Šeduvą šiemet gaubs kultūros dvasia

Aušra LAURINKIENĖ

„Kas galėtų pakeisti žmonių elgesį, kad norėtųsi pakelti šiukšlę, padėti pagriuvusiam, patarti paklydusiam? Kas galėtų sukelti norą atvažiuoti į miestą tam, kuris visai nežino, kur jis yra, arba grįžti tam, kuris išvažiavo ir užmiršo kelią atgal?“ – tokie klausimai, Šeduvai tapus viena iš dešimties 2016 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių, sukasi vietos Kultūros ir amatų centro direktorės Natalijos Borgerdt galvoje.

Atrodo, atsakymą surasti pavyko – praėjusį mėnesį jau startavo nuostabių ir išskirtinių renginių ciklas. Šiemet bus siekiama ne tik nustebinti svečią, parodyti kraštą, bet ir pritraukti savus, grąžinti jų kūrybą į savo tėvų žemę.

Vertinamos tradicijos, o ne vienadienės pompastiškos šventės

Besididžiuodamas tuo, kad Šeduva tapo mažąja kultūros sostine, Šeduvos seniūnas Justinas Pranys šį miestą vadina draugišku kultūrai, šeimai ir kokybiškam gyvenimo būdui: „Būkim atviri, Šeduvoje visada vyko didelės šventės, nuostabūs ir daug žmonių pritraukiantys renginiai. Todėl ir buvome nominuoti Mažosios Lietuvos kultūros sostinės titului. Nebūsiu kuklus, Šeduva yra tikrai verta būti tokia sostine. Ką jau kalbėti apie Emilijos Brajinskienės, Šeduvos kolektyvo pasiekimus, kiek Janinos Vasiliauskienės kolektyvų ir Kęstučio Meškausko orkestro dalyvių dalyvavo Dainų šventėse. Mūsų Kultūros ir amatų centras turi puikius ir kūrybingus darbuotojus.

Didžiuojamės savo tradicijomis, tarme ir mūsų žmonių bendruomeniškumu. Esame tikrai unikalūs ir tradicijas vertiname labiau nei vienadienes pompastiškas šventes“.

Anot seniūno, ilgus šimtmečius Šeduva buvo kultūros židinys, tad to siekiama ir šiandien: „Tikiu, kad ilgainiui Šeduva taps ryškiu ženklu Lietuvos ir Europos kultūriniame žemėlapyje. Mus lankys ir vietiniai gyventojai, ir svečiai, ir turistai. Esu tikras, kad dėl mūsų dėkingos geografinės padėties sulauksime naujakurių ir iš Šiaulių, ir iš Panevėžio, ir iš Kėdainių krašto. Džiaugiuosi tuo, kad mūsų žmonės, šeduviai, matys dar daugiau renginių“.

Svarbiausias tikslas – grąžinti kūrybą į tėvų žemę

Kultūros ir amatų centro direktorės N. Borgerdt teigimu, 2015 metais, kai Šeduvai buvo suteiktas Kultūros sostinės vardas, susimąstyta: „Kas 2016 metais tūrėtų būti tokio išskirtinio, kad visi mieste gyvenantys žmonės pajustų, jog gyvena ne šiaip sau miestelyje Šeduva, bet Šeduvoje – Mažojoje kultūros sostinėje. Supratome, kad turėtų būti daugiau renginių, tačiau kokie jie turi būti? Kaip prišaukti kultūros dvasią?“.

Neabejota, kad tokioms permainoms neužtektų vienerių metų. „Bet jeigu mes organizuodami kiekvieną mėnesį po kokį nors festivalį arba minėdami kokią valstybinę datą pakviesime žmones, išvykusius iš Šeduvos ir kuriančius visame pasaulyje, pristatyti savo kūrybą namie, Šeduvoje, – parodos, koncertai, knygos – viskas labai įdomu ir svarbu. Bandysime sukurti tokią atmosferą, kad visi suprastų, jog yra laukiami, kad jų kūryba labai svarbi mums. Taigi vienas iš svarbesnių tikslų ir būtų pritraukti savus, grąžinti jų kūrybą į savo tėvų žemę“, – pasakoja N. Borgerdt.

Renginių netrūks

Būtent todėl jau šį mėnesį, vasario 15-ąją, Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai paminėti į Šeduvą atvyks Radviliškio krašto žmogus – profesorius Vytautas Juozapaitis su šeima. Planuojama, kad kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną, koncertuos profesorės Sabinos Martinaitytės mokiniai, iš kurių viena yra šeduvė Gabrielė Skromanaitė.

„Mažosios kultūros sostinės vėliavą pakėlėme jau 2015 metų gruodžio 10 dieną per eglutės įžiebimo šventę. Kartą per mėnesį bus vienoks ar kitoks festivalis ir juose būtinai dalyvaus ir savi, ir svečiai. Renginių ciklą pradėjome sausį, humoro grupių festivaliu „Vieni juokai“, kuriame dalyvavo keturios grupės iš visos Lietuvos. Šį mėnesį bus vestuvinių muzikantų festivalis, kovą – mėgėjiškų teatrų festivalis, balandį – jau tradicinis vaikų ir jaunimo liaudiškos muzikos ansamblių festivalis „Zuikio margutis“ ir taip – kiekvieną mėnesį“, – šypteli Kultūros ir amatų centro direktorė.

Siekiama kurti įvaizdį ir garsinti Šeduvą visame pasaulyje

Kaip dar vieną iš Šeduvos, kaip Mažosios kultūros sostinės, tikslų, N. Borgerdt įvardija įvaizdžio kūrimą: „Siekiame ne tik jį sukurti, bet ir garsinti jį Lietuvoje bei visame pasaulyje“.

To siekiant jau gegužės mėnesį Šeduvoje rengiamasi organizuoti tarptautinį perkusijos festivalį „Ritmo viražai“, kuriame dalyvaus tarptautinio ryškumo perkusijos žvaigždės iš Amerikos, Danijos, Švedijos, o taip pat ir Šeduvos išeiviai – mušamųjų instrumentų specialistai. Šiam festivaliui jau gautas dalinis finansavimas iš Lietuvos kultūros tarybos. Tikimasi, kad puikūs atlikėjai ne tik sudomins Šeduvos jaunimą, bet ir sukvies šio žanro mėgėjus iš visos Lietuvos.

O birželis tradiciškai – laukiamiausias Šeduvos gyventojų ir mylėtojų mėnuo, kai rengiama miesto šventė, kurioje ypatingai laukiami visi šeduviai. Šiemet į šią šventę bus kviečiamas Tėviškėnų sambūris, o be to – organizuojamos parodos, konferencija.

Renginių nestigs ir kitais vasaros mėnesiais – liepos mėnesį bus rengiama kūrybinė stovykla ir kūrybinės dirbtuvės vaikams bei jaunimui, o vienas iš svarbiausių renginių organizuojamas per Žolinę – rugpjūčio 15-ąją – liaudiškos muzikos kapelų festivalis „Žolinės vainikas“, į kurį bus kviečiami visų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių kolektyvai.

Rudenį, pasak N. Borgerdt, norima suorganizuoti bažnytinės muzikos festivalį: „Šeduvoje esanti nuostabi bažnyčia yra taip pat ir puiki koncertinė erdvė, su labai gerais vargonais ir akustika. Todėl kviesime profesionalius atlikėjus ir labai norėtųsi sukviesti mūsų regiono, o gal ir vyskupijos bažnytinius chorus ir atlikti programą su solistais. Žinoma, labai svarbu, kad Šeduvoje atsirastų koks nors meninis akcentas, kuris ilgus metus primintų apie tai, kad Šeduva buvo išrinkta kultūros sostine. Tam ieškosime šeduvių menininkų, kurie galėtų padovanoti mums tokią dovaną, o visi kartu tikrai galėsime įgyvendinti šią užduotį“.

Miesto sutvarkymui ir renginiams – apie 40 tūkstančių eurų

Šią savaitę Radviliškio rajono valdžiai pristatę suplanuotų renginių programą, Šeduvos atstovai sulaukė palaikymo – pažadėta finansinė parama.

Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis „Radviliškio naujienoms“ sako, kad kol kas dar sunku įvardyti tikslią sumą, tačiau apytiksliai ji sieks apie keturiasdešimt tūkstančių eurų: „Kultūros renginiams skiriama apie 15 tūkstančių eurų. Likusi suma – kitiems renginiams organizuoti, miesteliui sutvarkyti ir gražinti. Jau esu sakęs, kad šis titulas Šeduvai – didžiulė garbė ir didžiulė atsakomybė tiek rajono savivaldybei, tiek Šeduvos žmonėms, ypač seniūnijai, bendruomenei, kultūros darbuotojams. Todėl mes negalime likti abejingi, kai kalbama apie mūsų rajono kampelį kaip regiono kultūros židinį“.

Taip pat jau šiandien žinoma, kad parama Šeduvai atkeliaus ne tik iš rajono valdžios, bet ir iš Lietuvos kultūros tarybos, mažųjų kultūros sostinių idėjos autoriaus Ramūno Karbauskio, kuris visoms sostinėms skyrė po tris tūkstančius eurų.