Svečiai iš Indijos sveikinasi lietuviškai
Aušra LAURINKIENĖ
Nors mūsų rajoną lanko galybė svečių iš Europos ir viso pasaulio, kai kurių šalių atstovai Radviliškyje – tikrų tikriausia egzotika. Jau kone savaitę Radviliškio miesto gatvėmis vaikšto dėmesį iškart į save atkreipiantys svečiai iš Indijos. Tai – Naujojo Delio Šv. Marko privačios vidurinės mokyklos direktorė bei švietimo įstaigų Indijoje mecenatė Alka Kher, tarptautinių projektų koordinatorė Archona Tyagi bei devyni moksleiviai.
Atvykę susipažinti su Lietuvos istorija indai ne tik mokėsi lietuvių kalbos, pažino vietos kultūrą, bet ir keliavo bei pramogavo. Jau šį sekmadienį atgal į gimtąją Indiją išskrisianti delegacija, kaip tikina jos atstovai, tikrai turės ką prisiminti, o labiausiai džiaugiasi užmegztais ryšiais su Radviliškio Lizdeikos gimnazijos bendruomene.
Pastebėjo ir panašumų
Iš visos delegacijos labiausiai dėmesį patraukia ryškiu sariu pasidabinusi Alka Kher, itin gerbiama savo mieste. Ji – ne tik Naujojo Delio Šv. Marko privačios vidurinės mokyklos, bet ir dar dviejų ugdymo įstaigų direktorė, remianti vietos švietimo įstaigas.
Savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ viešnia iš Indijos, interviu davusi sklandžia anglų kalba, pabrėžė, kad labiausiai ją žavi mūsų krašto švari gamta bei nuoširdūs žmonės: „Pirmi žodžiai, šaunantys į galvą, kai pagalvoju apie Lietuvą, – tai „Europos nuotykiai“. Mes siekiame perprasti jūsų kultūrą, jūsų vaikams papasakoti apie Indiją, mūsų vertybes, visuomenę. Galiu pasakyti, kad kaip ir gamta Radviliškyje nuostabi, taip ir vietiniai žmonės puikūs – tyromis širdimis. Be galo džiaugiuosi galėdama čia apsilankyti. Radviliškyje jau lankėsi mano kolegės, kurios grįžusios dalijosi geriausiais prisiminimais. Dabar turiu progą viską išvysti savo akimis“.
Nors Indija nuo Lietuvos nutolusi beveik 6 tūkstančius kilometrų, A. Kher sako jau spėjusi pastebėti panašumų: „Žinoma, labiausiai galėčiau kalbėti apie švietimo sistemą. Ir mes stengiamės kuo labiau užimti savo moksleivius, suteikti jiems galimybę rinktis tarp galybės meninių bei sporto veiklų, juos skatinti, o prireikus – ir sudrausminti“.
Tiesa, jaunuoliai iš Indijos – pasiturinčių tėvų atžalos, lankančios privačią mokyklą. Šv. Marko privačios vidurinės mokyklos direktorė sako, kad tėvai per mėnesį turi sumokėti 4 tūkstančius rupijų. Nors eurais suma siekia apie 57 eurus, Indijoje tai nėra maži pinigai. Juolab, kad panorusių Lietuvą aplankyti gimnazistų tėvai patys sumokėjo už vizas ir lėktuvo bilietus.
„Nustebau pamačiusi, kad viename iš Šiaulių prekybos centrų Indijos jaunimas nesivaržė – pamatė laikrodį už 500 eurų ir nusipirko. Net aš to negalėčiau sau leisti, būdama mokyklos direktore“, – šypteli Lizdeikos gimnazijos vadovė Ina Bajarauskaitė.
Gyvena lietuvių šeimose
Tiesa, savaitė Radviliškyje – jau nebe Indijos tėvų, o lizdeikiečių tėvų rūpestis. Pedagogės iš Indijos apsistojo vietos viešbutyje, o moksleiviai turi progą kuo geriau susipažinti ne tik su bendraamžiais lietuvaičiais, bet ir pajusti lietuvių kultūrą, papročius – jie gyvena lietuvių šeimose.
Savo namų duris atvėrę gimnazistų tėvai turi pasirūpinti ne tik svečių maitinimu, nakvyne, bet ir ekskursijų išlaidomis. Anot I. Bajarauskaitės, vienai šeimai kiekvieno svečio išlaikymas atsieina apie 100 eurų. Tačiau tai – dar ne viskas. Jau galvojama apie „atsakomąją“ kelionę į Indiją kitais metais, kur lietuvaičiais jau rūpinsis indų tautybės tėvai, tačiau mūsų gimnazistų tėvams dar teks pakloti po maždaug šešis šimtus eurų už kelionę ir vizą į tolimąją šalį.
Radviliškio Lizdeikos gimnazijos moksleivis Rokas Venckus, paklaustas, kaip sekasi gyventi su indų tautybės bendraamžiu, šypteli: „Tėvai paragino priimti į savo šeimą atvykstantį indą. Iš pradžių kilo nesklandumų, nes mūsų svečias – vegetaras, ne viską valgo, tad reikėjo prisitaikyti“.
Pats Indijoje jau spėjęs pasisvečiuoti ir vienu iš įspūdingiausių Indijos statiniu Tadž Mahalu sužavėtas gimnazistas neslepia, kad bendraamžiui stengiasi sukurti kuo geresnę aplinką: „Kai lankiausi Indijoje, irgi gyvenau vietinėje šeimoje, jie mane priėmė puikiai, todėl norisi ir savo namuose sukurti tokią atmosferą“.
Ir patys indai negaili gerų žodžių vietos gimnazistams. Štai Harsheen Chadera, paprašyta pasidalinti įspūdžiais, šypteli: „Aš esu labai laiminga, kad atvykau čia, į Radviliškį. Miestas – labai gražus, daug erdvės ir žalių plotų. Visur labai švaru, tvarkinga“.
Iš penkių asmenų šeimos kilusi mergina sako esanti sužavėta savo „kambariokės“ svetingumu: „Mane priėmė labai šiltai. Smagu miegoti su lietuvaite viename kambaryje. Daug kalbamės, valgome, vaikštinėjame parke, spėjome ir susidraugauti, ir netgi kartu apsipirkti Šiaulių miesto prekybos centre. Neabejoju, kad kelionė ilgai bus nepamirštama“.
Mokėsi lietuvių kalbos
Kad bendrauti būtų kuo lengviau, svečiai siekė perprasti ir lietuvių kalbos subtilybes. Nors hindi kalba lietuvaičiams kalbėti nėra lengva, indų tautybės svečiai lietuviškai lietuvį laužė kuo puikiausiai. Susėdę į gimnazijos klasės suolus ir pažiūrėję filmą apie Lietuvą, jie uoliai bandė kalbėti ir rašyti lietuviškai.
Tiesa, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos duris indai pravėrė ne pirmą kartą. Lietuvių kalbos mokytoja Laimutė Verbickienė juokiasi, kad jos klasės suoluose šios tautybės atstovai sėdi jau trečią kartą. „Žinoma, mokiniai kiti, keičiasi delegacijos, tačiau jų užsidegimas – toks pat. Stebina jų noras išmokti bent kelis mūsų kalbos žodžius, ugnelė akyse“, – šypteli pedagogė, per pamoką siekusi išmokyti svečius keleto paprasčiausių žodžių: „ačiū“, „labas“, „mama“ ar frazę „aš tave myliu“.
Apsilankė ir savivaldybėje
Vos tik nusileidę Lietuvoje, indai jau spėjo apžiūrėti Vilnių, o kitą dieną leidosi į pažintį su Radviliškiu. Iš pat ryto krimtę lietuvių kalbą, jie vėliau mokėsi šokti, susipažino su lietuviška muzika ir apsilankė Radviliškio rajono savivaldybėje. Tarybos posėdžių salėje svečius sutikęs Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis linkėjo nepamirštamų įspūdžių ir puikaus laiko mūsų krašte, įteikė ir atminimo dovanas.
Trečiadienio rytą delegacija ilgai nemiegojo – jau pusę aštuonių ryto pajudėjo link Šilutės, kurioje apsilankė Vydūno gimnazijoje, irgi siekiančioje užmegzti ryšius su Indijos Naujojo Delio Šv. Marko privačia vidurine mokykla, vėliau užsuko į Kintus, mėgavosi pajūriu Palangoje.
Kita diena irgi buvo turininga – svečius lietuvaičiai mokė savo istorijos, susipažino su Indijos istoriniais klodais, pakvietė į gimnazijos paskutinio skambučio šventę, lydėjo į Lietuvai svarbias istorines vietas.
Šiandien Indijos moksleiviai ir vėl nenuobodžiavo – savo rankomis gamino skanėstus Šiaulių saldainių fabrike, aplankė Kryžių kalną, skubėjo apsipirkti. Rytoj, kol moksleiviai leis laiką su naujosiomis šeimomis, pedagogės apsilankys Burbiškio dvare bei laikinojoje šalies sostinėje Kaune. A. Kher šypteli: „Laikas skrieja nežmonišku greičiu, todėl norisi nuveikti ir pamatyti kuo daugiau“.
Delegacijos iš Indijos vizitas Radviliškyje – ne atsitiktinumas
Indijos Naujojo Delio Šv. Marko privati vidurinė mokykla ir Radviliškio Lizdeikos gimnazija – UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo narės. Kai Indijos ugdymo įstaiga, siekdama savo moksleiviams parodyti pasaulį ir supažindinti su kitomis kultūromis, per UNESCO organizaciją paskelbė ieškanti bendrauti norinčios mokyklos Europoje, lizdeikiečiai nedelsė. „Iki išprotėjimo esu įsimylėjusi Indiją, todėl reagavome akimirksniu – gavę informaciją parašėme nuoširdų laišką. Jie buvo gavę ir daugiau pasiūlymų, tačiau pasirinko mus sakydami, kad sužavėjome savo nuoširdumu, struktūriškai neapibrėžtais laiškais. Žinoma, vėliau jie rinko informaciją apie mus ir UNESCO, ir Lietuvos ambasadoje Indijoje. Smagu, kad nuo tos dienos užsimezgė stipri draugystė“, – pasakoja Lizdeikos gimnazijos direktorė I. Bajarauskaitė.
Prieš trejus metus pirmąkart atvykę į Lietuvą, indai vėliau pasikvietė lietuvius į savo šalį. Taip ir vyksta mainai. Šis vizitas – jau trečioji bendradarbiavimo projekto dalis, kurios tema – istorija.
„Nekantriai laukiame ir kelionės į Indiją. Esame kviečiami atvykti jau šį lapkritį, tačiau tai nebūtų patogu, nes švęsime gimnazijos dvidešimtmetį. Bandysime tartis, kad kelionė būtų nukelta į kovo mėnesį, kai Indijoje vyksta Holy šventė“, – šypteli I. Bajarauskaitė.