Rajono meras – tarp geriausių šalyje
Jonas MARCINKUS
Baigėsi daug aistrų sukėlęs gyventojų balsavimas portalo alfa.lt surengtuose „Metų mero“ rinkimuose. Rajonų ir miestų vadovams tai buvo puiki proga pasitikrinti, ar kadencijai artėjant prie pabaigos dar tebeturi gyventojų palaikymą.
Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis pagal teigiamai apie jo darbą atsiliepusių gyventojų procentą visoje šalyje aplenkė daugelį savo konkurentų ir įsitvirtino ketvirtoje vietoje.
Aplenkė daugelį žinomų šalies merų
Apie Radviliškio rajono savivaldybės mero veiklą savo nuomonę iš viso išsakė 3 609 gyventojai, iš jų 2 215 (arba 61,37 procento) veiklą įvertino teigiamai, o 1 394 (arba 38,63 proc.) – neigiamai. Per visą Lietuvą didesnį teigiamų atsiliepimų procentą pavyko pasiekti tik trims merams: Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, kurio darbą palankiai įvertino 77,79 procento gyventojų, Palangos merui Šarūnui Vaitkui, kurį palaikė 67,12 procento balsavusiųjų, ir Šakių rajono merui Edgarui Pilypaičiui, surinkusiam 63,7 procento teigiamų balsų.
Ketvirtoje vietoje įsitvirtinęs Radviliškio rajono meras A. Čepononis pagal teigiamų atsiliepimų procentą aplenkė tokius žinomus visoje šalyje merus, kaip Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską (56,03 procento teigiamų vertinimų), Vilniaus merą Remigijų Šimašių (38,29 procento teigiamų vertinimų), Alytaus miesto merą Vytautą Grigaravičių (57,3 procento teigiamų vertinimų), Šiaulių miesto merą Artūrą Visocką (58,98 procento teigiamų vertinimų) ir daugelį kitų.
„Ačiū visiems už išreikštą nuomonę ir pateiktą balsą. Man jie svarbūs visi – ir teigiami, ir neigiami. Vieni reiškia, kad dirbu tinkama linkme, kiti verčia pasitempti, apgalvoti vieną ar kitą sprendimą. Bet džiugu, kad teigiamų balsų daugiau, kad reitingas teigiamas. Tai reiškia, kad einame tinkama linkme, kad gyventojai vertina bendrą mūsų komandos darbą“, – sako meras A. Čepononis, sutikęs pasidalyti savo mintimis apie tai, kaip jam pavyko pelnyti gyventojų pasitikėjimą ir išsaugoti populiarumą.
– Būnant miesto ar rajono vadovu sunku išsaugoti gyventojų pasitikėjimą, nes ne paslaptis, kad kai kurie žmonės į mero galimybes sudeda per daug vilčių. Mere, kaip jums pavyko išsaugoti tą populiarumą?
– Niekada nevaidinau supermeno, nes toks nesu. Ir niekada nesiekiau populiarumo, tik nuoširdžiai stengiausi padaryti savo darbą, neskaičiuodamas nei darbo valandų, nei įdėtų pastangų. Net esu sulaukęs priekaištų, kodėl į darbą ateinu net septintą valandą ryto, kai darbas prasideda aštuntą. Ir tai dar nebuvo rekordas, nes daugybę kartų darbą esu pradėjęs žymiai anksčiau, tik ne visi tai pastebi, o aš pats nemėgstu girtis. Nes manau, jog žmonėms svarbiau, ne kiek valandų per dieną tu dirbi, o koks to darbo rezultatas.
Džiugu, kai tuos rezultatus pastebi ir specialistai, ir ekonomistai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kasmet vertinantis ekonominę laisvę savivaldybėse, tarp daugiau nei pusšimčio mažųjų šalies savivaldybių Radviliškio rajonui praėjusiais metais skyrė 7-11 vietą. Užpernai sudarytame savivaldybių reitinge rajonas buvo tik dvidešimt antroje vietoje, tad šuolis aukštyn – labai ryškus ir vienas iš didžiausių visoje Lietuvoje. Toks įvertinimas skatina dar labiau pasitempti.
– Pokalbio pradžioje užsiminėte apie bendrą komandos darbą…
– Žinoma. Kaip aš besistengčiau, tačiau vienas, be profesionaliai dirbančios komandos, be rajono Tarybos palaikymo, be darnaus savivaldybės administracijos kolektyvo darbo aš nieko nepadaryčiau. Todėl šis mano, kaip mero, įvertinimas yra visos rajono savivaldybės darbuotojų ir Tarybos narių nuopelnas.
Labai labai dėkoju visiems už tai, kad sugebame susitelkti, kai to labiausiai reikia, kad sugebame rasti kompromisą net ir tada, kai nuomonės nesutampa, kad rajono žmonių interesus iškeliame aukščiau už asmeninius.
Vienas kolega iš kito rajono kartą manęs tiesiai paklausė: „Antanai, bepigu tau vadovauti rajonui, kai savivaldybėje turi tokį puikų kolektyvą. Pasakyk, kaip tu sugebi pritraukti tokius kompetentingus ir savo darbui atsidavusius žmones? Kaip tu juos motyvuoji?“. Mano atsakymas buvo paprastas: reikia tikėti tuo, ką tu darai, ir savo idėjomis uždegti aplinkinius. Žmogus į darbą turi ateiti ne iš reikalo, bet dėl to, kad jis pats to nori, ne dėl to, kad prastumtų laiką, bet kad siektų užsibrėžto tikslo ir džiaugtųsi, kai pavyksta pasiekti teigiamų rezultatų. Kiekvieno akyse noriu matyti tą rusenančią kibirkštėlę.
– O kas motyvuoja jus patį?
– Man pati geriausia motyvacija – tai rajono gyventojų atsiliepimai. Neslėpsiu, širdis suvirpėjo, kai sužinojau, kad patekau tarp tų nedaugelio šalies merų, kurių veiklą žmonės įvertino palankiai. Turbūt kiekvienam žmogui malonu, kai kiti įvertina tavo pastangas, ne išimtis – ir aš. Tačiau nėra kada džiaugtis, nes laukia nauji iššūkiai. Tobulėti dar yra kur, reikia gerinti tą pasitikinčiųjų procentą (šypsosi, – autoriaus pastaba).
– 38 procentai balsavusiųjų jūsų veiklą įvertino neigiamai. Turbūt neretai tenka išgirsti ir įvairiausių priekaištų?
– Žinoma, juk ne visada ir viską pavyksta padaryti taip, kaip norėčiau. Bet labai tikiuosi, kad rajono žmonės mato mano nuoširdžias pastangas. Gyventojai turi suprasti, kad meras nėra visagalis ir mano norai labai dažnai nesutampa su savivaldybės galimybėmis. O taip norėtųsi ir visus kelius išasfaltuoti, ir visas mokyklas idealiai sutvarkyti, ir visas sporto bazes atnaujinti, ir visus kultūros namus renovuoti, ir dar labai daug ką… Bet savivaldybės biudžetas ir centrinės valdžios skiriamas finansavimas sugrąžina į realybę, todėl viskas gerėja ne taip greitai, kaip norėtųsi.
Nebijau pagrįstos kritikos ir stengiuosi padaryti išvadas, taisyti klaidas. Tai vienintelis progreso variklis, tačiau kartais ta kritika būna ne tik nepagrįsta, bet peržengia bet kokias sveiko proto ar padorumo ribas. Tokios kritikos tikslas tik vienas – žeminti ir dergti kitus. Man gėda už tuos žmones, kurie savo populiarumo siekia menkindami kitų pastangas, atvirai tyčiodamiesi ir įžeidinėdami.
Apskritai, pastarieji metai nebuvo lengvi. Politiniai oponentai ant manęs ir visos savivaldybės nuolat pylė pamazgas, prikaišiodami nebūtus dalykus, visaip bandė kaišioti pagalius į ratus, šimtais rašė įvairiausius skundus prokuratūrai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Prezidentūrai, prašydami stabdyti vykdomus projektus. Visi tie atsirašinėjimai atima labai daug laiko, kurį galėtume skirti kur kas prasmingesniam darbui, užuot malšinę kurstomas audras vandens stiklinėje.
Bet liūdniausia, kad dėl trumparegiškų asmeninių ambicijų bandoma kenkti visiems rajono žmonėms, kad pradėti darbai įstrigtų skundų ir teismų labirinte ir rajono savivaldybė būtų parodyta, kaip korupcijos lizdas arba nevykėlių komanda, nesugebanti susitvarkyti su savo darbais.
Šio puolimo užsakovai turbūt mano, kad juodindami kitus, sugriovę kitų reputaciją patys apsimesdami rajono gelbėtojais atjos ant balto žirgo. Tačiau jie labai klysta, nes žmonių pasitikėjimą galima pelnyti tik nuoširdžiu darbu, o ne apgaule ir manipuliacijomis. Mūsų žmonės nėra kvaili, jie patys viską puikiai mato ir supranta. Žinau tai, nes daug ir atvirai kalbuosi su žmonėmis.
– Bet turbūt yra ir kuo pasidžiaugti?
– Be abejo, nestovime vietoje, judame pirmyn ir daugeliu atvejų lenkiam kaimynus. Pavyzdžiui, prieš porą mėnesių Radviliškyje atidarėme naują, modernų baseiną, kokio neturi nė vienas aplinkinis rajonas. Radviliškio rajono viešoji biblioteka apskritai buvo modernizuota viena iš pirmųjų visoje šalyje ir kiti miestai paskui rėmėsi mūsų patirtimi. O palyginkite mūsų Radviliškio miesto kultūros centrą su greta esančio Šiaulių didmiesčio kultūros centru – tenykštis remonto nematęs nuo sovietmečio, kai kurie atlikėjai dėl antisanitarinių sąlygų ten jau nebenori net koncertuoti.
Ir daugelis mūsų vaikų darželių pavyzdingai sutvarkyti, jaukūs. Po truputį remontuojam mokyklas, kiekvienais metais po vasaros atostogų grįžę pedagogai ir mokiniai randa atnaujintas erdves, šviesesnius kabinetus, atnaujintus sporto aikštynus. Pažiūrėkite, kaip gražėja mūsų rajono miesteliai, šiemet atnaujinsime ir Radviliškio miesto centrą… Judam į priekį ne taip greitai, kaip norėtųsi, bet užtikrintai.
Net į Radviliškio pramonės parką sugebėjome pritraukti didžiulį investuotoją, nugvelbę jį tiesiai iš panosės Šiaulių industrijos parkui. Dabar daug vilčių dedu į kuriamą Šeduvos verslo parką, nes kartu su investicijomis į rajoną ateis ir naujos darbo vietos, kurių labai reikia.
– Bendraujant su rajono žmonėmis, ne kartą teko girdėti, kad rajono meras paprastas, nesužvaigždėjęs, su juo lengva rasti bendrą kalbą… Gal tas atviras, nuoširdus bendravimas irgi prisidėjo prie palankaus įvertinimo?
– Tai kad mes, dzūkai, turbūt visi esame tokie atlapaširdžiai. Ir mano amžiną atilsį tėveliai buvo tokie pat, ir aš nuo vaikystės matydamas tokį bendravimą išmokau pasitikėti žmonėmis, su kiekvienu kalbėtis tarsi su draugu. Per tą savo atvirumą ne kartą ir skaudžiai nukentėjau, bet nepasikeičiau – tiesiog nemoku kitaip.