Savanorių gretose – ir amerikietės

Aušra MIKŠIENĖ

Vasara – poilsio metas, kai norisi mėgautis saule ir vandens pramogomis, tačiau keturiasdešimt jaunuolių iš Radviliškio miesto ir rajono bei dar dešimt Lietuvių išeivių studentų stažuočių programos dalyvių gimnazistų, tarp kurių – ir penkios lietuviško kraujo turinčios amerikietės, nusprendė poilsį iškeisti į savanorystę Europos žmonių festivalyje.

„Dažnai mokytojai sako, kad mokiniai yra pasyvūs, tačiau savanorystė Europos žmonių festivalio metu parodė, kad vaikai tikrai nėra tokie. Jie visko nori ir mielai padeda kiekvienam, kam tik prireikia pagalbos“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus vedėja Rita Vaigauskienė. Jai, braukdama džiaugsmo ašaras, antrina ir laikinai kultūros centro direktorės pareigas einanti ir visas festivalio dienas lyg užsuktas laikrodukas iš vienos erdvės į kitą bėgiojanti Indrė Ginkevičienė: „Jaunimas šioje šventėje – nerealus. Ačiū jiems. Jie pluša nuo pusės devynių ryto iki vienuolikos vakaro. Neraginami viską sutvarko, padeda užsieniečiams orientuotis. Oi, net susigraudinau“.

Tuo tarpu pats jaunimas tikina, kad savanorystė tokiame renginyje jiems – puiki patirtis ir galimybė užmegzti ryšį ne tik su begale žmonių iš keliolikos skirtingų Europos valstybių, bet ir vieniems su kitais.

Iš Amerikos į Lietuvą – kasmet

Tokia draugyste su jaunimu iš Radviliškio rajono džiaugiasi ir iš Konektikuto (JAV) į Radviliškį atvykusi Emilija Dooling. Keturiolikametė „Radviliškio naujienoms“ atskleidė, kad jos šaknys slypi Kretingoje, kurioje gimė mama: „Čia, Radviliškyje, sutikau daug nuostabių žmonių. Ir atvykusių iš svetur, ir čia gyvenančių. Lietuva man – ne svetima. Kiekvieną vasarą aplankome Kretingoje gyvenančius senelius. Tiesa, namuose bendraujame anglų kalba, nes tėtis, nors ir stengiasi suprasti, vis dar nemoka kalbėti lietuviškai. Žinoma, kai liekame dviese su mama, bendraujame lietuvių kalba“. Paklausta, ar Lietuva jai patinka, paauglė šypteli: „Taip, labai. Manau, kad čia – smagiau ir vieną dieną aš grįšiu čia dirbti ir gyventi. Čia – ir giminės gyvena, ir maistas čia skanesnis“.

Kartu su Emilija iš Amerikos į Lietuvą atvyko ir dar keturios merginos, kurių šaknys slypi mūsų šalyje. Viena iš tokių – Niujorke gimusi ir ten gyvenanti Aušra Pranevičius. Aštuoniolikametė sako, kad nepamiršti lietuvybės skatina tėvai: „Trylika metų Amerikoje lankiau šeštadieninę lietuvių mokyklą, namuose su tėvais kalbame lietuviškai, tad čia grįžusi nejaučiu diskomforto. Žinoma, man čia patinka, mažiau žmonių negu Niujorke, lengviau su visais bendrauti, tačiau gyventi Lietuvoje – nenorėčiau“.

Dar vieną lietuviško kraujo turinčią amerikietę, sklandžiai kalbančią lietuviškai, sutinkame centrinėje miesto aikštėje, prieš pat gatvės teatro pasirodymų pradžią. Savanorei septyniolikametei Justinai Benetis, atvykusiai savanoriauti iš populiariausios Amerikos valstijos Naujojo Džersio, čia teko vertėjos pareigos. „Į Lietuvą atvykstu kasmet. Tėveliai nori, kad neprarasčiau lietuvybės, kad nepamirščiau šaknų, kalbos ir susipažinčiau su vietos jaunimu. Mama kilusi iš Kaišiadorių rajono, tėtis – iš Klaipėdos. Tėveliai į Ameriką išvyko prieš dvidešimt metų, kaip ir daugelis tuo metu, ieškoti geresnio gyvenimo, o aš gimiau jau ten. Ir jie čia dažnai atvyksta, tačiau nei jie, nei aš savęs čia nematome gyvenančių nuolat“, – prasitaria mergina.

Savanoriavo ne tik festivalyje

Tai, kad amerikietės, turinčios lietuviško kraujo, savanoriauja Radviliškyje, – ne atsitiktinumas. Kaip pasakoja jas atlydėję tauragiškiai Roma ir Kęstutis Norvilos, Lietuvių išeivių studentų stažuočių programos vadovai, iš viso į mūsų kraštą jie atlydėjo dešimt jaunuolių.

„Su šia programa dirbame jau trečius metus. Kaskart atvyksta kiti jaunuoliai ir aplankome vis kitą Lietuvos kraštą. Šiemet užsukome pasisvečiuoti ir padėti Radviliškiui. Iš viso čia yra penkios merginos iš Amerikos, atvykusios su šūkiu „Gimnazistai – Lietuvai“, ir tiek pat – iš Lietuvos. Kad būtų drąsiau, jaukiau. O čia mes svečiuojamės jau nuo liepos 15 dienos. Merginos visą savaitę savanoriavo „Jaunimo erdvėse“, žaislotekoje ir vaikų dienos centro stovykloje. Per pirmąją savaitę gimnazistės ne tik padėjo dirbti su vaikais ir Radviliškio jaunimu, bet ir kartu su jais smagiai leido laiką ekskursijoje į Anykščius, su „Jaunimo erdvių“ vyrukais sudalyvavo dažasvydžio varžybose“, – pasakoja R. Norvilienė.

Tiesa, mūsų jau kalbintos merginos A. Pranevičius ir E. Dooling prisidėjo ir prie „Jaunimo erdvių“ gražinimo – jų piešti darbai nuo šiol džiugins muzikinio rūsio lankytojų akis.

„Esame labai dėkingi ne tik Karoliui ir Mindaugui, kurie mus prižiūrėjo, bet ir Ritai Vaigauskienei, kuri pasirūpino turiningu laisvalaikiu ir neleido mums nuobodžiauti. Tik jūsų dėka mes susipažinome su Radviliškiu, aplankėme nuostabų Burbiškio dvarą, Kleboniškių buities muziejų ir patyrėme daug neišdildomų įspūdžių“, – pasakoja K. Norvila.

Savanorystei ruošėsi atsakingai

Įspūdžių nepritrūko ne tik Lietuvių išeivių studentų stažuočių programos dalyviams, bet ir keturiasdešimčiai vietos jaunuolių. Kaip pasakoja R. Vaigauskienė, savanorystė šiemet – jaunimo politikos prioritetas, tad labai džiugu, kad festivalis paskatino savanorystę rajone: „Įsiliejo labai daug jaunimo ne tik iš Radviliškio miesto, bet ir iš Baisogalos, Šeduvos, Sidabravo ir aplinkinių miestelių. Ką jie veikia? Lydi delegacijas, padeda orientuotis mieste, organizuoti įvairius renginius, dalyvauja rengiant festivalio laikraštuką, vertėjauja. Jie turi begalę pareigų. Savanoriai visada pasiruošę padėti“.

O kad darbas nuo pirmos savanoriavimo dienos festivalyje eitųsi sklandžiai, tam ruoštasi atsakingai ir iš anksto – gegužės 25-27 dienomis 13-18 metų jaunuoliai savanoriavimui rengėsi dalyvaudami Švietimo ir sporto paslaugų centro organizuotoje dieninėje Veprių stovykloje „Savanorystė veža!“.

Kiekvienas iš jų ir stovyklaudamas, ir dabar savanoriaudamas festivalyje susirado daug naujų draugų, įgijo naujų žinių, turėjo galimybę išsiugdyti tokias savybes kaip drąsą, komunikabilumą, gebėjimą reikšti savo mintis ir gebėjimą dirbti komandoje, būti svarbia jos dalimi.