Senovinėse gryčiose jaunimas pasigedo interneto

Aušra LAURINKIENĖ

Rugsėjis – mėnuo, kai visose Europos šalyse rengiami kultūros paveldo objektų lankymai. Radviliškio rajonas – ne išimtis. Be praeities nebūtų ir ateities – tokios minties lydimipenkiasdešimt įvairių miesto mokyklų moksleivių ir penki lydintys pedagogai išsirengė aplankyti nekilnojamųjų rajono kultūros paveldo objektų.

Minint Europos paveldo dienas „Paveldėkime savo ateitį“, jaunimas aplankė ne tik Šiaulės kalną, Burbiškio dvarą, bet ir Kleboniškių kaimo sodybą. Pastaroji jaunimą itin sužavėjo, tačiau prie patogumų pripratę jaunieji radviliškiečiai sako čia gyventi nenorėtų.

Istorija rūpi, tačiau be interneto – nė dienos

Jau eilę metų į Radviliškio rajone esantį Kleboniškių kaimą traukiama grožėtis autentišku Šiaurės Lietuvos istorijos kultūriniu paveldu. Čia į muziejų po atviru dangumi iš apylinkių perkelti devynioliktojo–dvidešimtojo amžiaus pradžios kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai ir daržinės. Šalia išlikusių dar gyvenamų Kleboniškių kaimo pastatų atkuriamos buvusios kaimo sodybos šiaudiniais stogais.

Čia, minėdami Europos paveldo dienas „Paveldėkime savo ateitį”, apsilankė ir Radviliškio miesto moksleiviai. Nors senovinės trobos jaunimą sužavėjo, jie neslepia, kad čia gyventi nenorėtų.

„Man be galo rūpi mūsų šalies istorija, praeitis. Etnokultūra ir yra mūsų praeitis. Nuo jos mes, kaip tauta, pradėjome savo istoriją. Aš čia, Kleboniškių kaime, lankausi jau trečiąjį kartą. Tačiau kaskart ekskursijos būna vis kitokios ir savaip įdomios. Smagiausia tai, kad tokios ekskursijos nėra priverstinės. Mes visi čia atvykome savo noru. Atsižvelgiant į tą buitį, kurioje gyvena mūsų senoliai, šiandien mes gyvename visiškai kitaip. Ar norėčiau čia gyventi? Na, gal kokią dieną ir būtų įdomu, linksma, tačiau ilgiau tikrai nenorėčiau. Kodėl? Gryčiose nemaloni prietema ir sąlygos sudėtingos“, – juokiasi Radviliškio Lizdeikos gimnazijos ketvirtokas Faustas Norvaiša.

Jam pritaria ir Radviliškio Vaižganto gimnazijos antrokė Viltė Šimkutė: „Man labai įdomu pamatyti, kaip gyveno mūsų senoliai. Pažiūrėti, kaip jie rengėsi, kaip atrodo gražios suknelės, kuriomis vilkėta. Tačiau aš čia savęs neįsivaizduoju. Labiausiai baugina tai, kad nėra elektros. Negalėčiau nei televizoriaus, nei kompiuterio įsijungti. Čia juk nei interneto, nei bevielio ryšio nėra“.

Neabejoja išvykų nauda

Nors jaunuoliai nesiryžtų gyventi senovinėse gryčiose, susidomėjimo jie neslėpė – noriai apžiūrėjo ne tik kaimo trobas, ekspozicijas, bet ir įdėmiai klausėsi pasakojimų apie senovę. Gražinos pagrindinės mokyklos istorijos mokytoja Laima Škėmienė sako, kad taip yra dėl to, kad visi ekskursijoje dalyvavę moksleiviai rodė begalinį susidomėjimą šia išvyka: „Šia ekskursija siekiame išsaugoti savo ateitį, o be praeities juk nėra ir ateities. Turime būti dėkingi rajono valdžiai ir Paveldosaugos skyriaus vedėjui Vytautui Simeliui, kuris yra iniciatorius ir subūrėjas. Šia ekskursija mums suteikta galimybė susipažinti su savo krašto istorija. Mūsų, pedagogų, yra penki, o mokinių – apie pusšimtis. Šie vaikai domisi. Net konkurencija, paskelbus apie tai, kad renkame grupę šiai ekskursijai, buvo juntama. Pirmieji atbėgo tie, kurie išties norėjo susipažinti su savo kraštu“.

Jaunimą į ekskursiją lydėjusi pedagogė neabejoja tokių išvykų nauda. Juk čia jaunimas turi progą ne tik prisiliesti prie praeities, bet ir įgyti naudingų žinių. Mokytoja sako, kad neretai čia Gražinos pagrindinė mokykla organizuoja ir išvykstamąsias pamokas.

Daugelis objektus aplankė pirmąkart

Europos paveldo dienų minėjimą organizavęs ir jaunimą su praeitimi supažindinęs Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis sako, kad tokia išvyka surengta lygiuojantis į kitas Europos Sąjungos valstybes: „Europos Tarybai priėmus sprendimą skatinti visas valstybes įsijungti į Europos paveldo dienų organizavimą, Lietuva neliko nuošalyje. Šiandien mes, minėdami šias dienas Radviliškio rajone, turime puikią progą aplankyti objektus visiškai nemokamai. Tądien ir visuomenė gali dalyvauti išvykose. Mano, kaip Paveldosaugos skyriaus vedėjo, mintis buvo tokia, kad šios dienos metu jaunimą supažindinti su rajono kultūros paveldo objektais“.

Tiesa, V. Simelis stebisi, kad daugelis moksleivių, gyvenančių Radviliškio rajone, šiuos objektus lanko pirmą kartą: „Kai paklausiau, kiek vaikų čia jau yra buvę, rankas pakėlė tik vienas trečdalis, nors visi gyvena Radviliškio rajone. Atrodo, kad šis objektas, Kleboniškių kaimas, pradėjo funkcionuoti prieš kokius dvidešimt penkerius metus, tačiau tik tiek jaunimo čia apsilankė. Ši išvyka parodė, kad mes tikslą pasieksime – jaunuoliai, grįžę namo, papasakos savo tėvams, draugams, klasiokams apie tai, ką pamatė, o tuomet ir lankytojų bus sulaukta dar daugiau“.

V. Simelis pasakoja, kad moksleivius sužavėjo ne tik senovinės gryčios, apie kurias jaunuoliai taip noriai kalba, bet ir vėjo malūnas. Juk būtent jis turistus visuomet pasitinka pirmasis – puikus kelrodis tiems, kurie muziejuje lankosi pirmą kartą.

Tikslas – parodyti senelių ir tėvų kultūrinį paveldą

Rajono meras Antanas Čepononis sako, kad nors rajone nėra labai reikšmingų paveldosaugos objektų, jie pagal savo vertę yra žinomi visoje šalyje. O moksleiviams surengtos išvykos tikslas – parodyti senelių ir tėvų kultūrinį paveldą: „Reikėtų prisiminti pačią idėją. Jeigu sugrįžtume keliasdešimt metų atgal, prisimindami sovietinę santvarką, ir dabar pažiūrėtume, ką mes turime iš to laikotarpio, pamatytume apskritą nulį. Kodėl? Nes išlieka vertingiausi dalykai. Nors neturime labai išdidžių paveldosaugos objektų, jie visi yra gana žinomi. Tai pagrindinis principas ir yra parodyti kultūrinį paveldą – tai, kas buvo sukurta ir išsaugota. Šiandien juk mes irgi daug ką darome, tačiau ne viską išsaugome, nes ne visi padaryti darbai yra tiek reikšmingi. Šios dienos išvyka ir paveldo objektų parodymas ar išsaugojimas yra labai svarbus – kasmet turime tą tikslą. Darėme, darome ir darysime, kad istorija išliktų“.

Išvykos metu pusšimtis moksleivių aplankė ne tik autentišką Kleboniškių kaimo sodybą, domėjosi, kaip veikia vietos vėjo malūnas, bet ir užkopė į Kudinų piliakalnį, kitaip dar vadinamą Šiaulės kalnu, bei grožėjosi išpuoselėtu Burbiškio dvaru, kuriame kiekvieną pavasarį rengiama tūkstančius lankytojų priviliojanti Tulpių žydėjimo šventė.