Sergejus Jovaiša – Seimo narys, kurio širdyje karaliauja krepšinis

Aušra LAURINKIENĖ

„Mister Bum Bum“, „Gudrusis lapinas“, „Greitarankis“ ir „Senukas“ – tokios pravardės ilgus metus lydėjo iš pirmo žvilgsnio tylų ir susimąsčiusį pasaulio ir Europos krepšinio čempioną Sergejų Jovaišą. Pasirodo, daugiau nei prieš dvidešimt metų karjerą baigusio krepšinio legendos žvaigždė negęsta – neseniai Radviliškio rajone viešėjusį santūrų Seimo narį Šaukoto jaunieji sportininkai sutiko lyg šių dienų herojų – su plakatais ir nuotraukomis ant sienų.

„Aš esu priblokštas. Nors nesu linkęs demonstruoti emocijų, neslėpsiu, kad širdyje man labai gera. Juk jaunimas, kuris nematęs manęs gyvai žaidžiančio, domisi sporto istorija ir rodo tokį dėmesį. Pamačiau tokių nuotraukų, kurių gyvenime nesu akyse matęs. O ir klausimų kokių jie man parengė!“ – vizito dieną emocijų neslėpė „Radviliškio naujienoms“ valandėlę pokalbiui skyręs S. Jovaiša.

Nustebino jaunimo sutikimas

O klausimų jaunimas išties nestokojo. S. Jovaišai teko paaiškinti, ir kuo skiriasi senasis „Žalgiris“ nuo šiandienio, ir kur lengviau: sporte ar Seime. Jaunuoliai ne tik įdėmiai klausėsi svečio įžvalgų, bet ir dalijosi savosiomis.

Legendinis krepšininkas, pasaulio ir Europos čempionas, Olimpiados bronzos laimėtojas ir dabartinis Seimo narys juokauja nuvylęs kolegą ir gerą draugą, iš Radviliškio krašto kilusį Vytautą Juozapaitį: „Jis praktiškai negavo nė žodžio pratarti. Visas dėmesys buvo skirtas man, dėl to esu labai nustebintas. Jaunimas ne tik sportuoja, bet ir domisi sporto istorija. Teko pabendrauti su jaunimu, pasiekusiu gerų rezultatų sporto srityje. Jie, pasirodo, rajone laimėjo ir prizinę vietą krepšinyje. Mane nustebino jų pasirengimas mano atvykimui. Sulaukiau gyvenimiškų klausimų, o ir iš istorijos lobynų turėjome pasikalbėjimų. Mane labai nustebino jaunų žmonių noras ir užsidegimas dalyvauti tiek sporto, tiek kultūros renginiuose“, – šypteli praeityje garsus sportininkas.

Tai visgi – Seimas ar krepšinis?

Nuo šio klausimo Seimo narys S. Jovaiša neišsisuko ne tik susitikime su jaunuoliais, bet ir per interviu su „Radviliškio naujienomis“.

„Fiziškai – nėra ką lyginti. Profesionaliame sporte išsunki save iki prakaito. O Seime – kur kas sunkiau nerviškai. Rezultatas sporte – arba teigiamas, arba neigiamas, o čia nežinai, kuo viskas baigsis. Žinoma, ir sporte to netrūksta, tačiau Seime gerosios jėgos gali nugalėti ne visada. Krepšinyje, jeigu tu esi favoritas, iš dešimties kartų devynis tu privalai nugalėti. O politikoje du kvailiai gali nubalsuoti prieš vieną protingą – ir rezultato nėra. Sporte visi dėl bendro rezultato suremia pečius, o Seime nežinai, iš kurios pusės gausi dūrį, – atvirauja S. Jovaiša. – Žmonės keikia Seimą, nors turėtų labiau keikti ministerijas, juk ne viskas Seimo rankose. Tiesa, negaliu pakęsti vieno dalyko – rietenų. Pasijaučiu paniekinamoje būsenoje, kai susirenkame dėl svarbių dalykų šaliai, o prasideda svetimų marškinių skalbimas ir purvo pylimas. Pokyčiai ateina labai lėtai. Seime galime inicijuoti visokius projektus, tačiau jie dažnai stringa įvairiose institucijose. Reikia daugiau iniciatyvų iš „apačios“. Žmonės turi tapti aktyvesni, patys kovoti už savo idėjas, tuomet ir politikams taptų daug lengviau jiems padėti.“

Neišrausi iš širdies to, su kuo užaugai

S. Jovaiša pasakoja, kad jo gyvenime veiklos niekada netrūko – dar teko išbandyti piešimą, stalo tenisą: „Esu gamtos vaikas. Mėgstu pamedžioti, uogauti, grybauti. Dabar esu tik sporto sirgalius. Visos sporto šakos man yra įdomios“.

S. Jovaišos sportinė istorija prasidėjo labai paprastai, kaip ir daugelio sportininkų. Šeštoje klasėje jis pradėjo lankyti Anykščių sporto mokyklą ir dar šiandien prisimena savo pirmą treniruotę, trenerį ir pirmąjį atliktą krepšinio elementą – metimą iš po krepšio atliekant trižingsnį. Jo karjeroje – galybė skambių pergalių. Tačiau į klausimą, kas yra tikrasis Sergejus Jovaiša – Seimo narys, legendinis krepšininkas, krepšinio treneris, krepšinio kritikas ar komentatorius, jis atsako paprastai: „Vis dėlto širdyje esu žaidėjas. Iš tikrųjų niekada nebuvau tikru treneriu, nes nesugebėjau savyje užmušti žaidėjo. Nenorėjau būti šalia aikštelės, troškau būti joje“.

Net ir baigęs krepšininko karjerą jis, kaip veteranas, aplankė dar galybę šalių – teko žaisti Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje, Puerto Rike, Vokietijoje bei užsivilkti marškinėlius ir ginant šalies Seimo komandą. „Matyt, neišrausi iš širdies to, su kuo užaugai. Ir nereikia to daryti“, – juokiasi krepšinio legenda.

Jei neturi pašaukimo ar dalelytės talento – nieko nebus

Prakalbus apie žaidimą, daugeliui pradedančiųjų norisi paklausti svarbiausio – tai kaip tapti puikiu krepšininku?

„Pirmiausia, reikia noro. Tačiau ir jo negana. Reikia talento, palankiai susiklosčiusių aplinkybių: kad toje aplinkoje būtų gera sporto bazė, nusimanantis ir uždegantis treneris, kuris neleidžia susvyruoti ir pasitraukti. Juk ir aš krepšinį metus buvau metęs. Kalbu apie tai iš patirties. Nors labai nesmagu girdėti, kad reikia dirbti, dirbti ir dar kartą dirbti, bet tokia yra karti tiesa. Kitaip nieko nepasieksi“, – sako S. Jovaiša.

Jo nuomone, dabar jaunimas kabinasi už to, kad sportas tapo puikiu pragyvenimo šaltiniu: „Juk viskas komercializuota ir atlyginimai labai dideli. Sportininkas, aukštame lygyje pražaidęs dešimt ar penkiolika metų, tampa mažiausiai milijonieriumi. Žinoma, tam tu turi būti nacionalinės rinktinės žaidėju, kad gautum tuos didelius pinigus. Reikia nebijoti ir konkurencijos, kuri kelia galimybę tobulėti. Svarbiausia – pasiryžti, nebijoti eiti pirmyn“.

Atsaką krepšinio legenda sako turintis ir tiems, kurie sako, jog yra per mažo ūgio: „Vidurio puolėjai ir įžaidėjai, kurie būna mažiausio ūgio, yra brangiausiai apmokami žaidėjai. Tiesiog reikia dirbti, bandyti. Žinoma, jei neturi pašaukimo ar dalelytės talento – nieko nebus. Lietuva moka užauginti, atrasti, puoselėti ir palaikyti. Jūs, moterys, darželyje puoselėjate gėles. Taip Lietuvoje yra puoselėjama jaunoji krepšinio karta. Užtat kiekvienas daigelis mums yra labai svarbus“.

Krepšinis vakar ir šiandien

Ne paslaptis, kad šiandien daugelis krepšininkų – bulvarinės spaudos ir televizijos laidų žvaigždės. Sekami ne tik jų pasiekimai krepšinio aikštelėje, bet ir naujausi pirkiniai, moterys, su kuriomis miega, ar net apsilankymai kokiame naktiniame klube.

S. Jovaiša juokiasi, kad jų laikais gyventi buvo lengviau: „Žiniasklaida buvo ne tokia smalsi ir plati. Buvo vienas kitas laikraštis… Pažinojome per visą Lietuvą du ar tris žurnalistus. Žmonės ir žurnalistai galbūt ir tada apie mus norėjo sužinoti daugiau, tačiau nebuvo tos mados plepėti apie viską ir kiekvienam. Juk įvairiausių vėjavaikiškų nuotykių buvo ir pas mus, apie kuriuos net ir šiandien nesinori pasakoti. Tačiau apie tai niekas nerašė. Svarbiausia buvo varžybos ir kas kokį indėlį atnešė pergalei. Tuo ir baigdavosi. Tokie interviu, kaip kad mes kalbamės dabar su jumis, buvo tikra retenybė. Jeigu kas būtų atėjęs ir paklausęs, kiek vaikų turi ar kiek kartų išsiskyrei, sportininkas turėtų atsakyti, bet nenorom. O šiandien? Nufilmavo, nufotografavo ir komentarų nebereikia“.

Reiškinį, kad krepšininkai tapo pramogų pasaulio pažibomis, krepšinio specialistas ir buvęs ilgametis „Žalgirio“ žaidėjas sako vertinantis dvejopai: „Žiūrint, iš kurios pusės vertinsi. Ar reikia tai išnaudoti? Pabandykite susitarti dėl interviu su Arvydu Saboniu… Jis nenori ir yra sotus. Jis laimingas, kad gali laisvai atsisėsti bare ir ramiai išgerti alaus, o kitą dieną jam dėl to niekas nepapriekaištaus. Tiesiog ateina metas, kai subręsti ir supranti, kad tokių dalykų nereikia. Bet koks populiarus sportininkas yra dėmesio centre. Visos pikantiškos detalės – įdomios žmonėms. Tuomet šis populiarumas gali arba padėti tapti garsiam ne krepšinio aikštelėje arba kenkti. Juk garsiausi Amerikos krepšininkai perka vilas ten, kur niekas kojos neįkelia. Žinoma, jeigu turi tikslą nuveikti kažką gero, tuomet tas populiarumas padeda. Juk, pavyzdžiui, Vytautas Juozapaitis Radviliškio rajone yra toks garsus, kad jam nė nereikia prisistatyti. Man lygiai taip pat – Anykščiuose. O Sabonį, ar jam buvo dvidešimt ar penkiasdešimt, vienodai žino visa Lietuva. Jeigu savo populiarumo nepanaudoji blogiems tikslams – viskas dar nėra taip blogai“.