Šeduviai iškilmingai paminėjo miesto šventę

Aušra LAURINKIENĖ

Praėjusį savaitgalį visa Šeduva ūžė nuo svečių gausos, triukšmingų renginių, koncertų, meno kolektyvų pasirodymų. Taip kraštiečiai atšventė savo miesto 362-ąjį gimtadienį. Šiemet fiesta truko net keletą dienų – kartu su Joninėmis šeduviai bei šiam kraštui prijaučiantys dūzgė šventėje „Šeduva – mažoji kultūros sostinė“, o itin svarbiu akcentu tapo Garbės piliečio titulo suteikimas net trims nusipelniusiems kraštiečiams.

Svarbiausiu šventės akcentu tapo Garbės piliečių inauguracija

Šeduvos miesto seniūnijos sprendimu, miesto Garbės piliečio vardas suteikiamas Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiams už ypatingus nuopelnus ir pastangas bei išskirtinį indėlį į Šeduvos miesto mokslo, švietimo, kultūros, sporto, ekonomikos, socialinio vystymo bei kitas sritis ir už aktyvią visuomeninę veiklą. Šiemet Šeduvos miesto Garbės piliečių vardai suteikti trims nusipelniusiems kraštiečiams: teisininkui Pranui Kūriui, rašytojui Jonui Linkevičiui, o po mirties Garbės piliečio titulas suteiktas ir muziejininkui, kraštotyrininkui Antanui Bukauskui.

Teisininkas Pranas Kūris sako, kad per savo gyvenimą yra sukaupęs daugybę apdovanojimų. Tačiau būtent šis apdovanojimas – pats mieliausias širdžiai: „Maloniausia tai, kad mane apdovanojo kraštiečiai. Iš Šeduvos išvykau prieš šešiasdešimt metų, vos tik gavęs brandos atestatą. Per tą laiką nepadariau gėdos Šeduvai. Priešingai, po tokių apdovanojimų, manau, kad į mane gali kai kas lygiuotis“.

Per Jonines Garbės piliečio titulas suteiktas ir Jonui Linkevičiui. Rašytojas, Lietuvos literatūros tyrinėtojas, pedagogas Jonas Linkevičius sako, kad jam smagu sugrįžti į jaunystės miestą, prisiminti čia gyvenusius žmones. Knygų autorius pasakoja, jog rašydamas apie kitus rašo ir apie save, pristato savo požiūrį, o jau visai netrukus pasirodys ir pati naujausia – net 1300 puslapių monografija apie Šeduvą: „Šeduvos kraštas – labai turtingas. Aš esu apie Šeduvą parašęs jau keturias knygas. Galiu taip sakyti, nes paskutinioji monografija jau paruošta ir atiduota spausdinti. Po daugelio pažadų pagaliau tikiu, kad per Žolinę mes jau turėsime naują leidinį apie Šeduvos kraštą. 1300 puslapių – tokį kūrinį bus labai malonu visiems pristatyti“.

Netrūksta iškilių žmonių

Šeduvos miesto Garbės piliečio vardas praėjusį savaitgalį suteiktas ir Antanui Bukauskui – žinomam mokytojui, kraštotyrininkui, muziejininkui, metraštininkui. Tiesa, pedagogo šeduvių gretose jau nebėra. Už veiklą, skirtą Šeduvos miesto gyvenimui, jo praeities tyrimui ir propagavimui Šeduvos miesto Garbės piliečio vardo ženklą atsiėmė jo dukra Nijolė Bukauskaitė-Sušinskienė.

Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis šventės metu pasidžiaugė, kad iškilių, garsinančių savo kraštą ir mylinčių Lietuvą žmonių netrūksta. Itin svarbu, kad jie būtų ne tik prisimenami, bet ir pagerbiami: „Mes sveikinome ir įteikėme Garbės piliečio vardus. Manau, kad visi puikiai žino šiuos žmones. Tai rodo, kad šventė dėl šventės nėra reikalinga. Jos reikia žmonėms, kad mes nepamirštume nuveiktų darbų. Tai ir džiugina, kad mes gyvename praeitimi, prisimename, o turėdami istoriją, mes tikrai sukursime ir ateitį“.

Šeduva – mažoji kultūros sostinė

Kaip jau minėta, Šeduva šiemet švenčia 362-ąją Magdeburgo teisių suteikimo miestui sukaktį. Tačiau tai, pasak Šeduvos seniūno Justino Pranio, yra ne vienintelė priežastis švęsti: „Šiemet Šeduvoje renginių netrūksta, nes miestas yra paskelbtas mažąja Lietuvos kultūros sostine. Esame viena iš dešimties sostinių Lietuvoje, kuri gavo šį titulą. Nuo sausio 1-osios nestokojame renginių. Tačiau šis – pats svarbiausias, nes birželio 25 diena – Magdeburgo miesto teisių suteikimo diena. Ta proga kartu su Joninėms mes švenčiame ir miesto šventę“.

Didžiuodamasis tuo, kad Šeduva tapo mažąja kultūros sostine, Šeduvos seniūnas J. Pranys šį miestą vadina draugišku kultūrai, šeimai ir kokybiškam gyvenimo būdui: „Būkim atviri, Šeduvoje visada vyko didelės šventės, nuostabūs ir daug žmonių pritraukiantys renginiai. Todėl ir buvome nominuoti mažąja Lietuvos kultūros sostine. Nebūsiu kuklus, Šeduva yra tikrai verta būti tokia sostine. Ką jau kalbėti apie Emilijos Brajinskienės, Šeduvos kolektyvo pasiekimus, kiek Janinos Vasiliauskienės kolektyvų ir Kęstučio Meškausko orkestro dalyvių dalyvavo dainų šventėse. Mūsų kultūros ir amatų centras turi puikius ir kūrybingus darbuotojus“.

Sutiktas ir „Vario audros“ projektas

Mieste šiomis dienomis veikė net keturios parodos, susijusios su Šeduva. Tai ir paroda iš V. Vingelio nuotraukų archyvų „Iškilūs Šeduvos žmonės“, ir Radviliškio dailės mokyklos Šeduvos skyriaus baigiamųjų darbų paroda bendruomenės namuose, ir kultūros ir amatų centre vykusi Nijolės Bukauskaitės-Sušinskienės tapybos darbų bei Tado Svetiko fotografijų parodos.

Ilgąjį savaitgalį Šeduvoje surengta ne tik miesto šventė. Čia svetingai sutiktas ir „Vario audros“ projektas. Būtent Šeduvoje surengtas baigiamasis orkestrų koncertas. Čia suvažiavo net trylika orkestrų iš visos Lietuvos. Po varžytuvių paaiškėjo, kad pats greičiausias – Šeduvos gimnazijos orkestras, vadovaujamas Kęstučio Meškausko, kuris pirmas apkeliavo visas bendruomenes ir pasiekė Šeduvą. Paaiškėjo ir geriausiai orkestrus priėmusi bendruomenė – Pociūnai, kuri pavaišino visus orkestrus šaltibarščiais, todėl gavo orkestrų prizą. Ir visos bendruomenės apdovanojo labiausiai joms patikusį orkestrą ir skyrė jam prizą. Šeduva taip pat maloniai priėmė orkestrus, juos nuoširdžiai vaišino ir visą dieną šiupininę virė Butėnų bendruomenė.