Šiuolaikinio šokio menininkų rezidencija buvo įsikūrusi Baisogaloje
Baisogalos kultūros centras nuo 2018 metų bendradarbiauja su Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacija, kuri vykdo šokio menininkų kūrybinių rezidencijų programą Lietuvos regionuose. Programos siekis – didinti profesionalios kultūros sklaidą ir kultūros edukacijos prieinamumą Lietuvos regionuose. Baisogaloje šokio rezidencijas vedė šiuolaikinio šokio šokėjai – profesionalai Ema Senkuvienė, Lukas Karvelis, Goda Žukauskaitė, Dominyka Markevičiūtė, breiko šokėjai Laurynas Žakevičius ir Rokas Šaltenis, hiphopo šokio teatro trupė „Low Ai“. Šokio rezidencijų atlikėjais Baisogaloje rūpinasi ir globoja kultūros centro šokių kolektyvų vadovė Jūratė Kačiukevičienė.
Šiais metais birželio 10-14 dienomis šokio rezidenciją vedė Grėtė Šmitaitė – Vokietijoje, Šveicarijoje ir Lietuvoje kurianti menininkė. Kurdama spektaklius Grėtė pasitelkia šokio, klounados ir teatro principus. Noras gebėti kurti šokio spektaklius ją vedė į šokio ir choreografijos studijas Berlyne (HZT Berlin), choreografijos praktikas Amsterdame (SNDO Amsterdam). Norėdama įvaldyti teatro ir klounados technikas ji studijavo su režisieriumi Ira Seidenstein (Australija). 2017 metais jai buvo suteikta prestižinė choreografijos talentų stipendija danceWEB Vienoje. Nuo tada ji kuria Lietuvoje, Vokietijoje, Estijoje, Graikijoje ir Austrijoje. Jos darbai buvo įvertinti Estijoje, „Premiere“ apdovanojimu, 2022-2024 metais Naujojo Baltijos šokio festivalyje.
Birželio 10-14 dienomis Baisogalos kultūros centre jos užsiėmimuose dalyvavo Baisogalos kultūros centro šokių grupės „Tripp Trapp“ 7-10 metų amžiaus šokėjai. Kasdien jie darė klounados, šokio ir vaidybos užduotis. Šios dirbtuvės Grėtės buvo sukurtos Šveicarijoje, MUS-E programai. Dirbtuvės Baisogaloje buvo pirmosios tokios dirbtuvės Lietuvoje.
Dirbtuvės užduotys siekia kiekvieną dirbtuvės dalyvį įgalinti rasti savo kūrybiškumą ir gebėti jį komunikuoti per savo kūną, atrasti gebėjimą mėgautis šokiu, jį justi ir tai gebėti perteikti žiūrovui. Dirbdama su vaikais ir jaunimu G. Šmitaitė siekia kartu atrasti jų gebėjimą juoktis, kuris leistų jiems pasaulį matyti drąsiai – tam buvo pasitelkiamos klounados užduotys. Ugdomi ne tik scenos menų gebėjimai, bet ir žmogaus gebėjimas būti nuoširdžiu, sąžiningu, sakyti tiesą, net kai tai yra nelengva, jautru.
Dirbtuvės kasdien prasidėdavo nuo fizinių apšilimo užduočių, tęsėsi su tiksliomis instrukcijomis, besiremiančiomis improvizacijos užduotimis. Antroje dirbtuvių dalyje buvo mokomasi ir analizuojama iš G. Šmitaitės atrinktų, amžiaus grupei aktualių pasaulinio garso klounados ir šokio darbų. Dalyviams pasakotos šių kūrinių sukūrimo istorijos. Mokytasi iš šių kūrinių ištraukų bei diskutuota, ką šie kūriniai kalba dirbtuvės dalyviams.
Dirbtuvių metu vaikai kūrė mini klounados ir šokio eskizus. Dirbtuves švelniu buvimu ir kameros akimi stebėjo ir įamžino kino operatorius Gvidas Kovėra. Gvidas turi ilgametę dokumentinio kino filmavimo patirtį. Kartu su juo sukurtas filmukas įamžino vaikų darbą su G. Šmitaite. O baisogaliečio fotografo Arvydo Žaromskio fotoblykstė fiksavo įspūdingiausias vaikų kūrybinės veiklos akimirkas.
Pasak Grėtės, Baisogalos šokių grupės „Tripp Trapp“ šokėjai smalsūs, norintys šokti, vaidinti, juoktis. Visi septyniolika, kurie atėjo į dirbtuves, noriai ateidavo ir tobulėjo kiekvieną dieną. Per penkias darbo dienas jų koncentracija, susikaupimas ženkliai padidėjo. Jie pradėjo gebėti susikoncentruoti ir dirbti 2,5 valandos, stebėti kitų darbą, mokytis vieni iš kitų.
Klounados menas leidžia suvokti juoko galią, parodyti savo jautrumą, savo stiprybę, kaip ir savo silpnumą, trapumą. Nebijoti savo pažeidžiamumo, nei jo pagrindu versti save pasaulio auka, tačiau jį pripažinti, pamatyti, nusijuokti ir gyventi toliau, gyventi sąžiningai ir drąsiai. Klounas labai dažnai tampa ta figūra, kuri pasako tiesą, kai visi tiesos bijo.
Dirbtuvės dalyviai su kiekviena diena drąsėjo. Jie jau buvo labai graži grupė, bet po eilės klounados meno užsiėmimų išmoko pajausti vienas kitą, būti laisvesni scenoje, kūno judesiais išreikšti savo emocijas, priimti vieni kitus tokius, kokie yra.
Kadangi vaikai yra šokių kolektyvo nariai, tai klounados menas, tikėtina, padės ateityje būti išraiškingesniems per koncertinius pasirodymus, suteiks daugiau pasitikėjimo savimi, viso kūno judesių laisvumo ir tikslingo jų panaudojimo, ypač veido išraiškos, šypsenų.
Klounados ir šokio dirbtuves Grėtė jau du kartus sėkmingai vedė Ferienpass festivalyje Šveicarijoje. Grėtės manymu, tokios dirbtuvės yra aktualios bei svarbios ir Lietuvos jaunimui. Norintiems plačiau susipažinti su Grėte Šmitaite, kviečiame apsilankyti internetinėje svetainėje – https://www.gretesmitaite.com/bio.
Baisogalos kultūros centro ir Grėtės Šmitaitės informacija