Netekome mokytojos Liudos Venslovienės
Praeina žmogus – lieka pėdsakai. Ne tik kelyje, bet ir širdyje jį pažinojusių, su juo bendravusių. Ir nesvarbu, kad to žmogaus nebėra – lieka prisiminimai. Kaskart, kai suvažiuojame į gimtinėje vykstančius klasės susitikimus, skubame ir į kapines, kur degame atminimo žvakutes ne tik ant anksti Anapilin išėjusių klasės draugų kapų, bet ir savo mokytojų. Taip…