Skaičiuojami krušos padaryti nuostoliai

Aušra LAURINKIENĖ

Jau praėjusią savaitę rašėme, kad šiaurinę Lietuvos dalį daužiusi kruša pridarė nuostolių. Visas šias dienas buvo skaičiuojama žala žemės ūkio naudmenoms ir pasėliams. Nuo Kelmės-Raseinių rajonų kampo atlėkusi kruša mūsų rajone labiausiai nusiaubė Baisogalos kraštą. Skaičiuojama, kad žada siekia kone tris dešimtis tūkstančių eurų.

Specialaus fondo tokiems atvejams Radviliškio rajono savivaldybė neturi, tad ieško būdų, kaip padėti nukentėjusiems žmonėms. Vienas iš variantų – atleisti juos nuo žemės ar žemės nuomos mokesčių. Šis klausimas bus svarstomas jau artimiausiame rajono Tarybos posėdyje.

Ledo gabalai suniokojo beveik septyniolika procentų ūkio

Valatkonių kaimo ūkininkas Arūnas Budreckis dar ir šiandien vaikšto susiėmęs už galvos – iš dangaus kritę ledo gabalai suniokojo beveik septyniolika procentų ūkio: „Iš 180 hektarų šiandien krušos išdaužyta netoli trisdešimties hektarų… Pirmąkart gyvenime teko susidurti su tokia gamtos stichija. Dar labai tiksliai negaliu pasakyti, tačiau nuostolis siekia apie penkiolika tūkstančių eurų. Per šimtą tonų grūdų – tiesiog ant žemės. Net trūksta žodžių. Yra dar tų grūdų, bet kol reikės kulti, tikrai nieko nebeliks. Ledai buvo baisūs. Galėjau tiesiog kastuvu semti iš laukų“.

Ūkininkas Arūnas Budreckis, kaip sako Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius, nukentėjo labiausiai: išdaužyti vasarinių ir žieminių kviečių laukai bei pusantro hektaro žieminių rapsų: „Šiam ūkininkui nepasisekė labiausiai. Iš viso sulaukėme dvidešimt septynių pareiškėjų pranešimų apie krušos padarytus nuostolius. Skaičiuojame, kad bendra žalos suma turėtų siekti apie trisdešimt tūkstančių eurų. Sulaukėme ne tik stambesnių ūkininkų, bet ir pavienių gyventojų, prižiūrinčių nedidelius daržus, pranešimų. Kam daržovės suniokotos, o kam – ir nauji automobiliai aplamdyti, plastikiniai stogai suniokoti. Net ir ant medžių likę kabėti obuoliai – lyg sušaudyti“.

Pamoka visam gyvenimui

Ir A. Budreckis, ir kiti nuo krušos nukentėję asmenys, kaip sako A. Juozapavičius, tik dėl savo neatsakingumo šiandien yra priversti sukti galvas kaip atsitiesti po gamtos stichijos: „Aš sakyčiau, kad faktas, jog nė vienas iš pareiškėjų nebuvo apdraudęs laukų, parodo jų neatsakingumą. Kiekvienas, savaime suprantama, slapčia vylėsi, kad gamtos stichija neužklups. Tačiau šiandien turime rezultatą…“

Tai pripažįsta ir patys ūkininkai. „Niekada nesitikėjau, kad kažkas panašaus gali nutikti. Nuo 2008 metų ūkininkauju ir niekada nedraudžiau javų. Dabar turėsiu pamoką visam gyvenimui. Dabar jau nori ar ne, teks drausti“, – sako A. Budreckis.

Anot Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo, ūkininkai be reikalo vengia drausti javus: „Tie įkainiai, kai šiandien pagalvoji apie patirtus nuostolius, nėra tokie dideli. Pavyzdžiui, žiemines kultūras, apdraudžiant nuo keturių rizikų – audros, krušos, liūties ir iššalimo, galima apdrausti pagal hektaro vertę nuo 15 iki 35 eurų už hektarą. Tuo tarpu vasarines kultūras nuo audros, krušos ir liūties, taip pat atsižvelgiant į hektaro vertę, galima apdrausti už 4 ar 12 eurų už hektarą. Tik svarbu nepamiršti, kad negalima rinktis: jei draudi žiemines kultūras, privalai apdrausti ir vasarines. Aš raginčiau žmones būti atsakingesnius. Pamoką jau turime. Juolab, kad ūkininkams sudaryta palanki galimybė draustis pasėlius nuo stichinių nelaimų – valstybė kompensuoja net penkiasdešimt procentų draudimo įmokų“.

Praėjusį antradienį su Radviliškio rajono meru Antanu Čepononiu susitikęs A. Juozapavičius informavo, kad jau kreiptasi į mokesčių inspekciją, kuri artimiausiomis dienomis savivaldybei turėtų pateikti informaciją apie tai, kokio dydžio žemės mokesčius moka kiekvienas iš nukentėjusiųjų: „Tuomet artimiausiame Tarybos posėdyje bus sprendžiamas klausimas atleisti šiuos asmenis nuo žemės mokesčio“.

Išgirdęs, kad Radviliškio rajono valdžia žada nuo krušos nukentėjusiems asmenims ištiesti pagalbos ranką, ūkininkas sako, kad žalos niekas neatlygins, tačiau bet kokia pagalba – labai pravers: „Kiek jau duos ir kaip padės, ir tai bus labai gerai“.

Teko tvarkyti viaduką

Baisogalos kraštą nusiaubusi kruša čia trumpam sutrikdė ir eismą.Praūžus gamtos stichijai kelininkams teko paplušėti Šeduvos-Baisogalos kelio atkarpoje, netoli Baisogalos. Kadangi nučiuožė visas antrojo viaduko šlaitas, jis buvo uždarytas ir pradėti remontai, o eismas nukreiptas apylanka.

Norintieji patekti į Baisogalą prieš antrąjį viaduką turėjo sukti į Pakiršinį ir Baisogaloje „išlįsti“ į pagrindinę sankryžą.

Tiesa, dabar eismas ir vėl vyksta įprastai. Anot Baisogalos seniūno Romo Kalvaičio, šlaitas nučiuožė iki pat asfalto, tad eismą teko nukreipti kitu keliu: „Šiandien dar neturime kuo džiaugtis. Kelininkai darbus buvo beveik baigę, bet gamta patikrino jų kokybę“.