Šventėje žemdirbiai pamiršo problemas ir rūpesčius

Aušra MIKŠIENĖ

Kiekvienais metais, paskutinį penktadienį prieš adventą, Radviliškio rajono žemdirbiai pamiršta visus rūpesčius, traukia iš spintų prašmatniausius apdarus ir skuba į tradicinį susibūrimą su bendraminčiais. Šie metai – ne išimtis.

Tiesa, pakito pačios šventės formatas. Jeigu iki tol žemdirbiai dažniausiai skubėdavo į kultūros centro salę, tai dvidešimt antroji rajono ūkininkų šventė surengta Šeduvos malūno pramogų ir konferencijų centre. O ir apdovanojimų „derlius“ buvo gerokai kuklesnis.

„Šiemet nusprendėme pagerbti ir mūsų ženklu tapusiais obuoliais bei padėkos raštais apdovanoti devynis Radviliškio rajono ūkininkus, o nominacijų – nedalinti. Pagalvojome, kad tų nominacijų gausa kasmet gal ir nėra pats tinkamiausias būdas. Todėl jas dalinsime kas trejus ar penkerius metus“, – iki šventės likus keliolikai minučių sakė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius.

Tenka prisitaikyti prie inovatyvių technologijų

Šventėje susirinkusius žemdirbius sveikino valdžios atstovai ir kiti garbūs svečiai iš žemės ūkį kuruojančių įstaigų. Nors šiemet lietus ir kišo koją daugeliui šalies žemdirbių, pasidžiaugta, kad derliaus nuėmimui mūsų rajone gamta buvo gana palanki. Galbūt šiek tiek sunkesnis bus kitų metų pavasaris, tačiau apie rūpesčius šventėje stengtasi kalbėti kuo mažiau.

„Labai norisi pasidžiaugti žemdirbių bendruomene. Per tuos dvidešimt dvejus metus kartu ne tik daug nuveikėme, bet ir užauginome savo vaikus. Tiesa, pastebiu, kad jaunieji ūkininkai – kitokie. Jie labai skuba. Jeigu senosios kartus žemdirbys ras laiko pokalbiui, diskusijoms, tai jaunieji vis lekia, bėga. Matyt, laikai tokie“, – šypsodamasis kalbėjo A. Juozapavičius.

Jo teigimu, šiais laikais ūkininkas turi prisitaikyti prie inovatyvių technologijų. Šiandien jis turi būti ir agronomas, ir inžinierius, ir vadybininkas, ir ekonomistas, ir buhalteris. Skaičiuojama, kad rajone šiuo metu tokių žmonių, kurie susiję su ūkine veikla, yra apie 2300. Tai – žemės ūkio veikla užsiimantys asmenys. Tuo tarpu ūkininko statusą rajone turi apie 1600 gyventojų, o prekinių ūkių, apimančių penkiasdešimt ir daugiau hektarų grūdinių kultūrų, yra apie trys šimtai.

„Šie žmonės – tai mūsų pasididžiavimas. Bet kurią žemę gali dirbti, prižiūrėti arba turėti ir nemylėti. Smagu, kad mūsų rajono žmonės savo žemę myli. Ir šiemet nuspręsta už tai padėkoti kitaip – susėsti prie stalelių, padiskutuoti, ilgėliau pabendrauti, o ne kelioms valandoms susiburti į kultūros centro salę. Ūkininkai patys to norėjo, noriai pirkosi bilietus į renginį. Norėjosi susitikti jaukioje aplinkoje. Tai, kad mūsų žemės ūkis jau eilę metų neiškrenta iš pirmojo šalies penketuko – jų visų nuopelnas, jų prakaito dalis“, – kalbėjo rajono meras Antanas Čepononis.

Žemdirbys pelną skaičiuoja kas penkerius metus

Šiemet šventėje pagerbti ūkininkai, kuriuos rinko patys žemdirbiai. Vienas iš tokių – aukščiausiu apdovanojimu – Radviliškio rajono savivaldybės mero Padėkos ženklu „Už nuopelnus žemės ūkio srityje“ – apdovanotas Aukštelkų seniūnijos ūkininkas Laimonas Radėnas.

Nuo 2004 metų ūkininkaujantis vyras dirba daugiau nei 300 hektarų žemės, augina grūdines kultūras, o ūkio veikloje naudoja pažangias technologijas, puoselėja aukštą žemdirbystės kultūrą.

Pats L. Radėnas savaitraščiui sakė, kad ūkininko duona nėra lengva: „Taip jau nutiko, kad tėvai, uošviai, giminės nuo seno dirba ūkyje, tad teko pratęsti tradicijas. Galima sakyti, kad visa giminė tuo verčiasi“.

Pajuokavęs, kad šie metai buvo drėgnoki, vyras prasitarė pelną skaičiuojantis kas penkerius metus: „Nereikia galvoti, kad aukso metai bus visi iš eilės. Anksčiau buvau daržininkas ir pelną skaičiuodavau kas penkerius metus. Tai darau ir dabar. Ne kiekvieni metai juk būna dosnūs. Dirbame trise ir sūnus padeda. Ilsimės mažai, tačiau toks jau gyvenimo būdas“.

Būti ūkininko žmona – ne taip jau lengva

Nuo 2005 metų ūkininkaujantis Grinkiškio seniūnijos Kairėnėlių kaimo žemdirbys Remigijus Našlėnas, atsiėmęs Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų padėkos raštą „Už pasiekimus žemės ūkio srityje“, sakė, kad ūkininkauti – ir lengva, ir sunku vienu metu: „Auginame grūdines kultūras 140 hektarų plote. Šiemet daug kas dejavo, tačiau mums jie – geresni negu praėję. Skųstis neturime kuo. Ko palinkėčiau kolegoms? Stiprybės ir kuo daugiau rėmimo“.

Ūkininką atlydėjusi žmona Sandra juokėsi, kad padėti vyrui ūkyje nėra kada – reikia auginti du vaikučius: „Ūkininko žmona turi laikyti visus namų kampus, auginti vaikus, nes vyras nuolat būna laukuose. Dabar jau pripratau, kad negalime išvažiuoti kur nors kada tik panorėję. Daugiau sau leidžiame pailsėti šaltuoju sezonu“.

Jai antrino ir Grinkiškio seniūnijos Beinoriškio kaimo ūkininkė Aurika Rimkuvienė, irgi apdovanota Žemės ūkio rūmų padėkos raštu „Už pasiekimus žemės ūkio srityje“. Kartu su vyru Virginijumi apie 150 hektarų žemės dirbanti ir 70 galvijų auginanti moteris neslepia, kad kartais labai norėtųsi ištrūkti: „Smagu sulaukti dėmesio už nuopelnus. Tėvai visą laiką dirbo žemės ūkyje, o mes ūkininkaujame apie septyniolika metų. Per tuos metus poilsio – nedaug. Žinoma, visuomet stengiamės rasti kompromisą, kad galėtume visur sudalyvauti, pabūti. Tačiau visuomet esi pririštas. Mūsų ūkis – mišrus, tad reikia pasidėlioti planus“.

Į žemdirbių šventę pasipuošusi atėjusi A. Rimkuvienė juokėsi, kad eilinę dieną atrodo dažniausiai kitaip: „Po fermas gi nevaikščiosi su aukštakulniais, tačiau jeigu jau kur vykstame – visuomet norisi pasitempti. Juk ir ūkininkės turi atrodyti gražiai. Mėgstu išvažiuoti į koncertus, į kiną“.

Žemės ūkio rūmų padėkos raštu „Už pasiekimus žemės ūkio srityje“ paskutinį lapkričio penktadienį apdovanotas ir Sidabravo seniūnijos Dapšionių kaimo ūkininkas Virgilijus Cesevičius. Nuo 2003 metų ūkininkauti pradėjęs vyras 104 hektarų plote augina grūdines kultūras, o visa šeima aktyviai dalyvauja Beinoravos kaimo bendruomenės veikloje, puoselėja krikščioniškąsias vertybes, padeda Dapšionių parapijos bažnyčiai.

Išdalyti mero padėkos raštai

Ant pakylos pakviesti ir tie ūkininkai, kuriems kartu su simboliniais obuoliais įteikti Radviliškio rajono savivaldybės mero padėkos raštai „Už pasiekimus žemės ūkio srityje“. Pirmasis tokį apdovanojimą atsiėmė Aukštelkų seniūnijos Liaudiškių kaimo ūkininkas Laurynas Krikščiūnas, 95 hektarų plote auginantis grūdines kultūras ir užsiimantis ne tik žemės veikla, bet ir vadovaujantis kelioms įmonėms.

Padėkos raštas įteiktas ir Pakalniškių seniūnijos Vytauto Čepaičio ūkio darbuotojui Romasiui Čepaičiui. Nuo 2001 iki 2013 metų vyras dirbo karvių fermoje darbininku, o nuo 2016 metų dirba švelniakailių žvėrelių fermoje. Kolegos pabrėžia, kad pavestus darbus jis atlieka rūpestingai, pasižymi atsakingu požiūriu į darbą.

Padėka įteikta ir Radviliškio seniūnijos Voskonių kaimo ūkininkui Algirdui Dikšai, ūkininkaujančiam nuo 2003 metų ir dirbančiam 110 hektarų žemės. Šis ūkininkas, anot kolegų, domisi naujovėmis, plėtoja pažangų ūkininkavimą, gražiai tvarko savo sodybą, aktyviai dalyvauja bendruomenės veikloje.

Žemdirbių šventėje pagerbtas ir Skėmių seniūnijos ūkininkas Viktoras Radionovas. Tiesa, pats ūkininkas šventėje dalyvauti negalėjo, tad padėkos raštą atsiėmė jo tėtis, kurio pavyzdžiu sekdamas V. Radionovas ir pradėjo ūkininkauti, auginti grūdines ir ankštines kultūras. Šis žemdirbys dirba apie 375 hektarus žemės, ūkio veikloje naudoja pažangias technologijas, yra įsigijęs naujos modernios žemės dirbimo technikos, kurią pats prižiūri ir valdo, gražiai tvarko savo gamybinės bazės aplinką.

Gausiais aplodismentais šventės metu sutiktas ir Šeduvos miesto seniūnijos ūkininkas Arūnas Simaitis, gyvenantis Pavartyčių kaime. Ūkininkas 1999 metais baigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, įgijo miškininkystės technologo specialybę, o 2007 metais Aleksandro Stulginskio universitete baigė miškininkystės bakalauro studijas. Ūkininkauti pradėjo 2012 metais, o šiuo metu ne tik rūpinasi 54 hektarais žemės, bet ir dirba Radviliškio miškų urėdijos miškotvarkos inžinieriumi.

Pasidžiaugę vieni kitų pasiekimais, ūkininkai namo skirstytis neskubėjo – kitokio formato šventė šiemet tęsėsi iki pat paryčių.