Savivaldybių reitinge – šuolis į dešimtuką

Aušra MIKŠIENĖ

Lietuvos laisvosios rinkos institutas, kasmet vertinantis ekonominę laisvę savivaldybėse, jau septintą kartą suskaičiavo Lietuvos savivaldybių indeksą. Tarp daugiau nei pusšimčio mažųjų šalies savivaldybių Radviliškio rajonui atiteko 7-11 vieta. Pernai sudarytame savivaldybių reitinge rajonas buvo dvidešimt antroje vietoje, tad šuolis aukštyn – labai ryškus ir vienas iš didžiausių visoje Lietuvoje. Pakomentuoti reitingus „Radviliškio naujienos“ paprašė rajono vadovų.

„Stengiamės ir dirbame ne dėl indekso ir ne dėl vietos reitingų lentelėje. Pats geriausias įvertinimas mums – iš rajone gyvenančių žmonių lūpų. Tačiau, be abejonės, Laisvosios rinkos instituto įvertinimas leidžia pasidžiaugti, kad dirbame kryptingai ir einame tinkama linkme. Tai yra visų administracijos darbuotojų kruopštaus darbo vaisius“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Savivaldybė gyvena pagal išgales

Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų, sudarant savivaldybių reitingus buvo vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.

Nors Radviliškio rajono savivaldybė šių metų reitinge surinko vienodai balų su Kėdainių, Panevėžio, Šilutės rajonų ir Kretingos savivaldybėmis ir su jomis dalijasi 7-11 vietas, tarp šių savivaldybių mūsų rajonas išsiskiria biudžeto srityje, kur vertinama ne tik savivaldybės skola, bet ir skelbtų viešųjų pirkimų kiekis ir vertė, savivaldybės valdymo ir išlaikymo išlaidos. Radviliškio rajonas čia surinko daugiausiai – 96 balus iš 100 – ir užima pirmąją vietą.

Kaip skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Radviliškio rajono savivaldybės biudžeto skola lyginant su pajamomis 2016 metais buvo pati mažiausia Lietuvoje – sudarė vos 5,2 procento. Palyginimui, mažosiose savivaldybėse biudžeto skola vidutiniškai sudarė 36 proc. nuo pajamų. Tai reiškia, kad savivaldybė gyvena pagal išgales, nešvaisto pinigų ir juos atsakingai tvarko.

„Tai puikus rezultatas, nes didelės skolos rodo išlaidavimą ne pagal išgales, o tai vėliau gali atsiliepti didesniais mokesčiais“, – pastebi Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.

„Nuo pat mažens šeimoje buvau auklėjamas, kad gyventi reikia pagal išgales, nes gyvenimas skolon prie gero nepriveda. Todėl visada ir visur laikausi šios nuostatos: neleidau ir neleisiu praskolinti savivaldybės, pinigus išparceliuoti, o skolų naštą užkrauti mūsų vaikams ir anūkams, – sako Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. – Jau dabar Lietuvoje yra ne vienas rajonas, kuriame biudžetas toks praskolintas, kad jau nebesukrapšto lėšų prisidėti prie Europos Sąjungos finansuojamų projektų. Mūsų rajonui tokios bėdos tikrai negresia, nors gal dėl griežtos savo nuostatos ir esu peikiamas, juk yra ne vienas norintis, kaip dabar madinga sakyti, „įsisavinti“ kuo daugiau pinigų.“

„Reikia pasidžiaugti, kad stabiliai išlaikome kreditorinius įsiskolinimus ir finansinę padėtį rajone. Tai yra bene didžiausia savivaldybės ir rajono sėkmė. Galima sakyti, kad gyvename pagal išgales, todėl ir rodiklis toks puikus“, – komentuodama ūkišką finansų valdymą sako J. Margaitienė.

„Pagal tą rodiklį esame pirmi tarp mažųjų savivaldybių šalyje. Nebijokime tuo pasidžiaugti, nes tai – daug ką pasako: finansai puikiai valdomi, o pinigai naudojami racionaliai“, – priduria Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis.

Efektyviai ir skaidriai valdo turimą turtą

Nors rajono valdžia pastaruoju metu sulaukia daug kritikos strėlių dėl viešųjų pirkimų, esą juos vykdo neskaidriai ir neracionaliai, tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai padarė priešingas išvadas.

„Sveikintina tai, kad visus viešuosius pirkimus Radviliškio rajono savivaldybė 2016 metais skelbė, o tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigai naudojami skaidriau“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.

Mūsų rajono savivaldybė puikiai įvertinta ir valdymo srityje, kurioje tarp mažųjų savivaldybių užima trečiąją vietą ir lenkia net 51 savivaldybę. Kaip skelbia Laisvosios rinkos institutas, analizuojant šią sritį atsižvelgiama į efektyviai ir skaidriai valdomą turimą turtą ir biudžetą, neišplečiant administracijos.

Laisvosios rinkos instituto atstovai pabrėžia, kad Radviliškio rajono savivaldybė – taupiai valdoma. Ekspertai suskaičiavo, kad administracijos išlaikymo išlaidos 2016 metais buvo vienos iš mažiausių visoje Lietuvoje ir siekė vos 5,4 procento nuo patvirtinto savivaldybės biudžeto. Kitos mažosios šalies savivaldybės administracijų išlaikymui vidutiniškai išleidžia net 7,8 procento savo biudžeto.

„Tai nenutiko per vieną dieną. Mes nuosekliai to siekėme nuo pat tos dienos, kai pradėjome dirbti. Galima sakyti, kad savivaldybės aparatas yra neišpūstas ir labai sklandžiai dirba“, – sako administracijos direktorė J. Margaitienė.

Jos teigimu, savivaldybės administracijos etatų struktūra buvo optimizuota dar 2011 metais ir nuo to laiko ji niekuomet nebuvo išpūsta: „Vienas pareigybes keičia kitos. Gyvenimas diktuoja sąlygas ir sritis, kurias reikia pastiprinti. Šiandien vis dar trūkstame statybininkų, architektų ir juristų“.

Radviliškio rajone – mažesnės komunalinių paslaugų kainos

Pagal atliktą tyrimą, Radviliškio rajono savivaldybė teigiamai veikia ir gyventojo atžvilgiu. Pastebima, kad čia sukuriama palanki konkurencinė aplinka privatiems komunalinių paslaugų teikėjams, taip pat atsižvelgiama į transporto, švietimo, sveikatos bei socialinės rūpybos sritis. Šioje srityje mūsų rajonas lenkia net 50 savivaldybių.

Kalbant apie komunalines paslaugas, tarp mažųjų šalies savivaldybių mūsų rajonas užima penktąją poziciją. Laisvosios rinkos institutas skelbia, kad praėjusiais metais Radviliškio rajono savivaldybės gyventojai už šilumą mokėjo mažiau nei daugelis kitų rajonų gyventojų – 5,44 ct/kWh (mažųjų savivaldybių vidurkis – su 6,2 ct/kWh).

Pabrėžiama, kad Radviliškiui palankesnių kainų siekti padeda tai, kad buitinių atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo ir viešojo transporto sektoriuose veikia privačios, o ne savivaldybei priklausančios įmonės.

„Mūsų biurokratinis aparatas – neišplėstas. Transportas atiduotas bendrovei „Emtra“, kuri iš uždirbtų pinigų remontuoja mūsų turimą turtą. O daugiabučius sėkmingai administruoja „Radviliškio būstas“. Tai ir leidžia šioje srityje žengti pirmyn“, – sako J. Margaitienė.

Rengia erdvę investuotojams

Silpnoji Radviliškio rajono vieta praėjusiais metais, kaip skelbia Laisvosios rinkos institutas, – tai investicijos. Vienam gyventojui teko 915 eurų investicijų, o tiesioginių užsienio investicijų – 173 eurai. Pagal šiuos skaičius Radviliškio rajonas atsidūrė reitingo viduryje, aplenkęs 26 savivaldybes.

„Radviliškis turi didelį potencialą užimti aukštesnę vietą reitinge, jei surastų būdų pritraukti daugiau investicijų. Didesnės investicijos padėtų stabdyti ir itin didelę migraciją“,– teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Tiesa, Radviliškio rajonas jau rengia erdvę investuotojams – kairėje kelio pusėje nuo Šeduvos link Baisogalos jau ruošiami sklypai, į kuriuos bus siekiama pritraukti investuotojus. „Nesėdime rankų sudėję ir šiuo klausimu tikrai smarkiai dirbame. Neabejojame, kad pokyčiai šioje srityje bus džiuginantys“, – įsitikinęs vicemeras K. Augulis.

Dalis socialinės paramos gavėjų – ant verslininkų sąžinės

Laisvosios rinkos instituto ekspertai mato galimybių Radviliškio rajonui pasitempti sveikata ir socialinės rūpybos srityse.

Sveikatos sričiai „koją pakišo“ tai, kad Radviliškio rajone yra mažai privačių gydymo įstaigų. „Rajono ligoninė į šią sritį neįtraukiama. Savivaldybių reitingus sudarinėję specialistai žiūrėjo, kiek mūsų rajone yra privačių gydytojų kabinetų ir klinikų, o nėra daug“, – sako K. Augulis.

Socialinės rūpybos srityje Laisvosios rinkos institutas žemesnį balą mūsų rajonui skyrė dėl to, kad čia yra didesnė dalis socialinės pašalpos gavėjų, nei kai kuriose kitose savivaldybėse.

Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys pabrėžia, jog lėšos, skiriamos socialinių pašalpų gavėjams – yra gerokai sumažėjusios: „Jeigu prisimintume 2011 metus, pokriziniu laikotarpiu kai kurie socialinės paramos gavėjai stengėsi nuslėpti gaunamas pajamas ir „prisidurti“ gaudami socialinę paramą. Į tą veiklą aktyviau įsijungus seniūnijoms, bendruomenėms ir skleidžiant daugiau informacijos apie paramos paskirtį, per kelerius metus paramos dydis tikrai sumažėjo. Parama dabar skiriama tiems, kam ji iš tikrųjų reikalinga, o ne visiems, kurie patys susigalvojo ar tiems, kuriems apgaulės būdu norisi tiesiog „prisidurti“.

D. Brazio teigimu, skaičiai pakito kardinaliai. Jeigu 2011 metais socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms už šildymą buvo išmokėta arti 5 milijonų eurų, tai šiemet planuojama išmokėti apie 1,8 milijono eurų. Skaičiuojama, kad šiuo metu yra apie pustrečio tūkstančio paramos gavėjų, kurių pajamos asmeniui neviršija 102 eurų.

Šią situaciją neabejotinai galėtų pagerinti ir rajono verslininkai, kurie savo darbuotojams kartais moka tokias mažas algas, kad net kyla įtarimų, jog gavę nelegalius atlyginimus „vokeliuose“ tokie žmonės dar ateina prašyti ir pašalpų.

Pavyzdžiui, viešai skelbiama, kad viena privati rajono įmonė savo darbuotojams vidutiniškai moka vos po 24 eurus per mėnesį, o tos įmonės savininkas vaidina didelį verslininką ir kovotoją prieš skurdą. Pašnekovai mano, kad jeigu Mokesčių inspekcija griežčiau kontroliuotų itin mažus atlyginimus mokančias įmones, paramos gavėjų skaičius rajone turėtų sumažėti.

Kalbant apie finansus, neretai svarbios yra ir faktoringo paslaugos