Seniūnai kratosi nelauktos „garbės“

Aušra LAURINKIENĖ

Nuo šių metų pradžios įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas privertė už galvų susiimti šalies seniūnijų vadovus. Pakeitus daugiau nei tris dešimtmečius galiojusį kodeksą seniūnams atiteko nelaukta „garbė“ – teisė išrašyti protokolus už daugiau nei keturiasdešimt prasižengimų.

„Skaitau, skaičiuoju ir negaliu patikėti tuo, ką turėsime daryti. Didžiausias absurdas. Mus nori paversti baudėjais, nuo kurių žmonės bėgs vos tik pamatę“, – taip naujovę vertina Radviliškio rajono Aukštelkų seniūnė Alma Kubilinskienė.

Ir ji, ir daugelis kitų seniūnų neslepia – tinkamam tokių pareigų atlikimui neužteks nei kompetencijos, nei darbo dienos valandų. Nors naujasis kodeksas įsigaliojo nuo šių metų, seniūnai protokolų dar neišrašinėja – visi su nerimu laukia prisijungimo kodų prie elektroninės sistemos.

Su Lietuvos seniūnų asociacija niekas nesikonsultavo

Pagal ankstesnį kodeksą seniūnai galėjo žmones bausti už šiukšlinimą, gyvūnų nepriežiūrą, tačiau dabar, kaip „Radviliškio naujienoms“ sako Lietuvos seniūnų asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas, seniūnijų vadovams teks pakeisti ir galybę specialistų: Kelių policijos pareigūnus, mokesčių ar gamtos apsaugos inspektorius: „Seniau protokolų retai prireikdavo. Užtekdavo pagrūmojimo, padrausminimo įspėjant, o dabar? Bausti galėsime pagal 44 straipsnius. Ar seniūnams pakaks kompetencijos? Nemanau“.

Pasak K. Vilkausko, priimant naująjį kodeksą su Lietuvos seniūnų asociacija niekas nesitarė ir nesikonsultavo, tad naujoji tvarka šokiravo visos šalies seniūnus: „Ankstesnė tvarka buvo lyg įrankis siekiant sudrausminti nesitvarkančius, tačiau dabar, kai primesta pinigais nepagrįsta funkcija, – kyla daug klausimų ir neaiškumų. Vykdome apklausą per visą Lietuvą. Seniūnai surašys, ką reikėtų keisti, ir bandysime visa tai teikti Savivaldybių asociacijai“.

Baudėjo vaidmuo – netenkina

Seniūnai, kaip patys sako, „į rankas“ gauna apie 700-800 eurų. Nors jų darbo diena ir baigiasi 17 valandą, daugelis dirba ir viršvalandžius. „Tačiau dabar mes išvis laisvo laiko nebeturėsime. Gi paskambins, kad kas nors triukšmauja ar koks šuo palaidas laksto – ir turėsime lėkti, tikrinti, o protokolą surašyti juk reikės kabinete. Kaip tą pažeidėją atsivesti? Juk gali pasiųsti ant kelių raidžių ir tiek…“ – apmaudo neslepia Aukštelkų seniūnė A. Kubilinskienė.

Ji nuogąstauja, kad seniūnai taps žmogaus priešais patys to nenorėdami. Dabar žmonės į seniūniją kreipiasi norėdami išspręsti kokį nors klausimą, sulaukti patarimo, paguodos, tačiau baudėjo vaidmuo atbaidys daugelį: „Pamatys mašiną ir pasileis bėgti. Sakys: „Va, atvažiuoja bausti“. O mes gi ir kitų darbų turime. Kas apie tai pagalvojo? Niekada nemaniau, kad tapsiu policininke, mokesčių inspektore, aplinkosaugininke ir dar velnias žino kokiais pareigūnais“.

Bandydama įsivaizduoti būsimas naujas pareigas A. Kubilinskienė jau dabar neslepia pasipiktinimo: „Tarkime, turgelyje pamatau prekeivius. Prieinu ir prašau leidimų? O jei neturi? Kas tada? Vežtis į kabinetą ir bausti? Kiek laiko tai atims? Kita situacija: turime tokią triukšmadarių šeimą. Jau vien per savaitgalį dėl keliamo triukšmo sulaukiau penkių skambučių. Kaskart viską metusi turėsiu lėkti tikrinti. Ar tai ne policijos darbas? Manau, kad daugelis, siekdami tinkamai atlikti savo tiesioginį darbą, protokolų rašymo tiesiog vengs, o tuomet ir naujoji tvarka neduos jokios naudos“.

Institucijos kratosi atsakomybės?

A. Kubilinskienei pritaria ir Baisogalos seniūnas Romas Kalvaitis. Jo teigimu, institucijos tiesiog kratosi atsakomybės ir savo funkcijas „numeta“ seniūnijų vadovams ant pečių: „Normalu, kad nesame laimingi, kai prideda papildomo darbo, o apie didesnį atlyginimą niekas nekalba. Antra vertus, rašant protokolą, kurį dar reikės išmokti ir surašyti, reikia turėti žinių. Aš, tarkime, esu turėjęs parduotuvę, tuos reikalus išmanau, tačiau kaip kitų specialybių ir kompetencijų seniūnai patikrins, ar tinkamai vykdoma apskaita? Čia reikia turėti šiokį tokį supratimą. Esu šokiruotas ir net sunku ką nors komentuoti. Visa tai vertinu labai neigiamai – jeigu matėte sąrašą, tai dabar ir prekyba, ir aplinkosauga, ir medžioklė, žvejyba, vaikų nepriežiūra – viskas bus mūsų rankose. Ir ką dabar pasakys kitos institucijos? Kreipkitės į seniūnus, juk čia jų atsakomybė. Jeigu institucijų pareigūnai, mokydamiesi tos srities subtilybių, klysdavo, tai kaip galėsime mes neklysti? Nesuvokiama protu. Juk protokolą gali tekti ginti, įrodyti net ir teisme“.

R. Kalvaitis sako, kad jau šiandien seniūnams užkraunama vis daugiau pareigų, pavyzdžiui, į gydymo įstaigas vežiojami ligoniai: „O kas bus toliau? Nešiosime paštą? Visą situaciją galiu vertinti vienareikšmiai: visos institucijos traukiasi iš kaimo, o čia gyvenantys turi rūpintis patys savimi. Ką tai sako? Kad kaimo žmogus niekam neberūpi“.

Bando susitaikyti su tuo, kas primesta

Nors Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė ir sako tikinti, kad dabar seniūnai taps tikrais seniūnijų šeimininkais, tačiau neslepia ir abejonių dėl naujosios tvarkos. Jos teigimu, seniūnai – ne teisininkai, o rašant protokolus tokių žinių tikrai reikės: „Tik po kokio pusmečio bus aišku, ar ši sistema pasiteisins. Suprantu, kad situacija nedžiugina, tačiau nėra kur dėtis. Seniūnai bando susitaikyti su tuo, kas jiems primesta. Kiekviena naujovė visuomet sukelia pasipiktinimo bangą. Dabar seniūnai galės kontroliuoti alkoholio vartojimą viešose vietose, priimti svarbius sprendimus. Manau, kad viskas seksis, tik reikia noro ir daug pastangų“.

J. Margaitienės teigimu, naujajame dokumente numatyta daug naujovių, kurios jau aptartos Radviliškio rajono savivaldybėje – diskutavo susirinkę savivaldybės administracijos darbuotojai, seniūnai, Radviliškio rajono policijos komisariato atstovai.

Kaip informuoja Radviliškio rajono savivaldybė, vadovaujantis naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu, seniūnai galės surašyti administracinio nusižengimo protokolus už laiku neiškeltą valstybinę vėliavą, už netinkamą reklamą, už alkoholio gėrimą viešoje vietoje, už draudžiamų medžiagų ir daiktų vežimą transporto priemonėmis, už kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymą, viešosios rimties trikdymą ir dar daugeliu kitų atvejų. Vasario 6-ąją surengtame susitikime aptarta visa administracinio nusižengimo fiksavimo procedūra.

Siūlo įkurti Viešosios tvarkos skyrių

Tiesa, seniūnai dar turės susipažinti su jiems suteiktomis galiomis išsamiau, dalyvauti mokymuose.

Būsimoji veikla ir naujų žinių „bagažas“ nedžiugina ir didžiausios – Radviliškio miesto seniūnijos – seniūno Leono Grigaliūno. Jis neslepia savivaldybėje surengtame susitikime išsakęs savo nuomonę, kad derėtų semtis patirties iš kitų rajonų: „Štai Gargždų seniūnijoje, Klaipėdos rajone, kuri yra gerokai mažesnė už mūsų miesto ir rajono seniūnijas, yra įkurtas Viešosios tvarkos skyrius, kuriame dirbantys trys specialistai atskirai kuruoja kiekvienas savo sritį, prižiūri ir rūpinasi visais tais klausimais, kurie dabar užmesti ant mūsų, kiekvieno seniūno pečių. Tokį pasiūlymą daviau ir aš, tačiau kol kas jokio pažado neišgirdau“.

Laikinasis Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas Saulius Malatokas naujovėse neįžvelgia didelio blogio ir sako, kad su seniūnais bus dirbama ir bendradarbiaujama: „Juk nesakome, kad jiems numesime savo pareigas. Kvies – atvažiuosime, padėsime. Juk jeigu reikės nustatyti asmens girtumą viešoje vietoje – seniūnai patys to padaryti negalės. Tų klausimų, kuriuos reikės spręsti, yra daug. Manau, kad bėgant laikui viskas stos į vietas, o nauja tvarka leis policijos pareigūnams gilintis į kur kas didesnes bėdas. Nes dabar daugelis iškvietimų būna be didesnės reikšmės, o tokias smulkias problemas galės išspręsti ir seniūnai“.

Seniūnai administracinių nusižengimų protokolus galės surašyti šiais atvejais:

48 straipsnis. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas.

144 straipsnio 1, 4, 5 dalys. Reklamos naudojimo reikalavimų ir draudimų nesilaikymas.

150 straipsnis. Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas.

152 straipsnis. Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas.

153 straipsnis. Prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas.

154 straipsnis. Prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas.

319 straipsnis. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo laikinai apriboti arba uždrausti transporto priemonių eismą nevykdymas.

365 straipsnis. Savavališkas kasinėjimas bendrojo naudojimo teritorijoje ir teritorijos nesutvarkymas baigus darbus.

367 straipsnis. Savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimas.

369 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų kapinių priežiūros ir žmogaus palaikų gabenimo transporto priemonėmis reikalavimų pažeidimas.

414 straipsnis. Neeksploatuojamų transporto priemonių laikymas bendrojo naudojimo vietose.

417 straipsnio 2 dalis. Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas.

418 straipsnis. Vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas.

419 straipsnis. Vietinės rinkliavos už leidimą įvažiuoti transporto priemonėmis į valstybės saugomas teritorijas, savivaldybių įsteigtus saugomus draustinius, kraštovaizdžio objektų teritorijas ir vietinės reikšmės apsaugines zonas nuostatų pažeidimas.

431 straipsnis. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) nustatytų reikalavimų nevykdymas.

434 straipsnio 2 dalis. Draudžiamų vežti medžiagų ir daiktų vežimo geležinkelių, jūrų, vidaus vandenų, automobilių ir elektros transportu taisyklių pažeidimas.

439 straipsnis. Naudojimosi automobilių ir elektros transportu tvarkos pažeidimas.

447 straipsnis. Autobusų stočių, paviljonų ir stotelių eksploatavimo tvarkos pažeidimas.

459 straipsnis. Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimas.

484 straipsnis. Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose.

485 straipsnis. Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu aštuoniolikos metų asmenys.

488 straipsnis. Viešosios rimties trikdymas.

491 straipsnis. Žmonių gyvybės apsaugos vandens telkiniuose, žmonių saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo taisyklių pažeidimas.

519 straipsnis. Vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimas.

518 straipsnis. Savavaldžiavimas.

530 straipsnis. Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimas arba melagingų deklaravimo duomenų pateikimas.