Tuštėjančioms mokykloms ieškoma naujakurių

Jonas MARCINKUS

Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai Radviliškio rajono savivaldybei neseniai pažėrė kritikos dėl to, kad rajone esą neefektyviai naudojamos tuštėjančių mokyklų patalpos. Pasak analitikų, daug lėšų be jokios prasmės išleidžiama pustuštėms patalpoms išlaikyti, užuot sutaupytus pinigus skyrus ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti.

Panašu, kad jau greitai situacija rajone pasikeis į gerą pusę, nes pastaruoju metu rajono valdžios atstovai itin aktyviai ieško naujakurių ištuštėjusioms ar pustuštėms mokykloms. Tad kam atiteks nebenaudojamos mokyklų patalpos?

Radviliškio mokiniai gyvena erdviau

Neseniai Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko tyrimą, kaip efektyviai šalies savivaldybės finansuoja švietimą. Tyrimas, kuris buvo atliktas remiantis 2015 metų duomenimis, parodė, jog Radviliškio rajone mokyklų išlaikymas kainuoja brangiau nei vidutiniškai šalyje.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikų, Radviliškio rajono savivaldybėje vienam mokiniui išlaikyti, skaičiuojant ugdymo ir mokyklų aplinkos išlaikymo lėšas, 2015 metais buvo skiriama 2400 eurų. Ši suma buvo beveik dešimtadaliu didesnė už mažųjų savivaldybių (vertinant pagal gyventojų tankį) vidurkį, kuris siekė 2200 eurų vienam mokiniui.

„Jei Radviliškio rajonas mokyklų aplinkai tvarkyti išleistų kaip panašų skaičių moksleivių turintis Plungės rajonas, per metus būtų sutaupyta iki 2,5 milijono eurų. Abiejose savivaldybėse 2015 metais buvo apie 4,7 tūkstančio moksleivių“, – teigiama Lietuvos laisvosios rinkos instituto pranešime.

„Vienam Radviliškio mokiniui teko 15,2 kvadratinio metro bendro mokyklų ploto (šalies mastu mokiniui teko 13,4 kvadratinio metro) bei 6,5 kvadratinio metro klasių ploto (šalies mastu – 5,2 kvadratinio metro). Kuo didesni plotai, tuo didesnę dalį pinigų reikia skirti ne ugdymui, mokytojų atlyginimams, o nereikalingiems pastatams išlaikyti, valyti, šildyti“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

Nenaudojamas patalpas siūlo parduoti ar kitaip išnaudoti

Analizė parodė, kad šalies mastu per metus būtų galima sutaupyti iki 22 milijonų eurų vien efektyviau naudojant ir prižiūrint mokyklų infrastruktūrą. Sutaupius perteklinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, jas būtų galima panaudoti ugdymo procesui ir mokytojų atlyginimams kelti. „Apytuštės mokyklos reiškia per kaminą paleidžiamus švietimo pinigus“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikė Aistė Čepukaitė.

2015 metais mokinių ugdymui šalyje iš viso išleista 452 milijonai eurų (vidutiniškai – 1429 eurai mokiniui), o mokyklų aplinkos priežiūrai – 179 milijonai (566 eurai mokiniui). Lėšos pasiskirsto labai netolygiai – vienam mokiniui per metus tenkanti suma skirtingose savivaldybėse skiriasi net 3 kartus.

„Savivaldybės ir pačios mokyklos turi ieškoti būdų persitvarkyti – jungtis, nenaudojamas patalpas parduoti, nuomoti ar kitaip išnaudoti. Kitu atveju mažėjant mokinių vis daugiau pinigų reikės skirti ne pačiam švietimui, o nereikalingoms patalpoms išlaikyti“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

„Pinigų mokytojų atlyginimams ir švietimo kokybei didinti reikia ieškoti ir efektyviau tvarkant mokyklų tinklą. Savivaldybės turėtų pasinaudoti pavyzdžiu tų, kurios, turėdamos tokį pat skaičių moksleivių, sugeba mažiau pinigų išleisti pastatų priežiūrai, šildymui ar valymui. Nepersitvarkius problemų iš esmės išspręsti nepadės nei papildomos biudžeto lėšos švietimui, nei klasės krepšelis, nei etatinis pedagogų apmokėjimas“, – pastebi Ž. Šilėnas.

Skėmiuose ir Tyruliuose jau užvirė diskusijos

Panašu, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikams greitai teks pakeisti „plokštelę“, nes Radviliškio rajono valdžia pastaruoju metu itin aktyviai rūpinasi, ką daryti su tuštėjančiais mokyklų pastatais.

Švietimo sritį kuruojantis vicemeras Kazimieras Augulis pats važinėja po savivaldybės seniūnijas ir domisi, kaip efektyviai yra naudojamas savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas, ar įvairiai veiklai išnaudojamos visos patalpos, kurios lieka tuščios sumažėjus vaikų mokyklose, ieško sprendimų, ką daryti.

Praėjusią savaitę ištuštėjusių mokyklų patalpos apžiūrėtos Skėmiuose ir Tyruliuose, su seniūnijų, bendruomenių atstovais diskutuota apie jų panaudojimo galimybes.

„Patalpų panaudojimo galimybių yra nemažai, bet kol kas palikome bendruomenėms diskutuoti, ko jiems patiems labiau reikia: ar bendruomenės veikloms, ar šeimynoms kurti, ar dar kam nors“, – sakė K. Augulis. Pasak jo, svarbiausia, kad būtų efektyviai naudojamos savivaldybės lėšos, skirtos išlaikyti šias patalpas.

Pociūnuose siūlymams pateikti – mėnuo

Šią savaitę mero pavaduotojas K. Augulis drauge su Savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėju Gintaru Pilypu lankėsi Pociūnuose ir su Pociūnų kaimo bendruomenės, Pakalniškių seniūnijos atstovais diskutavo apie Pociūnų pradinio ugdymo skyriaus patalpų panaudojimą bendruomenės reikmėms.

Jie domėjosi bendruomenės poreikiais ir siūlė tikslingai panaudoti nuo rugsėjo mėnesio ištuštėsiančias patalpas. Šiose patalpose bendruomenė galėtų kurti savarankiško gyvenimo namus, vaikų dienos centrą, galbūt būtų galima čia įkurti gydytojo kabinetą, bibliotekos filialą. Bendruomenė ir Pakalniškių seniūnija po mėnesio turėtų pateikti savo siūlymus.

Aukštelkuose į mokyklos pastatą persikels ambulatorija

Vakar vykusiame rajono Tarybos posėdyje politikai vieningai nubalsavo už tai, kad Aukštelkų ambulatorija iš pastato, esančio Aukštelkuose, Žaliojoje g. 1, būtų perkelta į Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos Aukštelkų skyriaus pastatą, esantį Taikos g. 12.

Patalpas, kuriose iki šiol veikė Aukštelkų medicinos punktas, planuojama pertvarkyti į savarankiško gyvenimo namus. O mokyklos pastate, kuriame veikia ne tik Radviliškio Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos Aukštelkų skyrius, bet jau dabar yra įsikūrusi ir Aukštelkų seniūnija, nebeliks nenaudojamų patalpų.