Radviliškio rajone vietoj kolūkio fermų išdygs didžiulis saulės jėgainių parkas
Pardavusi jau daugiau kaip 90 procentų šalia Priekulės, Klaipėdos rajone, įrengto saulės jėgainių parko pajėgumų, Latvijos energetikos grupės „Latvenergo“ antrinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ investuoja beveik 6 milijonus eurų į naujų saulės elektrinių kompleksų statybas. Investicijos skirtos dviem saulės parkams Radviliškio ir Klaipėdos rajonuose – abiejų kompleksų statybas planuojama pradėti šį rudenį, o užbaigti ateinančių metų pavasarį.
Elektra – jau kitų metų pavasarį
„Nuotoliniai saulės parkai tampa vis populiaresniu alternatyviu žaliosios elektros energijos pasirinkimu tiems, kas neturi galimybių įsirengti individualių saulės elektrinių. Tai rodo mažiau nei prieš metus įrengto 1,5 megavato galingumo saulės parko sėkmė – šiuo metu jau parduota 1,3 megavato parko pajėgumų. Nutarėme plėsti investicijas šia kryptimi ir pasiūlyti daugiau pasirinkimo tvarios elektros vartotojams, įrengdami du naujus saulės elektrinių parkus. Juose pagamintą elektrą gyventojai ir įmonės galės naudoti jau kitų metų pavasarį“, – sako „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga.
Projektuojamų naujųjų saulės jėgainių kompleksų pajėgumai bus keliskart didesni nei pirmojo bendrovės parko.
Investicijos Radviliškio rajone sieks 2,6 milijono eurų
Klaipėdos rajono Dreižių kaime saulės parkas užims 11,3 hektaro plotą, jo galingumas sieks 5 megavatus. Planuojama, kad šiame parke per metus bus pagaminama apie 5,80 milijono kilovatvalandžių elektros energijos. Investicijos į projektą sieks apie 3 milijonus eurų.
Parkas bus nutolęs vos 14-15 kilometrų nuo jūros, kur saulės apšvieta yra viena didžiausių Lietuvoje, o tai, M. Gigos teigimu, leis užtikrinti efektyvią elektros gamybą.
Kitą saulės parką bendrovė statys Radviliškio rajono Biliūnų kaime esančiame 7,9 hektaro ploto sklype. Parko galingumas sieks 4,4 megavato, jame veiks dvi atskiros elektrinės po 2,2 megavato galios. Šiame komplekse elektros energijos gamyba per metus, planuojama, sieks 5 milijonus kilovatvalandžių. Projekto vertė sieks per 2,6 milijono eurų.
Saulės jėgainė – vietoj kolūkio fermų
Jėgainių kompleksas Biliūnuose taip pat patenka į didelės saulės apšvietos geografinę teritoriją. Šis parkas bus statomas buvusių kolūkio fermų teritorijoje, tad pridėtinė vertė kuriama sutvarkius ir naujai paskirčiai – žaliosios energijos gamybai – pritaikius ilgai apleistą vietą.
Abiejuose saulės parkuose bus sumontuoti ypač efektyvūs, vieni galingiausių rinkoje saulės moduliai – 645 vatų Biliūnuose ir 640 vatų Dreižiuose. Šie moduliai yra dvipusiai, tad elektros energiją generuos tiek viršutinė, tiek apatinė jų pusė.
„Pastebime, kad vartotojai, planuojantys investicijas į nutolusius saulės parkus, tampa vis labiau išprusę, linkę rinktis greitesnį atsiperkamumą garantuojančius kokybiškus įrenginius. Todėl abiejuose parkuose bus įrengti generuojamą galią padidinsiantys projektiniai sprendimai – dvipusiai moduliai, maksimalią apšvietą užtikrinantys optimalūs atstumai tarp modulių, aukštesnės įtampos inverteriai. Tokie sprendimai didina mūsų išlaidas, bet garantuoja didesnę grąžą vartotojams“, – komentuoja M. Giga.
Galės pretenduoti į valstybės paramą
Pirmasis bendrovės vystomas nuotolinis saulės parkas Klaipėdos rajone pradėjo veikti šių metų kovą, per metus jame sugeneruojama apie 1,55 milijono kilovatvalandžių elektros energijos. Šiuo metu parduota didžioji dalis šio parko, čia elektrines įsigijo per 170 privačių asmenų, įmonių ir įstaigų. Tarp šio parko klientų yra Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, Labanoro regioninio parko direkcija, Tauragės rajono Skaudvilės ugdymo ir vaiko gerovės centras, Tauragės Sporto centras.
M. Gigos teigimu, verslo įmonės dažniau linkusios elektrinėmis „įdarbinti“ turimų objektų stogus nei rinktis nutolusią saulės jėgainę, tačiau pastaroji dažnai yra optimalus sprendimas daugiabučiuose gyvenantiems žmonėms ar viešojo sektoriaus institucijoms.
Elektrinės dalį saulės parke įsigiję gyventojai bei įmonės gali pretenduoti į valstybės skiriamą paramą savarankiškiems gamintojams, kuri pagreitina investicijų atsiperkamumą. Skaičiuojama, kad pasinaudojus parama investicijos atsiperka vidutiniškai per 6-7 metus, be valstybės paramos – maždaug per 10 metų.
Parengė Jonas MARCINKUS