Širdys, pilnos lietuviškų žodžių

Kovo 16 dieną Lietuvoje pagerbiami knygnešiai, lietuvių kalbos draudimo metais platinę lietuviškas knygas. Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų. Ji pasireiškė lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu.

Gražų kovo 16-osios rytą Šeduvos gimnazijos bibliotekoje 1-ųjų gimnazinių klasių mokiniai kartu su mokytoja Inga Dryžaite rinkosi į integruotą istorijos ir informacinės paieškos pamoką. Ji buvo skirta Knygnešio dienai paminėti.

Gimnazistai apžiūrėjo bibliotekininkės paruoštą parodą, klausėsi mokytojos pasakojimo apie spaudos draudimo metus, knygnešius, atlikusius Lietuvos istorijoje ypatingą vaidmenį.

Bibliotekininkė papasakojo apie tuo metu Lietuvoje veikusias daraktorines mokyklas. Mokiniai ne tik klausėsi pasakojimų, bet ir patys atliko įvairias užduotis. Jie turėjo įminti mįsles, pabaigti pradėtą skaityti patarlę.

Mokytoja moksleiviams buvo paruošusi anketą apie knygnešystę, spaudos draudimo metus, įžymius to meto žmones. Visi susikaupę atsakinėjo į klausimus, aptarė atsakymus. Taip pat buvo žaidžiamas žaidimas apie knygnešius.

Lietuviškos spaudos draudimo metai buvo bendra iš baudžiavos išsivadavusių lietuvių kova dėl gimtojo žodžio, turėjusi didelės įtakos jų tautinės savimonės brandai. Knygnešys tapo kovos dėl lietuviškos spaudos simboliu. Per pamoką mokiniai sužinojo daug naujos informacijos apie žūtbūtinę lietuvių tautos kovą už gimtąjį žodį, jo egzistavimą.

Vita Kasarauskienė, Šeduvos gimnazijos vyr. bibliotekininkė