„Radviliškio šilumai“ įgyvendinus europinius projektus gyventojai patirs mažiau nepatogumų

Jonas MARCINKUS

Kai praėjusių metų rudenį, dar prieš šio šildymo sezono pradžią, UAB „Radviliškio šiluma“ baigė įgyvendinti du didelius europinius projektus ir Radviliškio mieste bei Šeduvoje kapitaliai atnaujino beveik 7 kilometrus šilumos tiekimo tinklų, įmonės vadovai ir darbuotojai lengviau atsikvėpė. Dauguma šių trasų buvo paklotos prieš keletą dešimtmečių, todėl buvo taip surūdijusios ir sutrešusios, kad laikėsi tik „ant garbės žodžio“ – bet kada galėjo įvykti didelė avarija ir spaudžiant speigui gyventojai likti be šilumos.

„Dabar ir mes miegame ramiai, ir gyventojai gali būti ramūs, nes atnaujinus labiausiai nusidėvėjusius šilumos tiekimo tinklus didelės avarijos nebegresia ir šilumos tiekimas bus kur kas patikimesnis“, – džiaugiasi įmonės vadovas Pranas Mickaitis ir prisimena, kad teko nemažai pasinervinti ir pasukti galvą, kad projektas būtų įgyvendintas laiku, nes atkasę senąsias trasas po žeme darbininkai aptiko tai, ko nesitikėjo ir neturėjo rasti.

Gelbėjo svari europinė parama

Šilumos tiekimo tinklai Radviliškio rajone buvo atnaujinami dviem etapais. Įgyvendinant pirmąjį investicinį projektą – „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas UAB „Radviliškio šiluma“ I etapas“ – Radviliškio mieste buvo atnaujinti 3 kilometrai ir 303 metrai šilumos tiekimo tinklų, paklotų prieš 2-3 dešimtmečius.

Šilumos tiekimo vamzdynai buvo atnaujinti Eibariškių mikrorajone, Radvilų ir Naujosios gatvių kvartale, Gražinos ir Jaramino gatvėse, Maironio ir Vasario 16-osios gatvėse. Iš viso projektas kainavo 783 tūkstančius eurų, iš kurių beveik pusę reikiamos sumos skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai, likusią dalį lėšų teko surasti patiems šilumos tiekėjams.

Per antrąjį projektą – „Centralizuoto šilumos tiekimo tinklų modernizavimas UAB „Radviliškio šiluma“ II etapas“ – atnaujinta dar daugiau šilumos tiekimo trasų – net 3 kilometrai 646 metrai.

Nauji tinklai buvo nutiesti ne tik Radviliškio miesto centrinėje dalyje ir Eibariškių mikrorajone, bet ir Šeduvoje – Kėdainių ir Progimnazijos gatvėse. Šio projekto įgyvendinimas kainavo 764 tūkstančius eurų, ir prie šio projekto svariai prisidėjo Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, kuri siekė net beveik 362 tūkstančius eurų. Kaip ir įgyvendinant pirmąjį projektą, „Radviliškio šilumai“ dalį lėšų teko skolintis, nes tiek savų pinigų įmonė neturi.

„Džiaugiamės rajono savivaldybės vadovybės, savivaldybės Tarybos pozityviu požiūriu ir visa pagalba pritariant ir padedant įgyvendinti šiuos projektus“, – dėkoja įmonės direktorius P. Mickaitis.

Ir tinklai pakeisti, ir aplinka sutvarkyta

„Jeigu ne svari Europos Sąjungos parama, tikrai nebūtume galėję atnaujinti beveik septynis kilometrus šilumos tiekimo tinklų, kurių didžioji dalis jau buvo avarinės būklės. O paskolas po truputį grąžinsime“, – sako „Radviliškio šilumos“ direktorius Pranas Mickaitis.

Senosios šilumos tiekimo trasos buvo nutiestos gelžbetoniniuose kanaluose, į kuriuos apsukrūs gyventojai dažnai nuvesdavo nelegalią nuotekų ar lietaus kanalizaciją. Stiklo vata izoliuoti metaliniai vamzdžiai mirko vandenyje ir smarkiai rūdijo.

Naujosios trasos paklotos šiuolaikiniu – bekanaliu – būdu, o patys naujieji vamzdžiai yra žymiai ekologiškesni, nes yra izoliuoti ne stiklo vata, o poliuretanu. Be to, naujieji vamzdžiai turi efektyvią izoliaciją, todėl drėgmė iš išorės jų nepasieks ir jie tarnaus ilgai.

Klojant naujus vamzdynus buvo ne tik pakeistos sklendės ir kita pasenusi reguliuojamoji ar uždaromoji armatūra modernizuojamose šilumos kamerose, tačiau užkasus griovius buvo sutvarkyta aplinka.

Darbus trikdė nenumatyti sunkumai

Įmonės vadovas P. Mickaitis džiaugiasi, kad konkursą laimėjusi bendrovė „Akmens takas“ visus darbus atliko laiku, nors buvo kilę daugybė nenumatytų sunkumų. Pavyzdžiui, atkasus šilumos tiekimo trasas šalia prekybos centro „Iki“ tiesiai virš šilumos trasų rasti paguldyti jokiuose dokumentuose nepažymėti aukštos įtampos elektros kabeliai, nors tai pažeidžia visus techninius reikalavimus. Visa laimė, kad ekskavatorius nenukirto šių kabelių ir nenukentėjo nė vienas čia plušėjęs darbininkas.

„Teko stabdyti visus darbus, keisti projektą, iš naujo jį suderinti su visomis institucijomis, kad naujus tinklus būtų galima tiesti kitoje vietoje“, – pasakoja inžinierius statybininkas Vytautas Mičiulis.

Pasak jo, visi darbai buvo planuojami taip, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų, kad karšto vandens tiekimas jiems būtų atjungtas kuo trumpiau. Pavyzdžiui, ten, kur tai buvo įmanoma, nauji tinklai buvo klojami šalia senosios trasos, o ja per tą laiką dar buvo tiekiama šiluma.

„Žinoma, ne visada viskas vyko pagal išankstinį planą, nes kildavo įvairių sunkumų. Neretai tiesiai ant trasų gyventojai buvo prisodinę medžių. Vėl reikėjo stabdyti darbus, o kai kuriuos iš šių medžių, kad ir kaip buvo gaila, teko kirsti. Naudodamasis proga norėčiau dar kartą atsiprašyti visų gyventojų, kurie patyrė nepatogumų, tačiau pakentėti iš tikrųjų buvo verta, nes atnaujinus trasas jos tapo ne tik patikimesnės, bet atsirado ir daugiau privalumų“, – rezultatais džiaugiasi V. Mičiulis.

Gyventojams – mažiau nepatogumų

„Kasmet sulaukdavome daug žmonių skundų, kai prieš Jonines dviem savaitėms dėl šilumos tinklų profilaktikos gyventojams būdavo sustabdomas karšto vandens tiekimas. Modernizavus šilumos tiekimo tinklus atsirado galimybė visus profilaktikos darbus atlikti karšto vandens tiekimą sustabdžius vos trims dienoms, todėl gyventojai patirs žymiai mažiau nepatogumų“, – projekto privalumus vardija „Radviliškio šilumos“ direktorius P. Mickaitis.

Anot įmonės vadovo, labai svarbu yra tai, kad gavus Europos Sąjungos paramą pavyko pakeisti šilumos tiekimo trasas Radviliškio mieste centre. Juk niekam nėra paslaptis, kad jau šiemet, o vėliausiai – kitais metais, bus pradėta kapitalinė centrinės Radviliškio miesto aikštės rekonstrukcija. Jeigu šilumos tiekimo komunikacijos būtų nepaklotos, vėliau būtų tekę vėl ardyti sutvarkytą aikštę ir tiesti tinklus.

Žinoma, svarbiausia yra tai, jog naujieji šilumos tiekimo tinklai bus patikimi, sumažės avarijų tikimybė, o juk avarija – tai ne tik nepatogumas gyventojams, bet ją likviduoti brangiai kainuoja pačiai įmonei. Dar daugiau įmonė sutaupys dėl to, kad naujieji vamzdžiai yra geriau izoliuoti, todėl mažiau šilumos energijos ištekės į aplinką pakeliui į gyventojų namus. Sutaupiusi lėšų įmonė jas galės skirti grąžinti paimtus kreditus.

„Kai grąžinsime skolas, bus galima galvoti ir apie šilumos kainos mažinimą, žinoma, jeigu biokuro kainos nepakils taip, kaip pakilo šią žiemą“, – sako direktorius P. Mickaitis.