Radviliškis sveikino ne tik Lietuvą, bet ir rajono gyventojus

Aušra MIKŠIENĖ

Praėjusią savaitę visa šalis gyveno Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio nuotaikomis. Visi stengėsi kuo gražiau ir sumaniau pasveikinti Lietuvą išskirtinės šventės proga. Renginių gausa stebino ir Radviliškis, į įspūdingą šventę sukvietęs ne tik tris šimto metų sulaukusias rajono gyventojas, bet ir tuos, kurie savo gimtadienį kasmet mini kartu su Lietuva. O tokių rajone – net 93. Žinoma, šventėje visi dalyvauti negalėjo, tačiau tie, kurie į išskirtinį renginį išsiruošė, nepasigailėjo – čia jų laukė ne tik dovanos, jiems skirti sveikinimai, bet ir gražus koncertas.

Gimusiems vasario 16-ąją – Lietuvos vėliavos

„Žinote, gimti vasario 16-ąją – didelė garbė, tačiau sulaukti tokio dėmesio tikrai nesitikėjau. Iš tiesų, 75-ąjį gimtadienį paminėjau kartu su valstybės atkūrimo šimtmečiu. Antro tokio jubiliejaus jau tikrai nesulauksiu. Ta pagarba, kurią parodė rajono valdžia, – labai nudžiugino“, – po renginio emocijų nestokojo Aukštelkų kaimo gyventoja Genovaitė Armonienė.

67-erių Vitalija Lopatienė iš Ginkiškio seniūnijos juokėsi, kad vasario 16-ąją gimti – dovana, nes šventė dviguba: „O šiemet emocijos – dar gausesnės. Ne tik sau, bet ir visiems norisi palinkėti sėkmės ir laimės, minint tokią gražią progą“.

Joms, kaip ir kitiems dvidešimt devyniems šventėje dalyvavusiems rajono gyventojams, gimusiems vasario 16-ąją, rajono meras Antanas Čepononis įteikė Lietuvos vėliavą ir linkėjo, kad ji plevėsuotų ir širdyje, ir ant lango: „Šis šimto metų jubiliejus – išskirtinė šventė mūsų kartai, todėl šiandien sveikiname žmones, augusius kartu su valstybe. Norime, kad šie žmonės pajustų tą dvasią“.

Rajono merui antrino ir jo pavaduotojas Kazimieras Augulis, kurio teigimu, šalyje turbūt nėra nė vieno lietuvio, abejingo šiai šventei: „Nenorėjome, kad ji „praplauktų“ nepažymėta išskirtinai. Ilgai galvojome, kaip pasveikinti tuos, kurie gimę vasario 16-ąją, ir tuos, kurie kartu su valstybe sulaukė 100 metų. Neabejoju, kad žmonės ilgai prisimins šią dieną, o įteiktos vėliavos taps ir šeimų relikvijomis. Juk po daugelio metų anūkai ar proanūkiai, laikydami rankose šias trispalves, galės sakyti, kad jų seneliai ar proseneliai trispalvę gavo dovanų minint valstybės atkūrimo šimtmetį“.

Šimtametė ir daržą nusiravi, ir vyrą pabučiuoja

Tądien išskirtinio dėmesio sulaukė ir šimto metų sulaukusios Marijona Rajunčienė iš Vileikių kaimo, Morta Žaromskienė iš Valatkonių ir radviliškietė Stasė Adomaitienė. Moterims rajono meras A. Čepononis įteikė aukščiausius rajono apdovanojimus – Mero padėkos ženklus. Tiesa, pirmosios dvi šimtametės dėl silpnos sveikatos renginyje dalyvauti negalėjo, tad jų apdovanojimus paėmė artimieji ir seniūnijos atstovai, o visų akys krypo į plačią šypseną visiems dovanojusią ponią Stasę.

Valstybės atkūrimo išvakarėse išbučiuota ir išlydėta mylimo 96-erių metų vyro Jono, lėtu žingsniu moteris išdidžiai žengė prie kultūros centro nutiestu raudonu kilimu. „Toks dėmesys, tokia pagarba! Esu labai maloniai nustebinta. Ir Lietuvai 100, ir man 100!“ – tokiais žodžiais pokalbį su „Radviliškio naujienų“ savaitraščiu pradėjo moteris.

Kaip pasakojo pati ponia Stasė, ji gimė 1917 metų rugpjūčio 21 dieną Radviliškio rajono Minaičių kaime. Nuo 1953 metų gyvena Radviliškio mieste, dirbo Linkaičių artilerijos dirbtuvėse, vėliau 20 metų dirbo tuomet Radviliškyje veikusiame „Kovo 8-osios“ kojinių fabrike.

Kartu su vyru užaugino dvi dukras ir sūnų. Šiuo metu jau džiaugiasi keturiais anūkais, septyniais proanūkiais ir šiomis dienomis ką tik gimusia proproanūke. „Visą gyvenimą dirbau. Nebijojau fizinio darbo, tad ir sveikata pernelyg nesiskundžiu dar ir šiandien. Mėgstu ir televizorių pažiūrėti, ir radijo paklausyti“, – šypsodamasi kalbėjo šimtametė.

Komunikabili senolė dar ir šiandien naudojasi mobiliuoju telefonu, kaip ji pati sako, net ir akinių jai dar nereikia. Paklausus šimtametės, kur slypi ilgaamžiškumo paslaptis, ji atsako, kad reikia kuo daugiau judėti ir dirbti, dirbti… Pasirodo, gyvendama nuosavame name moteris sugeba palaikyti švarią aplinką, nuravi darželius: „Atvažiuotumėte vasarą į svečius, pamatytumėte, kad nė vienos žolelės darže nėra. Niekas man nepadeda. Viską ir pati dar sugebu pasidaryti. Taurelės niekuomet nekilnojau, o lašinių nevengiau. Valgome, ką turime, ir nieko per daug nesisaugome“.

Kalbėdama apie savo vyrą Joną, ponia Stasė negaili gerų žodžių: „Rytą atsikėlus visuomet taikau ruošti pusryčius taip, kaip vyras nori, kad jam skaniau būtų. Visuomet prieš užmigdami ir kur nors išeidami pasibučiuojame, nes nežinai, kada gali būti paskutinis kartas. Gyvename kartu apie 60 metų ir dar pasakome, kad mylime vienas kitą. O kaip ten iš tikrųjų, velnias žino“, – šmaikštumo nestokojo senolė.

Padovanotas įspūdingas koncertas

Gražiausius sveikinimo žodžius susirinkusiesiems tarė ne tik rajono valdžia, garbūs svečiai, bet ir Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos klebonas Tadas Rudys, o koncertinę programą dovanojo galybė atlikėjų.

Drauge Lietuvos valstybės istorijos keliu keliavo, grojo, šoko ir dainavo Lizdeikos gimnazijos jaunimas, Radviliškio muzikos mokyklos kolektyvai – choras „Saulės vaikai“, akordeonistų ansamblis, kanklininkės, saksofonininkai, mušamųjų ansamblis „Ritmika“, fleita grojo Deimantė Dragytė, Radviliškio miesto kultūros centro kolektyvai – dainavimo studija „Džia-da“, mišrus choras, vadovaujamas Kęstučio Pakšto, liaudiškos muzikos kapela „Radvija“, liaudiškų šokių kolektyvas „Patrepsėlis“, šokių kolektyvas „Šelmiai“, linksmieji „Šelmių muzikantai“ ir renginio vedėjai Arvydas Kavaliauskas bei Neringa Šilinskaitė.