Radviliškio kuro bazė – moderniausia Baltijos šalyse

Sofija SIPAVIČIŪTĖ

Kad Radviliškis – šalies geležinkelių sostinė, dar kartą patvirtino investicijos į šiame mieste esančią geležinkelio kuro bazę. Ji dabar dirbs dar efektyviau – baigus beveik dvidešimt milijonų atsiėjusią rekonstrukciją kuro bazė dabar ne tik viena iš moderniausių, bet ir itin ekologiška.

Daugiapusė nauda

Iškilmingos ceremonijos metu pristatyta iš pagrindų atnaujinta Radviliškio geležinkelių kuro bazė. Anot specialistų, ji šiandien neabejotinai geriausia ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Džiaugiamasi, kad atlikus rekonstrukciją bus galima ne tik efektyviau dirbti, sėkmingiau konkuruoti, bet ir suteikti žmonėms geresnes darbo sąlygas.

„Radviliškio kuro bazė yra viena iš didžiausių kuro bazių ir rekonstrukcija buvo gana sudėtinga. Džiaugiamės tuo, kad iš tiesų bendrovė gaus didelį ekonominį efektą. Lokomotyvai bus greičiau pildomi, pagerės alyvų ir kuro kokybė ir taip bus sutaupyta daug pinigų. Yra ir kita geroji pusė – žmonėms bus sudarytos labai geros darbo sąlygos, nes iki šiol jos neatitiko reikalavimų, kurie keliami Lietuvos teisės aktuose. Žmonės gerai ir patogiai dirbs ir pagerės darbo našumas“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ kuro bazių valdymo centro viršininkas Robertas Tamošiūnas.

Statinių nevertėjo remontuoti

Bazė, devynioliktojo amžiaus pabaigoje pradėta eksploatuoti nuo anglių sandėlio, vėliau, dvidešimtojo amžiaus pradžioje, tapo mazuto ūkiu, o atsiradus dyzelinu varomiems lokomotyvams virto dyzelinio kuro baze. Ilgą laiką ji gyvavo pusiau archajiškame lygyje su įvairiausiomis ekologinėmis problemomis. Per daugiau nei šimtą metų, žemei permirkus teršalais, nuspręsta imtis rekonstrukcijos, po kurios vaizdas Radviliškio kuro bazėje pasikeitė neatpažįstamai.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka sako, kad nieko, kas buvo šioje teritorijoje, neįmanoma parodyti – bazės teritorijoje iš senųjų statinių liko tik mažesnioji cisterna, kurią reikėjo tik restauruoti. Visa kita buvo tiesiog nušluota nuo žemės paviršiaus: „Buvo išardyta viskas, kas buvo giliai po žeme ir tai, kas buvo ant žemės paviršiaus. Statinių, kurie buvo neekonomiški, neergonomiški, nevertėjo remontuoti“.

Anot įmonės vadovo, per daugelį metų Radviliškio kuro bazėje vyko pakitimai, remonto darbai, tačiau nepasinaudota to meto naujausiomis technologijomis: „Gal tuomet nevertėjo investuoti tiek lėšų, tad mums buvo paprasčiausia viską nugriauti. Įrengėme naują šiuolaikinę laboratoriją, kuro, alyvų ūkį, renovacijos alyvų ūkį, kur sprendžiamos visos problemos. Turime šiuo metu geriausią ir moderniausią Europoje lokomotyvų parką. Tuo pačiu modernūs riedmenys naudoja iki keturiasdešimt procentų mažiau kuro, alyvų – apie aštuoniasdešimt procentų. Mums nebereikėjo tokių didelių bazių su didelėmis talpomis, tepalų ūkiu, nes tepalai, kuriuos dabar naudojame, jau nelaša ant bėgių ir pabėgių, neteršia gamtos ir jų žymiai mažiau reikia. Būtent todėl tą ūkį reikėjo padaryti šiuolaikiškesnį su įvairiomis papildomomis funkcijomis, panaudojant visus technologinius pasiekimus“.

Verslas sėkmingai įsiliejo į aplinką

Pokyčiais Radviliškio kuro bazėje džiaugiasi ir aplinkosaugininkai, ir miesto valdžios atstovai. Jų teigimu, verslas sėkmingai įsiliejo į aplinką, o investicijos parodo Radviliškio geležinkelio mazgo svarbą šalies mastu.

Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Virgilija Kozakienė sako, kad čia, šioje teritorijoje, buvo kalnai užterštos žemės, grunto: „Tiesiog neapsakomai džiugu, kad šiandien mes matome tiesiog neatpažįstamą vaizdą“.

Tam pritaria ir Radviliškio rajono meras Darius Brazys, dalyvavęs iškilmingoje juostelės perkirpimo ceremonijoje: „Kiekviena investicija į mūsų rajoną tikrai džiugina širdį ir, manau, kad tos investicijos parodo, koks svarbus yra Radviliškio geležinkelio mazgas visai Lietuvos geležinkelio sistemai. Kiekviena investicija – ne tik pastatų atnaujinimas, bet ir darbo kokybės gerinimas, ekologinių problemų sprendimas. Juolab, kad tai susiję su kuru. Manau, kad bendras rezultatas bus tikrai pasiektas ir nuo to radviliškiečiams bei geležinkeliui – tik geriau“.

Įteiktos padėkos

Renginio metu bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ padėkojo rangovams. Po knygą „Neregėta Lietuva“ ir padėkos raštą gavo: UAB „Geležinkelio tiesimo centras“ direktorius Adoms Kazbaras ir statybos darbų vadovas Česlovas Kindurys bei UAB „Vilmanto statybos“ direktorius Vilmantas Vaščiūnas.

Padėkų taip pat sulaukė: UAB „Vilmanto statybos“ darbų vadovas Gintaras Eidukonis, UAB „GreenWorks industry“ darbų vadovas Dainius Tumėnas, UAB „Strektė“ darbų vadovas Arvydas Sodis, UAB „DS-1“ darbų vadovas Petras Garbus, UAB „PROVIVO LT“ inžinierius technologas Linas Tarasevičius, UAB „ISISTEMOS“ darbų vadovas Mindaugas Stasevičius.

Suvenyrinių dovanų sulaukė: UAB „Akmens takas“ darbų vadovas Algis Tamošiūnas, Radviliškio lokomotyvų depo viršininkas Andrejus Jesmanas, vyr. inžinierius Gintautas Grigaliūnas, Gamybinio techninio skyriaus viršininkas Egidijus Bloškis, filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktūra“ direktorius Algis Karužis bei valstybinės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ direktorius Piotras Bakanovas.

Palaimino klebonas

Kad darbas vyktų sėkmingai ir lydėtų Dievo palaima, naująją Radviliškio kuro bazę palaimino Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas Gintas Sakavičius.

Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, seniau rekonstrukcijoms per metus skirdavusi nuo trijų iki septynių šimtų milijonų litų, šiemet tam atseikėjo net milijardą keturis šimtus milijonų litų. Iš jų – beveik dvidešimt milijonų litų skirta būtent Radviliškio kuro bazės renovacijai.

Neabejojama, kad investicijos atsipirks su kaupu. O svarbiausia tai, kad čia dirbantys žmonės turės labai geras sąlygas.

Simbolinis raktas žymi naujų darbų pradžią.

Kad darbas vyktų sėkmingai ir lydėtų Dievo palaima, naująją Radviliškio kuro bazę palaimino Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas Gintas Sakavičius.

Greta šiuolaikinės laboratorijos – nepriekaištingai sutvarkyta aplinka.

Nieko, kas seniau buvo šioje teritorijoje, neįmanoma parodyti – bazės teritorijoje iš senųjų statinių liko tik mažesnioji cisterna, kurią reikėjo tik restauruoti.

Gausiai susirinkusiai auditorijai buvo pristatyti nuveikti darbai.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka sako, kad išardyta viskas, kas buvo giliai po žeme ir tai, kas buvo ant žemės paviršiaus.

Stenduose – vykusių darbų fotografijos.

Svečius linksmino vietinė kapela.

Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Virgilija Kozakienė sako, kad čia, šioje teritorijoje, buvo kalnai užterštos žemės, grunto.

Ekskursijos metu pristatyti naujieji statiniai.

„Žmonėms bus sudarytos labai geros darbo sąlygos, nes iki šiol jos neatitiko reikalavimų, kurie keliami Lietuvos teisės aktuose“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ kuro bazių valdymo centro viršininkas Robertas Tamošiūnas.

Autorės nuotr.