Švietimo įstaigų grimasos: Tyruliuose 29 mokinius moko net 20 mokytojų

Aušra LAURINKIENĖ

Savivaldybės Trišalės tarybos posėdyje pristatytos Radviliškio kaimiškųjų teritorijų bei miesto gimnazijų ateities vizijos bei galimos reorganizacijos. Jau nuo šio rugsėjo kai kurios rajono mokyklos taps skyriais, o kitąmet planuojama sujungti ir kelias miesto gimnazijas.

„Mokinių skaičius kasmet mažėja, tad mokyklų pertvarka yra tiesiog būtina“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Genovaitė Juodeikienė.

Mokinių sumažėjo trimis tūkstančiais

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, per pastaruosius devynerius metus mokinių skaičius rajone sumažėjo daugiau nei trimis tūkstančiais.

Patys liūdniausi mokslo metai, kaip sako G. Juodeikienė, buvo 2007-2008 mokslo metai, kai į mokyklas išėjo puspenkto šimto mažiau rajono ir miesto moksleivių. Vien nuo 2010 metų skaičiuojama, kad mokinių skaičius sumažėjo 1765 moksleiviais.

„Būtent dėl mokinių mažėjimo kasmet analizuojamas mokyklų tinklas ir, esant poreikiui, teikiami sprendimo projektai rajono Tarybai. Radviliškio rajonas – ne išimtis, juk mokinių mažėja visoje Lietuvoje, tad tokie perspektyviniai tinklo pertvarkos planai yra rengiami visose šalies savivaldybėse, – sako skyriaus vedėja. – Šiuo metu taip pat rengiamas 2016-2020 metų planas. Jau kitą mėnesį jį teiksime svarstyti rajono Tarybai, bet pagal visus galiojančius dokumentus jau galime pasakyti, kokie pokyčiai laukia įstaigų nuo kito rugsėjo“.

Pokyčiai – Pavartyčiuose, Tyruliuose ir Šaukote

Jau nuspręsta, kad nuo ateinančio rugsėjo bus likviduojamas Šeduvos gimnazijos Pavartyčių skyrius, nes ten šiuo metu pradinių jungtinių klasių viename komplekte ugdomi vos septyni vaikai, o nuo kitų mokslo metų jų liks tik šeši. „Šiemet tą komplektą leista formuoti tik todėl, kad tada, kai buvo rengiamas projektas, čia turėjo mokytis dešimt vaikų. Deja, šis skaičius sumažėjo, tad šie šeši likę mokinukai jau kitą rugsėjį bus perkelti į Šeduvos gimnaziją“, – pasakoja G. Juodeikienė.

Jos teigimu, jau priimtas Tarybos sprendimas dėl Tyrulių ir Šaukoto pagrindinių mokyklų reorganizavimo jas prijungiant prie Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos – nuo rugsėjo šios mokyklos taps šios gimnazijos skyriais.

Pagal planą, dabartinė Tyrulių pagrindinė mokykla taps ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriumi. G. Juodeikienės teigimu, čia šiandien dalykinės sistemos penktų-dešimtų klasių mokinių yra vos dvidešimt devyni ir jie ugdomi keturiuose klasių komplektuose, o juos moko dvidešimt pedagogų: „Nesvarbu, kad klasėje mokinių mažai, jie gauna tinkamą ugdymą. Tačiau visi suprantame, kad su trisdešimt mokinių dvidešimt mokytojų dirbti negali. Šios mokyklos situacija – išties sudėtinga. Jau dabar aišku, kad šiais metais jiems stinga lėšų dviem su puse mėnesio pedagogų atlyginimams. Tad tie beveik trisdešimt vaikų nuo kito rugsėjo mokysis Šiaulėnuose ir jie bus ugdomi nebe jungtinėse klasėse, o atskirose“.

Nuo šių metų rugsėjo ir Šaukoto pagrindinė mokykla taps Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos pagrindinio ugdymo skyriumi, o vaikai mokysis vietoje. Tačiau taip bus tik tuo atveju, jei ir čia nesumažės vaikų skaičius. Jei taip nutiktų, tada jie turėtų lankyti Šiaulėnų gimnaziją.

O pačioje Šiaulėnų gimnazijoje klasių komplektų nedaugės.

Siūlys Pašušvio pagrindinę mokyklą prijungti prie Grinkiškio gimnazijos

Tinklo pertrvarkos plano darbo grupė, išanalizavusi situaciją, siūlys rajono Tarybai ir dar vieną pokytį – norima Pašušvio pagrindinę mokyklą padaryti Grinkiškio gimnazijos skyriumi. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja sako, kad šias mokyklas skiria vos keturi kilometrai, o jau nuo kitų mokslo metų čia ketinama sujungti penktą ir šeštą klases: „Dar po metų jungtinės klasės numatomos ne tik Pašušvio pagrindinėje mokykloje, bet ir Grinkiškio gimnazijoje. Tai reiškia, kad mokyklos yra netoli viena kitos, tačiau turėtų dirbti jungtinėse klasėse. Buvome susitikę ir su seniūne, ir su abiejų mokyklų vadovais. Jie išsakė ir šios seniūnijos žmonių lūkesčius. Jų netenkina jungtinės klasės. Nežinau, kiek čia tiesos, bet pasakyta, kad jei tokios klasės bus, vaikai bus vežami į kitą artimiausią gimnaziją. Manytume, kad šią problemą galima išspręsti – Grinkiškio gimnazijoje vaikai mokosi nuo pirmos iki dvyliktos klasės, o Pašušvyje liktų ikimokyklinis ugdymas ir pradinės klasės. Taip atsirastų galimybė mokytis ne jungtinėse klasėse. Mes kartu su vadove ir seniūne sutarėme, kad tai būtų po dar vienerių metų“.

Ketinama sujungti Vaižganto ir Lizdeikos gimnazijas

Jau seniai kalbama ir pokyčius miesto gimnazijose. Šiuo metu Lizdeikos gimnazijoje mokosi beveik dvigubai daugiau mokinių negu Vaižganto gimnazijoje. Skaičiuojama, kad jau 2017-2018 mokslo metais Vaižgante turėtų būti vos 217, o Lizdeikos gimnazijoje – 430 moksleivių.

„Nuo šių metų rugsėjo, analizuojant pirmų gimnazijos klasių komplektus, skaičiuojama, kad per abi gimnazijas dar išeitų suformuoti penkis klasių komplektus. Lizdeikos gimnazijoje – tris, o Vaižgante – vos du. Tačiau dar po metų mieste turėtų likti keturios pirmos gimnazinės klasės. Tuomet išryškėja konkurencija tarp gimnazijų. Kaip dalintis mokiniais? Manome, kad sujungus gimnazijas ir Vaižganto gimnaziją prijungus prie Lizdeikos šis klausimas būtų išspręstas. Vienoje įstaigoje komplektuoti klases būtų lengviau, nes ir dabar sukomplektuojame klases, tačiau po antros gimnazinės klasės kai kas išsikelia ir tuomet išlaikomos tuščios vietos tiek vienoje, tiek kitoje gimnazijoje“, – pristatydama problemą miesto gimnazijose aiškina G. Juodeikienė.

Šiuo metu Vaižganto gimnazijoje yra įsikūrusios dvi mokyklos po vienu stogu – gimnazija ir progimnazija. G. Juodeikienė sako, kad buvo tokie laikai, kai mieste buvusios penkios vidurinės mokyklos turėdavo daugiau kaip tūkstantį mokinių, tačiau dabar situacija yra gerokai liūdnesnė: „Mažėjant mokinių skaičiui, keitėsi ir reikalavimai ugdymo įstaigoms. Čia turi būti erdvios skaityklos, konferencijų salės, didesni kabinetai ir mokytojams, ir mokiniams. Šiandien Lizdeikos gimnazijoje mokosi apie puspenkto šimto moksleivių ir jų bazė yra nepriekaištinga – šiuolaikiškai įrengta mokykla, puikus stadionas, sportinė bazė. Tačiau Vaižganto gimnazistai, kurie dalijasi patalpomis su progimnazijos moksleiviais, šioje vietoje nukenčia: trūkstant vietos susiaurėjo erdvūs buvę koridoriai, o jų sąskaita buvo įrengti kabinetai. Abi mokyklos nesiskundžia, tačiau turi derinti renginius, popamokinę ir sportinę veiklą“.

Rengiant gimnazijų sujungimo planą numatyta, kad Lizdeikos gimnazijoje galėtų būtų formuojamos pirmos gimnazinės klasės, o Vaižganto gimnazijoje likę moksleiviai „išaugtų“ – mokytųsi, kol baigtų šią mokyklą. Tokiu atveju, kaip įsitikinę Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus atstovai, Vaižganto progimnazija ir vėl galėtų susigrąžinti erdvius koridorius ir gyventi patogiau.

Tiesa, jei erdvės liktų per daug, galvojama ir apie dramos ar choreografijos skyrių steigimą ar naujų darželių grupių atidarymą, jeigu to prireiktų. „Tuščios patalpos tikrai nebus. Pasvajojame apie naujas veiklas, juk Radviliškiui reikia ne tik dailės ar muzikos“, – įsitikinusi G. Juodeikienė.

Mokytojų perteklius

Prakalbus apie mokytojų darbo krūvį, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja neslepia – rajone jaučiamas pedagogų perteklius: „Jeigu kalbame būtent apie gimnazijas, tai šiuo metu Vaižganto gimnazijoje yra darbo dviem lituanistams, o čia jų dirba net penki. Lizdeikos gimnazijoje jų net šeši, tad, savaime suprantama, darbo krūvis būtų padalintas, o kai kam tektų darbo ieškotis ir kitur. Turime spręsti šį klausimą, nes kitaip tarp gimnazijų prasidės nesantaika. Šiuo metu esame davę „namų darbus“ mokyklų vadovams – per mokslo metus peržiūrėti pedagogų poreikį. Pavyzdžiui, nuo rugsėjo Sidabravo gimnazijoje reikės dviejų mokytojų – lituanisto ir istoriko. Kiek žinau, kažkas iš Vaižganto gimnazijos jau planuoja dalyvauti atrankoje. Visuomet informuojame apie laisvas darbo vietas“.

Su gimnazijų vadovais glaudžiai bendraujant ieškoma geriausių sprendimų. Per artimiausius metus nelaukiant reorganizacijų ir pokyčių pedagogams siūloma dalyvauti atrankose į darbą kitose ugdymo įstaigose. „Būna, atsiranda darbo kitur. Ir dabar žinome, kur tų mokytojų reikės. Ne paslaptis, kad mūsų rajone mokytojų kai kur yra per daug – jie, kad nereikėtų išeiti iš darbo, susitaria, susimažina darbo krūvius“, – sako G. Juodeikienė.

Paklausta, ar yra paskaičiuota, kiek mokytojų rajone ir mieste liks be darbo, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja tikslaus atsakymo nepateikia: „Pedagogai turi ruoštis psichologiškai. Pavyzdžiui, rengiant 2012-2015 metų reorganizavimo planą, Tyruliai jau žinojo, kad taps skyriumi. Ir jau tuomet buvo kalbamasi su mokytojais, tik šis procesas buvo metams atidėtas. Juk, kaip jau ir minėjau, yra tikrai nelogiška, kai trisdešimt mokinių moko dvidešimt mokytojų. O jie šitaip gyvena jau ilgokai. Ugdymo įstaigos vadovui nuolat pranešdavome apie laisvas darbo vietas kitose mokyklose. Kai kurie pedagogai tuo pasinaudojo, o kiti, nežinau kodėl, kažko delsia. Mūsų žiniomis, Šiaulėnuose reikės anglų kalbos mokytojo, vasarą net dviem mokykloms mieste reikėjo rusų kalbos mokytojo. Ir tuomet vienai mokytojai, važinėjančiai iš Radviliškio į Tyrulius, buvo pasiūlyta – dalyvaukite atrankoje, tačiau ji nepanoro. Atvyko žmogus dirbti iš Raseinių. Apmaudu, kad kai kurie pedagogai nesistengia „užsikabinti“.

Į užsienį su tėvais kasmet išvyksta apie šimtą rajono mokinių

Pristatant Radviliškio kaimiškųjų teritorijų bei miesto gimnazijų ateities vizijas bei galimas reorganizacijas, apie kitas mokyklas neprabilta – čia pokyčių bent jau kol kas nenumatoma.

Žinoma, viskas gali keistis, jei mokinių skaičius sumažės. G. Juodeikienė sako, kad numatomi skaičiai ir realybė – gerokai skiriasi: „Kaip kalbėta prieš šiuos mokslo metus? Skaičiuota, kad mokinių sumažės 117, o tikras skaičius – 236. Tai ir dabar girdėdami, kad kitus mokslo metus moksleivių sumažės 85-iais, žinome, kad šis rodiklis gali išaugti ir dvigubai. Tokia jau praktinė pusė. Esame išanalizavę, kad kasmet su tėvais į užsienį išvyksta per šimtą moksleivių“.

Suskaičiuota ir tai, kad daugelyje mokyklų mokinių sumažės nuo dviejų iki penkių, o kitąmet bus pirmieji metai, kai visose kaimo pagrindinėse mokyklose pradinės klasės turės tik po du ar tris klasių komplektus. Net ir didžiausioje Alksniupių mokykloje bus formuojami vos trys komplektai. G. Juodeikienė sako, kad ir tie keli mokiniai, kurių mažėja, daug ką lemia, nes mokykla, turėdama, tarkime, devyniolika mokinių, formuoja dvi klases, o jei vienu mažiau – jau vieną klasę su aštuoniolika moksleivių.