Svaiginiesi? Rizikuoji atverti reanimacijos duris

Apie svaiginimosi priežastis, įspėjamuosius priklausomybės signalus ir pasekmes kalba Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo specialistės: „Minesotos“ skyriaus vedėja – gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Agnė Stražinskienė, medicinos psichologė Rineta Rabačiauskienė ir Vaikų dienos stacionaro vedėja – socialinė darbuotoja Simona Kacevičė.

Kodėl svaiginamės, žinodami pasekmes?

Pasak A. Stražinskienės, vartojantys psichoaktyvias medžiagas dažniausiai siekia malonumo, atsipalaidavimo: „Tokiu būdu bandoma pasiekti bent trumpalaikę apgaulingą vidinę ramybę ar euforiją – malšinti nerimą, nemigą, „pabėgti“ nuo stresą keliančių atsakomybių, sunkumų ar slegiančių minčių.“

Jos teigimu, tokiam grėsmę sveikatai keliančiam elgesiui didelę įtaką turi socialiniai veiksniai, noras būti bendruomenės dalimi. Tai ypač aktualu paaugliams, jaunimui.

Be to, sirgdami įvairiomis psichikos ligomis, tokiomis kaip nuotaikos ar nerimo sutrikimai, ir nesikreipdami profesionalios pagalbos, žmonės yra linkę užsiimti savigyda. RPLC specialistė perspėjo, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas nepalengvins varginančių simptomų ir ilgainiui sukels tik dar didesnę žalą fizinei ir emocinei sveikatai: „Susiformavus priklausomybės sindromui, žmonės vartoja siekdami palengvinti blogą savijautą. Tačiau tokiu būdu jie pakliūna į ydingą vartojimo ratą, iš kurio labai sunku ištrūkti.“

Negrįžtama žala fizinei ir psichoemocinei sveikatai

Psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali sukelti daugybę grėsmių fizinei ir psichinei sveikatai, priklausomai nuo vartojamos medžiagos kiekio, rūšies, vartojimo dažnumo ir vartotojo sveikatos būklės. Moksliniai tyrimai pateikia įvairių šių medžiagų vartojimo neigiamų padarinių fizinei sveikatai.

A. Stražinskienė pažymėjo, kad šių medžiagų vartojimą išduoda dažnai varginantys ryškūs nuotaikos svyravimai, irzlumas. Gali išsivystyti depresiniai, nerimo, miego sutrikimai, ima trūkti energijos, motyvacijos kitoms veikloms, niekas nebedomina, nebedžiugina, menksta savivertės jausmas. Neretai nukenčia santykiai su artimaisiais, sumažėja darbingumas.

Anot S. Kacevičės, stimuliantai gali sukelti širdies priepuolius, insultus, širdies nepakankamumą ar aritmijas, ilgalaikis jų vartojimas didina kraujagyslių ligų riziką.

„Opioidai gali sukelti deguonies trūkumą organizme ir net mirtį dėl jų gebėjimo slopinti kvėpavimą. Vartojant kanapes, tabaką ir kitas rūkymo medžiagas, kyla rizika sirgti bronchitu, lėtine obstrukcine plaučių liga ir visada yra didesnė plaučių vėžio rizika. Ilgalaikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia smegenų pažeidimus, turinčius įtakos atminčiai, dėmesiui, emocijų reguliavimui, slopina imuninės sistemos veiklą, padidina infekcijų, tokių kaip hepatitas C, hepatitas B ir ŽIV, riziką“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad visos minėtos ligos gali turėti ilgalaikių, negrįžtamų padarinių sveikatai.

Atsarga gėdos nedaro

Siekiant išvengti rizikos ir apsisaugoti festivaliuose ar naktiniuose klubuose, būtina laikytis tam tikrų saugos priemonių.

S. Kacevičė pabrėžė, kad svarbu nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis, kurie gali siūlyti nemokamų ar „nekenksmingų“ medžiagų. Niekada nepriimti atvirų gėrimų – vietoj jų naudoti uždengtus gėrimų indus ir pirkti juos iš patikimų, legalių vietų ir niekada nepalikti savo gėrimo be priežiūros.

„Būkite atsargūs su savo kompanija, eikite į klubus ar festivalius su patikimais, gerai pažįstamais draugais, kad galėtumėte pasirūpinti vienas kitu. Žinokite, kokiose vietose yra medicinos punktai“, – patarė specialistė.

Pasak jos, visų svarbiausia sugebėti atsispirti kitų raginimui vartoti psichoaktyvias medžiagas: „Norėdami išvengti nemalonių situacijų, galite iš anksto apgalvoti, ką atsakysite, gavę tokį siūlymą.“

Užburtas priklausomybės ratas

Anot medicinos psichologės R. Rabačiauskienės, nėra vieno signalo, išduodančio žmogaus priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų. Dažniausiai apie tai signalizuoja šeši pagrindiniai komponentai: išskirtinumas, nuotaikos pakeitimas, tolerancija, abstinencijos būsena, konfliktas ir atkrytis.

„Išskirtinumas pasireiškia tuomet, kai medžiaga tampa pačia svarbiausia asmens gyvenime. Kai vartojama nuolat arba intensyviai, dažnai apie ją galvojama. Vartojama net ir tada, kai gresia akivaizdūs neigiami padariniai, tokie kaip liga, trauma ar teisėsauga“, – sakė specialistė.

Jos teigimu, psichoaktyvių medžiagų vartojimas daro didelę įtaką emocijoms, jausmams ir nuotaikai. Palaipsniui atsiranda tolerancija ir yra reikalingas vis didesnis medžiagos kiekis, norint gauti tą patį efektą. Bandant nutraukti vartojimą, patiriamos fizinės ir psichologinės pasekmės. Vartojantis asmuo konfliktuoja tiek su savimi, tiek su kitais asmenimis, kadangi jo sveikata vis prastėja ir vis mažiau laiko lieka šeimai, darbui ir kitoms gyvenimo sritims, kurios teikia laimę.

RPLC medicinos psichologė pabrėžė, kad pakeisti, sumažinti ar nutraukti medžiagų vartojimą nėra lengva: „Atkrytis yra skiriamasis priklausomybės ženklas – kai asmuo pagaliau suvokia, kad jis negali pats liautis vartojęs.“

Pirmoji pagalba – gyvybiškai svarbi

R. Rabačiauskienė atkreipė dėmesį, kad laiku suteikus tinkamą pagalbą galima išvengti itin skaudžių pasekmių.

„Visų pirma, reikėtų įvertinti pačią situaciją: ar apsvaigęs asmuo yra orientuotas, geba adekvačiai mąstyti. Jeigu žmogus negeba orientuotis, ryškiai stebimi abstinencijos simptomai, būtina tuojau kviesti greitąją pagalbą“, – patarė ji, papildydama, kad iškvietus greitąją medicinos pagalbą nereikėtų palikti žmogaus vieno, bet kartu su juo laukti pagalbos. Esant būtinybei, vykdyti telefonu gaunamus nurodymus.

Kitais atvejais rekomenduojama nelaukti, kol problema „įsisenės“, ir kuo greičiau kreiptis į kurį nors Respublikinį priklausomybės ligų centro filialą. Su šeimos gydytojo ar psichiatro siuntimu konsultacijos bus nemokamos. Taip pat yra galimybė gydytis neatskleidžiant asmens tapatybės.

Pasak RPLC medicinos psichologės, Priklausomybės ligų centro gydytojai ir specialistai, bendradarbiaudami su pacientu, jo artimaisiais, sudarys individualų gydymo planą, į kurį bus įtrauktos ambulatorinės ar stacionarinės paslaugos.

Taip pat galima kreiptis į kitas įstaigas, pavyzdžiui, pirminio lygio Psichikos sveikatos centrą. Jei asmuo ar jo artimieji yra susirūpinę dėl sveikatos, tačiau abejoja ar nenori kreiptis į gydymo įstaigą, raginama kreiptis į priklausomybių konsultantus arba apsilankyti anoniminėje savitarpio pagalbos grupėje.

Anot specialisčių, svarbiausia nedelsti ir kreiptis profesionalios pagalbos, nes tik tokiu būdu bus galima greičiau užkirsti kelią negrįžtamai fizinės ir psichoemocinės sveikatos žalai.

„Santarvės“ archyvo nuotr.

Užs. Nr. S-10/24.