Radviliškio vizija studentams atnešė pergalę
Aušra MIKŠIENĖ
„Jeigu seniau galvojau, kad mano gimtasis miestas yra nykus ir nuobodus, tai šiandien, vaikščiodama jo gatvelėmis, jaučiuosi visiškai kitaip. Pasikeitė ne tik požiūris, bet ir sustiprėjo meilė Radviliškiui“, – šiandien sako Kauno technologijos universiteto studentė Aistė Kundrotaitė. Būtent ji kartu su dar trimis tos pačios aukštosios mokyklos trečiakursiais studentais: Eimante Jautakyte, Gintare Marozaite ir Vėju Ogintu, nuo pat rugsėjo iki birželio mėnesio gilinosi į miesto istoriją ir rengė projektą „Radviliškio miesto centrinės dalies viešųjų erdvių sutvarkymas, bei daugiabučių gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų fasadų išraiškos pagerinimo (atnaujinimo) priemonių sukūrimas“.
Pastangos nenuėjo veltui – ne vieną valandą Radviliškio mieste praleidę ir išsamias analizes atlikę studentai ne tik tapo gerais draugais, bet ir parengė aukščiausio lygio projektą, kuris žurnalo „Structum“ ketvirtą kartą organizuotame konkurse „Išmanusis miestas“ pelnė pirmąją vietą už geriausią urbanistinę koncepciją. Jiems atiteko ir speciali nominacija „Už geriausią idėją“. Piniginį prizą, kuris siekia net tris tūkstančius eurų, konkurse laimėjusi ketveriukė, kaip sako A. Kundrotaitė, greičiausiai išleis visi kartu išvykdami į kelionę: „Nors iki projekto vienintelio komandos vaikino nė nepažinojome, o su grupės draugėmis nebuvome labai artimos, šis darbas viską pakeitė – mielai visi kartu ir pailsėsime“.
Į miestą pažvelgė kitomis akimis
Pažvelgti į Radviliškį kitomis akimis ir paversti jį dar patrauklesniu miesto gyventojams bei svečiams ketveriukė iš Kauno technologijos universiteto pasirinko neatsitiktinai. A. Kundrotaitė juokiasi, kad nors tai, kad ji – radviliškietė, ir padėjo lengviau apsispręsti, tačiau kiti trys komandos nariai Radviliškio nepažinojo, tad pagrindinis faktorius, lėmęs pasirinkimą, buvo įdomi tema: „Daug diskutavome, rinkomės. Geležinkelis yra betarpiškai susijęs su Radviliškio miestu, tad suvokėme, kad tai bus labai įdomi tema, o ir Laisvės alėjos atkarpa nuo Radviliškio miesto geležinkelio stoties iki buvusios „Šiaulių ramovės“ pastato pasirodė labai patraukli projekto rengimui“.
Ne vieną valandą konkurso dirbtuvėse praleidę ir ne kartą su Radviliškio rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėju Artūru Valucku susitikę KTU studentai projektu siekė ne tik sutvarkyti konkurso numatytą miesto teritorijos dalį, bet ir sukurti darnią, inovatyvią miesto plėtros koncepciją, kuri atgaivintų Radviliškio miestą ir jo žmonių gyvenimo kokybę.
Tiesa, studentai privalėjo atsižvelgti ir į Radviliškio rajono valdžios pastabas bei pageidavimus. Studentams, pasirinkusiems Radviliškio miestą, meras Antanas Čepononis išreiškė viltį, kad su jų pagalba centras taps išmanus, patogus gyventojams ir patrauklus miesto svečiams, jame atsiras daugiau judesio, bus sutvarkytas ūkininkų turgelio paviljonas. Be viso to buvo keliamas tikslas, kad Radviliškis neprarastų savo istorinio veido.
„Atsižvelgėme į visas pastabas. Ypatingą dėmesį skyrėme geležinkeliui, nes net ir šiandien yra jaučiama traukinių stoties svarba. Tai tarsi iki galo neatskleistas miesto identiteto ženklas, kurio kūrimas ir buvo vienas iš svarbiausių uždavinių šio projekto metu. Nors iš pradžių ir dėstytojai sakė, kad Radviliškis – plokščias miestas ir nebus lengva, situacija pasikeitė atlikus išsamias analizes ir sulaukus daug vertingos informacijos iš architekto Artūro Valucko. Nuoseklus darbas su didžiule meile projektui leido sukurti produktą, atnešusį sėkmę“, – sako A. Kundrotaitė.
Projekto tikslas – genialių idėjų pritaikymas savivaldybėse
„Išmaniojo miesto“ projektas, anot šių metų pradžioje Radviliškyje viešėjusios „Structum“ žurnalo direktorės ir projekto vadovės Ignės Dutovos, yra nukreiptas į regionus, nes didieji miestai ir taip yra pakankamai išmanūs: „Siekiame, kad Lietuva nebūtų tik Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Manome, kad yra daug potencialių vietų, kuriose žmonės galėtų sėkmingai ir laimingai gyventi, dėl to dirbame būtent su regionais“.
Jos teigimu, svarbiausias šio projekto tikslas – talentingo jaunimo genialių idėjų pritaikymas savivaldybėse: „Norime, kad tos savivaldybės ir regionai taptų patrauklūs, kad žmonės iš jų neemigruotų, kad būtų sukurtos naujos darbo vietos, o vietos bendruomenė turėtų veiklos“.
Projekte „Išmanusis miestas IV“ be Radviliškio rajono savivaldybės dalyvavo ir Lazdijų, Tauragės, Plungės, Kelmės bei Kėdainių rajonų savivaldybės. Džiugu, kad Radviliškį pasirinko net dvi komandos – ne tik minėta komanda-konkurso nugalėtoja, bet ir architektūros studentas Vilius Morkūnas, konkursui parengęs projektą, kuriuo siūlė užkirsti kelią chaotiškai plėtrai ir logiškai išdėstyti viešąsias miesto erdves bei sukurti naują jungtį šalia Vasario 16-osios gatvės, kuri turėtų būti vystoma nuo Vydūno gatvės ir į bendrą sistemą įtrauktų visus pagrindinius centro objektus, kol galiausiai ja būtų šeinama tiesiai į parką. Tiesa, šis projektas komisijos palankumo nesulaukė.
Studentų projektus šią savaitę Radviliškio rajono savivaldybėje pristatęs Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Abromavičius taip pat pastebėjo, kad studento pasiūlytas projektas turi ir nelogiškų sprendimų: „Tarkime, pasiūlytas pėsčiųjų takas, perpus skeliantis vaikų globos namų pastatą. Tai reikėtų jį nugriauti? Neapgalvotos visos smulkios detalės“.
Siekė atgaivinti ir prikelti miestą
Tai kaip gi Radviliškį pro „Išmanaus miesto“ prizmę pamatė studentai A. Kundrotaitė, E. Jautakytė, G. Marozaitė ir V. Ogintas, pelnę pirmąją vietą už geriausią urbanistinę koncepciją ir nominaciją „Už geriausią idėją“?
Studentų teigimu, projektuodami pasirinktą teritoriją jie orientavosi į traukos centro kūrimą, artimą kaimynystę, kuri būtų lengvai pasiekiama tiek dviračiu, tiek pėsčiomis. Kadangi teritorijos forma – unikali, studentai pasiūlė įrengti ir lėtąjį apžvalgos traukinuką.
„Pagrindinė mintis buvo atgaivinti ir prikelti didelį potencialą turintį miestą. Norėjome, kad jis būtų ne tik pravažiuojamas ar tranzitinis miestas, bet ir miestas, kuris save laiko tikra geležinkelių sostine. Mūsų siekis buvo sukurti tam tikrą identiteto simbolį bei įveiklinti teritoriją, esančią lygiagrečiai geležinkelio bėgių. Taip pat siekėme teritoriją sukurti multifunkcinę tam, kad kiekvienas atrastų sau mėgiamą veiklą, todėl yra numatytos įvairios funkcijos: pasyvios, aktyvios, edukacinės, kultūrinės ir panašiai. Istorine prasme svarbi Vasario 16-osios gatvė, kurią projekto metu siekiame paversi pėsčiųjų alėja. Manome, kad miestas taip įgautų dar vieną viešą erdvę, o jos atsiradimas sukurtų tam tikrą miesto senamiestį bei taptų labai aiškus kelias miesto simbolio link. Manome, jog toks teritorijos atsiradimas mieste taptų lankomas ne tik vietinių, bet ir atvykstančiųjų bei atgaivintų miesto senąją dalį“, – savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ pasakoja A. Kundrotaitė.
Komandos darbą vertino komisija, kurią sudarė žinomi architektai, urbanistai, universitetų dėstytojai, nekilnojamojo turto, statybų rinkos bei savivaldybių atstovai. A. Kundrotaitė sako, kad iki paskutinės minutės, kai nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo surengta iškilminga apdovanojimų ceremonija, niekas nežinojo, kam atiteks nugalėtojų titulai.
„Projektą gynėmės likus vos kelioms valandoms iki apdovanojimų. Žinoma, visuomet norisi laimėti, tačiau studentams visuomet atrodo, kad kažko gali pritrūkti“, – prasitarė A. Kundrotaitė. Laimė, kitoks žvilgsnis į Radviliškį komisijos buvo įvertintas palankiai, tad šiandien radviliškietė džiaugiasi sunkaus darbo vaisiais ir tuo, kad gimtasis miestas jai pačiai tapo kur kas mielesnis.
A. Čepononis: „Tai – lyg pagrindas ateičiai“
Rajono meras Antanas Čepononis džiaugiasi, kad studentai į projekto rengimą pažiūrėjo atsakingai ir darbą atliko įdėję didžiausias pastangas: „Studentai siūlo miestą paversti išmaniu – parke jau turime išmaniąją stotelę. Vizija sutampa ir tuo, kad jų pasiūlyti geriamojo vandens fontanai mieste išties taps realybe. O ar visa kita gali būti įgyvendinta? Kodėl gi ne. Paskaičiuota, kad projektas galėtų būti įgyvendintas per keturis etapus, o tam iš viso prireiktų 8-10 milijonų eurų. Tai reiškia, kad tam prireiktų ne vienerių metų, o gal net ir penkių. Smagu, kad studentai sukūrė vientisą sistemą. Parodė, kaip miestas turėtų ir galėtų atrodyti. Jie net pasiūlė spalvinius sprendinius namams, kuriuos ketinama renovuoti. Tai – lyg pagrindas ateičiai“.