipelnė šios pirmą kartą įteikiamos premijos“, – įteikdamas neseniai įsteigtą 1000 eurų premiją sakė Radviliškio rajono savivaldybės meras Vytautas Simelis.
Meras tikisi, kad ši premija skatins kūrėjų kūrybą, kultūrinę, meninę veiklą, krašto kultūros tradicijų puoselėjimą, kultūros tęstinumą ir nuolatinį atsinaujinimą, įvertins kultūrai atsidavusių žmonių, garsinančių Radviliškio kraštą Lietuvoje ir užsienyje, veiklą.
D. Stakvilevičius, padėkojęs už tokį jo kuklaus asmens pagerbimą, pasidalijo keletu minčių. „Sunku kažką pasakyti, visada yra lengviau kažką daryti, dainuoti ir šokti. Esu dėkingas likimui, kad turėjau mylinčius senelius ir tėvus, ir tai gal buvo visko pradžia. Esu dėkingas likimui, kad vėliau sutikau žmones iš didžiosios raidės: Veterinarijos akademijoje „Kupolės“ vadovą Antaną Bernatonį, šitame krašte – Albertą Martinaitį, kuris įtraukė į meistrystę. Ačiū merui Vytautui. Buvom sujaudinti, kai per Škaplierną jis atsisėdęs saulėje išklausė visą koncertą, ir tai buvo ne prieš rinkimus. Ačiū komisijai, sumanytojams ir savo vadovei, Radviliškio miesto kultūros centro direktorei Indrutei, kad atkreiptas dėmesys į etnokultūrą. Man etnokultūra buvo neatsiejama nuo laisvės siekio, tautiškumo išsaugojimo, senelių, tėvų tradicijų išsaugojimo. Viso to linkiu visiems. Atsigręžti į kultūrą, kultūrą puoselėti visose gyvenimo srityse: ar vairuojant, ar per rinkimus, ar Taryboje posėdžiaujant. Tai yra mūsų kelias link taikos“, – sakė premijos laureatas ir pakvietė prisijungti prie jo vadovaujamo „Aidijos“ kolektyvo.
D. Stakvilevičių pasveikino Radviliškio miesto kultūros centro kolektyvas, Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nariai.
Donatas Stakvilevičius gimė 1970 metais Seimeniškių kaime, Alytaus rajone. Įdomus profesinis kelias: Lietuvos veterinarijos akademijoje įgijo veterinarijos gydytojo profesiją, šiuo metu dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniuoju inspektoriumi.
Premijai gauti – trys kandidatai
Pasak Radviliškio krašto kultūros premijos skyrimo komisijos pirmininko, Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojo Vytauto Krikščiūno, paskelbus Radviliškio krašto kultūros premijos konkursą, iš viso buvo gautos trys paraiškos.
Kitose dviejose – daug Radviliškio kraštui savo veikla nusipelniusios, kultūros srityje daug nuveikusios moterys: Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kultūros projektų vadovė, Lizdeikos gimnazijos informacinių technologijų mokytoja Jolanta Kvedarienė ir Radviliškio Gražinos pagrindinė mokyklos etikos mokytoja ekspertė, pilietinės visuomenės pagrindų mokytoja, klubo „Tolerancija“ vadovė Ala Beliajeva.
Septyni komisijos nariai, rajono kultūros darbuotojai, Savivaldybės tarybos nariai, apsvarstę pateiktas paraiškas, neabejojo, kad šių kandidačių įdirbis ir nuopelnai tikrai nemaži, tačiau premiją pagal jos skyrimo nuostatus vienais metais galima skirti tik vienam asmeniui.
Įvertinimas – už pasiektus laimėjimus
Radviliškio krašto kultūros premija skiriama už pastarųjų dviejų metų nuolatinę rajonui reikšmingą kūrybinę, kultūrinę, meninę veiklą, pasiekimus muzikos, literatūros, scenos, kino, vizualiojo meno, etninės kultūros, kultūros paveldo, dainų švenčių tradicijos puoselėjimo srityse. Ko jau ko, o veiklos Donatui ir jo vadovaujamam kolektyvui tikrai netrūksta.
Jo, kaip vadovo, kūrybos pagrindinis tikslas – burti ir vienyti folklorą mėgstančių radviliškiečių bendruomenę, organizuoti tradicinius renginius, puoselėti papročius, tautos paveldą, skatinti domėjimąsi lietuvių liaudies papročiais. Jo vadovaujami aidijiečiai ne tik koncertuoja, dalyvauja folkloro festivaliuose ir įvairiose šventėse, bet ir patys organizuoja šventes, edukacines vakarones. Folkloro ansamblis „Aidija“ turi parengęs kelias temines, edukacines programas: „Medkopys“ (medaus kopinėjimo tradicijos, papročiai), „Šienapjūtė“ (lietuvių liaudies dainos, žaidimai, šienavimo papročiai), advento (prieškalėdinio laikotarpio dainos, papročiai, burtai, valgiai), Rasų (apeiginis trumpiausios nakties šventimas).
Kolektyvas ir jo vadovas kasmet organizuoja Užgavėnių šventę „Šalta žiema šalin eina“ Radviliškio mieste, Kleboniškių kaimo buities muziejuje Radviliškio rajone, dalyvauja Užgavėnių šventėje Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje Šiauliuose, Užgavėnių renginyje Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse, kasmet organizuoja tradicinę Sekminių šventę Radviliškio mieste.
Nuo 2009 m. iki 2015 m. organizavo tarptautinį folkloro festivalį „Ganiau palšus jautelius“, nuo 2016 m. Radviliškyje organizuoja Škaplierinės atlaidų folkloro festivalį „Rytoj iš ryto rugelius kirsim“, kasmet dalyvauja Baltų vienybės dienos renginiuose, organizuoja etninės kultūros akciją „Visa Lietuva šoka“ Radviliškyje.
2013 metais kolektyvas išleido kompaktinę plokštelę „Oi tu žirge žirge“, 2016 metais – jubiliejinį DVD leidinį „Te skamba aidas mūs dainos“. Dar labiau susidomėta Šeduvos krašto dainomis ir Emilijos Brajinskienės surinkta etnografine medžiaga, atkurtas Šeduvos krašto kadrilis, kiti šokiai ir žaidimai. Kolektyvo repertuare – Radviliškio krašto bei šiaurės Aukštaitijos regiono dainos, šokiai bei žaidimai, bet kolektyvo nariai, linksmi ir draugiški žmonės, mielai dainuoja ir žemaitiškas, ir dzūkiškas dainas.
2021 metais vaikų ir jaunimo tradicinėje etnokultūrinėje stovykloje „Etnokultūrinės kūrybinės dirbtuvės“ Šilalėje D. Stakvilevičius organizavo praktinę kūrybinę veiklą „Liaudies muzikavimo (kapelijų) mokymai“ ir „Liaudies muzikos instrumentų gamyba“.
Ansamblis nuolat kviečiamas dalyvauti respublikiniuose, rajono miestelių, bendruomenių ir kaimų organizuojamuose renginiuose. Nuo 1994 m. ansamblis dalyvauja visose Lietuvos dainų šventėse, daugelyje tarptautinių festivalių: „Baltica“ (Vilnius), „Europeada“, „Tek saulužė an maračių“ (Nida), „Saulės žiedas“ (Šiauliai), „Atataria lamzdžiai“ (Kaunas), „Skamba skamba kankliai“ (Vilnius).
2012 m. „Aidija“ išrinkta šauniausiu ansambliu Lietuvos liaudies buities muziejaus rengiamoje Užgavėnių šventėje Rumšiškėse.
2015 m. tarptautiniame festivalyje „Saulės žiedas“ (Šiauliai) „Aidija“ laimėjo I vietą, 2017 m. – II vietą.
2022 m. vasario 19 d. VGTU inžinerijos licėjuje vyko IV Respublikinis dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalis-konkursas „Grįžulai 2022“, vienijantis jaunosios ir vyresniosios kartos tradicinės lietuvių muzikos saugotojus. „Aidijos“ kolektyvas parengė dvi Aukštaitijos regioną reprezentuojančias dainas, parodė save, pasidžiaugė kitais ir suaugusiųjų (per 36 m.) amžiaus grupėje iš 14 dalyvių užėmė II vietą.
Premijos įteikimo proga pakalbinome Donatą apie kultūrą ir muzikos, folkloro reikšmę jo gyvenime.
Kokios mintys kilo, kai sužinojote, kad jums skirta kultūros premija?
Tai didelis netikėtumas, nes yra tikrai daug puikių žmonių, puoselėjančių kultūrą ir Radviliškio kraštą. Malonu, kad dėmesys skirtas etnokultūrai, mūsų tradicijoms ir senolių palikimui. Šis dėmesys įpareigoja etnokultūrą skleisti žmonėms šventėse ir susibūrimuose, ieškoti labiau šiuolaikiniams žmonėms priimtinų etnokultūros sklaidos būdų.
Ar nėra liūdna, kad folkloras, liaudies kultūra jaunimui nėra labai įdomi? Kaip pritraukiate jaunimą į savo kolektyvą?
Liūdesys – nesusitaikymas su realybe ir Aukščiausiojo valia, tenka tai pripažinti, nes pasikeitė gyvenimo būdas, o etnokultūra atspindėjo žmogaus buitį ir įprastą to meto socialinį gyvenimą, buvimą bendrystėje su gamta ir jos reiškiniais. Kad etnokultūra dar gyva jaunimo sąmonėje, parodė moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Radviliškio turas. Visiems, kurie pageidavo, padėjau pasiruošti konkursui, konsultavau, tai gal duos vaisų?
Padėliokite pliusus ir minusus. Kas yra gero ir ko reikėtų daugiau Radviliškio rajone kultūros srityje? Ar yra tobulėjimui vietos ir kur? Ką reikėtų keisti? Kuo pasidžiaugtumėte?
Galima pasidžiaugti, kad vyksta daug renginių, edukacijų, kad aktyvus kultūros centro kolektyvas įtraukia didelius ir mažus, turiu omenyje rankdarbių, kalėdinių vainikų ir velykinių suvenyrų gamybą. Tai labai gerai, tai suburia visuomenę bendram tikslui.
Kultūros srityje norėtųsi daugiau bendravimo tarp rajone esančių kultūros centrų, bendruomenių, bendravimo ir renginių be konkurencijos ar panašiai. Norėtųsi, kad mokyklose atsirastų daugiau etnokultūros specialistų, choreografijos mokytojų, kad kultūrai mokyklose būtų skiriama daugiau laiko, ne vien muzikos pamokose. O pasidžiaugti galima, kad dar yra entuziastų, randančių būdų ir laiko užimti vaikus, o aš ir „Aidija“ visada pasirengę jiems padėti, dalyvauti pageidaujamose vakaronėse ir susibūrimuose.
Jūsų paties gyvenimo kelias labai įdomus – nuo veterinarijos mokslų iki priešgaisrinės saugos, bet viršų visada ėmė muzika. Dažnas jus taip ir vadina – grojantis gaisrininkas. Ar padeda kasdieniame darbe pomėgis muzikuoti?
Tikrai padeda, nes esame pageidaujami pasirodyti sąskrydžiuose, ugniagesių bendruomenės šventėse net respublikos mastu, o tai suteikia bendrumo jausmą, žmonės tampa mažiau susikaustę. Darbo aplinkoje bendraujant su gyventojais dažnas atpažįsta, kad grojam LRT laidoje „Duokim garo“, tai palengvina bendravimą ir sušvelnina pasitaikančias konfliktines situacijas.
Šalia jūsų visada, tiek scenoje tiek gyvenime, – muzikė žmona Jūratė. Ar neankšta po vienu stogu dviem meniškos sielos žmonėms? Kaip ta dviejų žmonių bendrystė padeda kurti įvairias programas?
Po savo vienu stogu – labai smagu ir lengva, kūryboje ir muzikavime – nevisai, nes Jūratė yra profesionali muzikė, ragavusi šio mokslo, ji jau yra Šiaulių miesto kultūros premijos laureatė. Ji žino būdus ir moka pritaikyti raktus visoms techninėms problemoms išspręsti. O aš viską darau, kaip jaučiu – gyvenimą, gamtą, žmonių santykius ir tradicijas. Bet besiginčijant ir bendrai kuriant gimsta neblogas rezultatas. Jūratė – žmogus, turintis subtilią muzikinę klausą, ji laiko kolektyvo tris, o gal tris su puse kampo. Apskritai – viskas puiku bendram labui.
Balandžio 15-oji – Kultūros diena. Ko šia proga palinkėtumėte kultūros darbuotojams?
Kultūros darbuotojams linkiu ištvermės, supratimo apie tai, koks svarbus yra jų darbas – jie yra telkianti, vienijanti jėga. Linkiu, kad kultūros darbuotojas išliktų laisvas ir nepriklausomas nuo politinių skersvėjų, kad kultūra netaptu verslu, užgožiančiu žmogiškąsias vertybes. Šiuo metu labiausiai linkėčiau per kultūrą nešti taiką, kad padėtume aplinkiniams susivokti, kokia sutrypianti ir sunaikinanti elementarų žmogiškumą beprotybė vyksta visai šalia ir koks svarbus patriotiškumas bei meilė savo kraštui. Mylėkim tai ir puoselėkim savo darbais!
Parengta pagal Radviliškio rajono savivaldybės informaciją