Šeduvoje išsipildė dailininko svajonė

Aušra LAURINKIENĖ

Žolinės išvakarėse šeduviai bei miesto svečiai gausiai būriavosi prie bendruomenės namų. Priežastis – ypatinga: kiekvienas norėjo išvysti kraštiečio Andriaus Butvilo pastelės darbų parodą „Mano paukščiai ir kitos istorijos“, kurioje eksponuojami per dešimtį metų sukurti menininko kūriniai.

Likus keliolikai minučių iki parodos atidarymo čia nerimastingai mindžiukiavęs ir pats parodos autorius šypteli: „Emocijos – didžiulės. Iš tiesų, šiandien aš labai jaudinuosi. Pirmąkart pristatau parodą savame krašte ir šiaip esu jautrus žmogus“.

Šeduva – labai brangus miestas

O jaudulys, kaip sako A. Butvilas, – dažnas palydovas per parodas: „Jos šiek tiek išsunkia. O šiandien man smagu, kad prisidedu prie kultūros sklaidos mažojoje Lietuvos kultūros sostinėje. Ne paslaptis, kad tai prideda papildomo jaudulio. Šeduva man yra labai brangus miestas. Tai miestas, kuris mane užaugino ir sudėjo mano gyvenimo pamatus. Čia mokiausi vidurinėje mokykloje čia prasidėjo mano pirmieji žingsniai dailėje. Po vidurinės sekė studijos Šiaulių universiteto Menų fakultete. Nors jas baigiau 2005 metais, šiai parodai subrendau tik dabar. Ši paroda buvo mano svajonė ir dabar galiu tvirtai pasakyti, kad svajonės tikrai pildosi“.

Su šia paroda autorius lankosi jau ketvirtame Lietuvos mieste, tačiau tai – pirmoji jo asmeninė paroda: „Šia paroda „Mano paukščiai ir kitos istorijos“ aš visiems noriu parodyti, kas esu. Noriu parodyti, kad nestoviu vietoje, kuriu. Šis apsilankymas yra kitoks. Gera čia sugrįžti, matyti, kaip keičiasi žmonės, miestas, kaip keičiuosi aš pats“.

Pasakos apie žmogų

Visi autoriaus darbai atlikti pastelės technika. A. Butvilas sako, kad Lietuvoje ši technika nėra labai populiari ir gal šiek tiek labiau plėtojama užsienio šalyse. Kreidelėmis ir pasteliniais pieštukais autorius popieriaus lape sukuria visą istoriją. Tai lyg pasakos apie žmogų, nors pats A. Butvilas šypsodamasis tikina, kad jo kūriniuose nėra nieko sudėtingo.

„Mano paukščiai ir kitos istorijos“ parodos vienas iš pagrindinių kūrinių herojų – paukštis. Kaip teigia pats menininkas, šis paukščio įvaizdis įsipaišė jo pasąmonėje ir vaizduotėje dar vaikystėje, kai vaikams skirtose knygose matydavo įvairius piešinius. Tačiau iš pasakų knygų paukštis išskrido ir persikėlė į Andriaus Butvilo kūrinius, kuriuose pasirinkdamas simbolinius įvaizdžius pasakoja žmogaus gyvenimo istoriją.

„Kalbant apie mano kūrybą, tai ji labai sparnuota. Paukščiai kažkuriuo gyvenimo periodu atskrido į mano mintis ir sutūpė į paveikslus. Todėl ir šios parodos pavadinimas toks. Žvelgiant į paveikslus patarčiau neskubėti, perskaityti pavadinimą ir pabandyti suprasti mane, mano mintis, pamatyti tai, kas man yra svarbu“, – savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ pasakoja A. Butvilas, parodos lankytojams linkėdamas geros kelionės.

Gėlės – ne tik parodos autoriui

Dar gerokai iki parodos atidarymo pastebėjome su gėlėmis lūkuriuojančią garbaus amžiaus moterį. Paklausta, ar gėlės skirtos parodos autoriui, ji šypteli: „Aš esu Audronė. Buvusi Butvilaitė, gyvenu Šeduvoje. Andrius – mano sūnėnas, brolio Sigito sūnus. Vienos gėlės yra skirtos jam, o kitos – mano broliui, kuriam sukanka šešiasdešimt metų“.

Šeimos pasididžiavimu sūnėną vadinanti šeduvė neslepia, kad sudalyvauti jo parodos atidaryme – didis įvykis: „Kai kūriniai buvo eksponuojami Kaune, negalėjau nuvykti. Tad šiandien čia, Šeduvoje, labai gera ir malonu išvysti jo darbus“.

Andrius Butvilas rausdamas klausėsi ne tik artimųjų, atvykusių draugų, bet ir Šeduvos kultūros ir amatų centro darbuotojų liaupsių. Prie krūtinės glaudamas gėles jis šypteli: „Oi, kiek čia jūsų daug…“