Susirgimas gali baigtis mirtimi. Svarbiausia, ką būtina žinoti apie tuberkuliozę

Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje užfiksavus tuberkuliozės protrūkį, o sąlytį su sergančiaisiais turėjus šimtams žmonių, pateikiame svarbiausią informaciją apie tuberkuliozę – kaip ja užsikrečiama, ką daryti, norint pasveikti, ir kaip elgtis, kad sergantysis užkrėstų kuo mažiau kitų asmenų.

Susirgimas gali baigtis mirtimi

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovų, tuberkuliozė – tai infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus mirtingumas siekia apie 50 procentų. Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma, ligos sukėlėjai plinta per orą – kalbant, kosint ar čiaudint.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tuberkuliozė yra viena iš dešimties pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.

Didžiausią reikšmę saugantis nuo tuberkuliozės turi žmogaus imuninė būklė, taip pat svarbu periodiškai tikrintis sveikatą, laikytis asmens higienos rekomendacijų, vėdinti patalpas. Vaikus nuo susirgimų sunkiomis tuberkuliozės formomis galima apsaugoti skiepijant. Lietuvoje naujagimiai nuo tuberkuliozės skiepijami 2-3 dieną po gimimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, asmens sveikatos priežiūros įstaigose 7 metų amžiaus ir rizikos grupių vaikams turi būti atliekami tuberkulino mėginiai.

Kaip tuberkuliozė plinta?

Tuberkuliozė plinta oro lašeliniu būdu, kai sergantis tuberkulioze žmogus išskiria į aplinką tuberkuliozė sukėlėjus kosėdamas, kalbėdamas, čiaudėdamas, dainuodamas ar spjaudydamas skreplius.

Atvira tuberkulioze sergantis žmogus kosėdamas į aplinką išskiria seilių ir skreplių lašelius, kuriuose gali būti tuberkuliozė mikobakterijų. Lašelius su tuberkuliozė bakterijomis įkvepia kitas žmogus ir taip sukėlėjas patenka į plaučius, o ten dauginasi.

Kartais iš plaučių, kraujo keliu, tuberkuliozės bakterijos gali patekti į kitus organus ir juos pažeisti (inkstus, kaulus, smegenis, akis, sąnarius). Užkrečiama yra tik kvėpavimo takų (atvira plaučių ar gerklų) tuberkuliozė. Kitų organų tuberkuliozė yra neužkrečiama.

Užsikrečiama dažniausiai nuo sergančiųjų tuberkulioze, su kuriais kasdien praleidžiama daug laiko. Tai dažniausiai šeimos nariai, draugai, bendradarbiai, bendramoksliai.

Kokie pagrindiniai plaučių tuberkuliozės simptomai?

Pagrindiniai plaučių tuberkuliozės simptomai – tai kosulys, užtrukęs ilgiau nei tris savaites, skreplių ir kartais kraujo atkosėjimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas (dažniausiai 37 laipsnių temperatūra), silpnumas ir nuovargis, apetito stoka, svorio kritimas, sergantysis gali jausti skausmą krūtinėje.

Kokie žmonės turi didžiausią riziką susirgti tuberkulioze?

Didžiausią riziką susirgti tuberkulioze turi asmenys, ilgai ir artimai bendravę su sergančiuoju atvira plaučių tuberkulioze, turintys imunodeficitines būkles (infekuoti ŽIV, dėl onkologinių ligų, vartojantys imunitetą slopinančius medikamentus), turintieji priklausomybių, pvz., alkoholiui, narkotikams, sergantieji cukriniu diabetu, jaunesni nei 5-erių metų amžiaus vaikai ir paaugliai, imigrantai iš šalių, kuriose didelis sergamumas tuberkulioze.

Ar visi užsikrėtę asmenys suserga tuberkulioze?

Ne kiekvienam, užsikrėtusiam tuberkuliozės bakterijomis, išsivysto tuberkuliozės liga. Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus imuniteto.

Žmonės, kurie užsikrečia, bet nesuserga, turi taip vadinamą latentinę tuberkuliozės infekciją. Aplinkiniams jie nėra pavojingi, nes į aplinką neišskiria bakterijų. Latentinė tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, kai nusilpsta imunitetas.

Apie trečdalis pasaulio gyventojų yra infekuoti tuberkuliozės sukėlėjais – turi latentinę infekciją. Tik vienas iš dešimties latentinę tuberkuliozės infekciją turintis asmuo per savo gyvenimą suserga tuberkulioze.

Kas yra latentinė tuberkuliozė?

Latentinė tuberkuliozė – tai latentinė tuberkuliozės infekcija, kai žmogus, užsikrėtęs tuberkuliozės mikobakterijomis, tačiau neserga ir neturi jokių ligos simptomų.

Daugumos žmonių, kurie įkvepia tuberkuliozės bakterijų ir jomis užsikrečia, organizmas pajėgia kovoti su tuberkuliozė bakterijomis ir sustabdyti jų dauginimąsi. Nors tuberkuliozės bakterijos yra organizme, tačiau jos neaktyvios – tai latentinė tuberkuliozės infekcija.

Nusilpus imunitetui, latentinė tuberkuliozės infekcija gali pereiti į ligą, t. y. tuberkuliozės bakterijos aktyvuojasi, pradeda daugintis.

Dėl latentinės tuberkuliozės infekcijos gydymas gali būti skiriamas jaunesniems nei dveji metai vaikams, kai šeimoje yra kontaktas su sergančiais bakteriologiškai patvirtinta tuberkulioze ir kitais atvejais, apie kuriuos sprendžia gydytojas.

Kokie tyrimai taikomi nustatyti tuberkuliozę?

Siekiant nustatyti tuberkuliozę, atliekamos krūtinės ląstos rentgenogramos. Tuberkulino mėginys atliekamas vaikams ir asmenims iki 18 metų amžiaus.

Bakteriologinis tyrimas – skreplių tyrimas dėl rūgščiai atsparių bakterijų (jei pacientas gali iškosėti skreplių). Taip pat gali būti atliekamas serologinis gama interferono nustatymo tyrimas.

Kadangi yra tokių tuberkuliozės bakterijų, kurios yra atsparios vaistams, todėl kiekvienam pacientui, radus tuberkuliozės mikobakterijas, atliekamas jų tyrimas nustatant jautrumą vaistams.

Kiekvienu atveju sprendžia gydytojas, kiek ir kokių tyrimų reikia atlikti norint patvirtinti tuberkuliozės ligą.

Kas yra tuberkulino mėginys?

Tuberkulino mėginys – tai diagnostinis testas, kai pagal odos reakciją siekiama išsiaiškinti galimą infekuotumą tuberkuliozės mikobakterijomis.

Tai įodinis mėginys, parodantis žmogaus organizmo pakitusį reaktyvumą, kuris atsiranda užsikrėtus tuberkuliozės mikobakterijomis. Šis mėginys yra vienas pagrindinių specifinių įrankių nustatant tuberkuliozės infekciją vaikams.

Tuberkulino mėginys Lietuvoje atliekamas visiems 7-erių metų vaikams ir nustatytos rizikos grupių vaikams. Gavus teigiamą ar stipriai teigiama rezultatą, atliekami kiti tyrimai dėl tuberkuliozės.

Suaugusiesiems tuberkulino mėginys neatliekamas.

Ar tuberkuliozė išgydoma?

Tuberkuliozė išgydoma, jei šia liga sergantis asmuo vartoja visus gydytojo paskirtus vaistus visą nustatytą laiką.

Tuberkuliozės gydymas gana ilgas, jis trunka 6 mėnesius ir ilgiau, priklausomai nuo tuberkuliozės mikobakterijų jautrumo vaistams ir ligos lokalizacijos.

Gydymo tikslas – vaistais išnaikinti tuberkuliozės bakterijas organizme. Vaistai vartojami kasdien. Netinkamai vartojant vaistus, vystosi tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vaistams. Nesigydant liga progresuoja ir gali baigtis mirtimi.

Kodėl vaistus nuo tuberkuliozės reikia vartoti ilgai?

Tuberkuliozės bakterijos, veikiamos vaistų, organizme žūva labai lėtai. Tam, kad vaistai organizme sunaikintų visas tuberkuliozės bakterijas, prireikia mažiausiai 6 mėnesių.

Pradėjus vartoti vaistus, pasijuntama geriau jau po kelių savaičių, tačiau tuberkuliozės bakterijos organizme dar nėra išnaikintos ir jos toliau dauginasi. Todėl, nežiūrint pagerėjusios savijautos, būtina ir toliau vartoti vaistus tol, kol žus visos tuberkuliozės bakterijos.

Nereguliariai vartojant paskirtus gydytojo vaistus, tuberkuliozės bakterijos pakinta ir tampa atsparios paskirtiems vaistams, todėl toliau dauginasi ir liga progresuoja, užsitęsia ilgiau. Tuomet prireikia naujų vaistų tam, kad jie sunaikintų pakitusias, tapusias atspariomis ankstesniems vaistams, bakterijas. Naujus vaistus tenka vartoti ilgiau ir jie paprastai sukelia sunkesnius šalutinius poveikius.

Kas yra ypač vaistams atspari tuberkuliozė?

Dėl neteisingo ir netvarkingo gydymosi tuberkuliozės bakterijos gali tapti atsparios vaistams, kuriais gydomas tuberkulioze sergantis žmogus. Tai reiškia, kad vaistai nebegali naikinti bakterijų. Dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozę (DAV tuberkuliozė) sukelia bakterijos, kurios yra atsparios dviem pagrindiniams vaistams nuo tuberkuliozės.

Dar pavojingesnė yra ypač vaistams atspari tuberkuliozė. Tai tokia tuberkuliozės forma, kurios sukėlėjai yra atsparūs beveik visiems tuberkuliozei gydyti naudojamiems vaistams. Be to, žmonės gali užsikrėsti vaistams atspariais tuberkuliozės sukėlėjais.

Atsparumas vaistams dažniau pasireiškia žmonėms, kurie: užsikrėtė nuo žmogaus, sergančio daugeliui vaistų atsparia tuberkuliozės forma; ne visada vaistus vartojo taip, kaip nurodė gydytojas;

susirgo tuberkulioze pakartotinai arba atvyko iš regiono, kuriame vaistams atspari tuberkuliozė yra paplitusi.

Kada žmogus tampa nebeužkrečiamas?

Tyrimais nustatyta, kad pradėjus gydytis nuo tuberkuliozės, t. y. tinkamai ir reguliariai vartojant vaistus, sergantieji tuberkulioze jau po 2-3 savaičių nebeišskiria į aplinką tuberkuliozės bakterijų ir nebegali užkrėsti kitų.

Tačiau pažeidus gydymo režimą – nereguliariai vartojant vaistus, nutraukus savavališkai gydymą – vystosi atsparumas vaistams, tuberkuliozė atsinaujina, progresuoja ir gali baigtis mirtimi.

Tuberkuliozės gydymas sudėtingas, būtina gydytojo priežiūra, periodiškai atliekami tyrimai, nuolatos stebima paciento sveikatos būklė, vaistų veiksmingumas.

Kaip neplatinti tuberkuliozės bakterijų?

Geriausias būdas neplatinti tuberkuliozės – tinkamai vartoti vaistus ir vykdyti visus gydytojo nurodymus. Jei gydotės namie ir nuo jūsų galima užsikrėsti, privalote laikytis tam tikrų rekomendacijų, kad apsaugotumėte aplinkinius.

Patalpose bendraudami su šeimos nariais dėvėkite medicininę kaukę, o kosėdami, čiaudėdami ar juokdamiesi visada prisidenkite burną servetėle. Panaudotą servetėlę ar kaukę įdėkite į plastikinį maišelį ir išmeskite.

Laikykitės atokiau nuo aplinkinių ir venkite sąlyčio su namiškiais. Miegokite atskirame kambaryje, toliau nuo kitų šeimos narių.

Dažnai vėdinkite kambarį. Tuberkuliozė plinta mažose uždarose patalpose, kuriose nėra oro cirkuliacijos. Įstatykite į langą oro ventiliatorių, kad iš patalpos būtų pašalinamas oras, kuriame gali būti daug tuberkuliozės bakterijų.

Parengė Jonas MARCINKUS