Ukrainiečiai šiąnakt nakvos lietuvių šeimose

Aušra MIKŠIENĖ

Vasarą, kai į mokyklas ir darželius skubėti nebereikia, vaikai veržiasi stovyklauti. Radviliškio rajone šiemet suskaičiuojama per trisdešimt įvairiausių stovyklų, kuriose laiką gali leisti nuo pačių mažiausių rajono vaikų iki jau apie studijas galvojančių moksleivių. Vieni vaikai dar tik laukia pramogų, o kiti jau dalijasi stovyklavimo įspūdžiais ir emocijomis.

Šią savaitę praūžė ir bene pati stipriausia ir populiariausia – Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos rengiama stovykla „Supermenai“. Ji ypatinga tuo, kad čia vyksta bendravimas keliomis kalbomis – kartu su beveik pusšimčiu pažangiausių Gražinos pagrindinės mokyklos moksleivių rajono valdžios kvietimu čia kasmet stovyklauja ir svečiai iš Ukrainos Umanės miesto.

Pakeitė aplinką

Tam, kad ukrainiečiai galėtų savaitę pailsėti mūsų šalyje, Radviliškio rajono savivaldybė kasmet skiria finansavimą. Šiemet ši suma siekė tris tūkstančius eurų. Dar 2550 eurų iš biudžeto skirta stovyklai „Supermenai“. Beveik pusšimtis Gražinos pagrindinės mokyklos moksleivių bei trylika svečių iš Ukrainos šią savaitę pramogavo Balsiuose, maždaug už valandos kelio nuo Radviliškio. Seniau stovyklos buvo organizuojamos buvusioje „Napoleono“ stovykloje, netoli Kurtuvėnų.

„Persikėlėme į kitą vietą, nes Kurtuvėnuose mums stovyklauti tapo per brangu. Šiemet už vieną vietą mūsų paprašė penkiolikos, o už maitinimą – dar devynių eurų žmogui, kai naujoje stovyklavietėje viskas atsiėjo dvidešimt eurų“, – dar prieš stovyklos pradžią savaitraščiui sakė Gražinos pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Sedelskienė. Jos teigimu, ir patys vaikai nudžiugo išgirdę, kad šiemet stovykla bus rengiama kitoje vietovėje: „Ten labai gražu, ant Virvytės upės kranto. Yra tokių vaikų, kurie stovyklauja jau trejus ar ketverius metus, tai jiems ta pati aplinka buvo pabodusi“.

Tiesa, stovyklautojai šiemet pakeitė ne tik aplinką, bet ir įprastą tvarką. Kai šiltą ir saulėtą pirmadienio rytą 48 Gražinos pagrindinės mokyklos mokiniai, kuriems Padėkos dieną buvo įteikti apdovanojimai už puikų ir gerą mokymąsi bei mokyklos vardo garsinimą, sėdo į autobusą ir išvyko į Balsių stovyklą, čia juos pasitiko vadovai Nedas, Benas, Nerijus ir Tautvydas, stovyklautojus apgyvendinę nameliuose, supažindinę su stovyklos taisyklėmis ir programa.

„Mokytojai per mokslo metus galbūt šiek tiek nusibosta, tad jauni vadovai, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 24 metų, – naujovė, sužavėjusi vaikus, – juokėsi D. Sedelskienė. – Šie jauni vyrukai yra kupini minčių, šaunių idėjų, tad mes, mokytojos, galime ramiai atsikvėpti ir tiesiog mėgautis stovykla kartu su vaikais“.

Iš tiesų, kol vaikai dar tik laukė iš Ukrainos atvykstančių svečių, nuobodžiauti nebuvo kada – vadovai vaikus kvietė į plaukimo su baidarėmis ir vandens dviračiais pamoką, žaidimą „Surask Pokemoną“.

„Pasimatavo“ ir mero kėdę

Kelionė ukrainiečiams, dviem pedagogėms, dviem berniukams ir septynioms mergaitėms, šiek tiek prailgo – visą naktį nemiegoję jie muitinėje praleido kone tris valandas, tad pirmojoje stotelėje – Radviliškio rajono savivaldybėje – pasirodė gerokai popiet. Išgirdusi, kad jų delegacijos „Supermenų“ stovykla šiemet laukia kitoje vietoje, viena iš lydinčių Ukrainos pedagogių Antonina Dichterenko šyptelėjo: „Apie tai sužinojome jau sėdėdami autobuse. Tai – nuostabu. Tik buvome prigąsdinti prisidėti šiltų rūbų, nes pas jus esą šalta, tačiau oras – toks pat šiltas kaip ir pas mus. Girdėjome, kad stovyklos čia, Lietuvoje, būna labai šaunios, tačiau dar nuostabiau jaučiamės dėl to, kad mums surengtas ir išskirtinis priėmimas. Vaikai galbūt ir pamirš kai kuriuos nuotykius ir tai, kad kelionė prasidėjo maršrutinio autobuso užlaikymu muitinėje, tačiau to, kad juos pirmąją dieną pasisvečiuoti Radviliškio rajono savivaldybėje pakvietė pats meras – tikrai nepamirš. Tai – išskirtinė garbė“.

Iš tiesų, dvylikametis Vladimiras, nors ir kelionėje nemiegojęs visą naktį, neišdildomus įspūdžius pradėjo kaupti vos tik įžengęs į mero kabinetą – moksleivis iš Ukrainos, vos tik sulaukęs leidimo, drąsiai atsisėdo į mero kėdę ir sakė joje besijaučiantis puikiai.

„Gal vieną dieną užimsi ir Umanės miesto mero kėdę, negali žinoti“, – juokėsi rajono meras Antanas Čepononis, su vaikais bendravęs gerą valandą. Didžiojoje savivaldybės posėdžių salėje jis svečiams pasakojo ne tik apie miesto istoriją, rajoną, bet ir apie glaudžius santykius su Umanės miestu.

Apžiūrėję savivaldybę ir pasidarę keletą asmenukių prie jos pastato, ukrainiečiai išskubėjo į Gražinos pagrindinę mokyklą, kurioje pedagogės iš Ukrainos labiausiai stebėjosi moderniomis klasėmis ir naujausia įranga.

„Mokytojos prasitarė, kad apžiūrėdamos mūsų mokyklą pasijuto taip, lyg jų mokymo įstaiga būtų užstrigusi laikotarpyje prieš dvidešimt metų. Juk Radviliškis šiuo aspektu – išties pažangus, aprūpintas kompiuterinėmis klasėmis, tad kolegės iš Ukrainos negalėjo atsistebėti, kad kompiuterių klasėje vienu metu mokosi 14 vaikų ir visi jie turi po atskirą kompiuterį“, – atskleidė D. Sedelskienė.

Bendravo ukrainiečių, rusų, lietuvių ir anglų kalbomis

Pirmąją dieną ukrainiečiai Balsių stovyklą pasiekė gerokai išvargę, tačiau jau kitą dieną pradėjo megztis graži draugystė – vaikai visą savaitę bendravo ukrainiečių, rusų, lietuvių ir anglų kalbomis. Iš šalies tokį bendravimą stebėjusios Gražinos pagrindinės mokyklos pedagogės juokėsi, kad vaikams nėra barjerų. Net ir po stovyklų lietuviai, padedant rusų kalbos mokytojai, rašo laiškus ukrainiečiams, bendrauja per socialinius tinklus.

„Panašu, kad ir šiemet susirašinėjimo draugų bus daugiau, nes jau antrąją stovyklos dieną, po draugystės vakaro prie laužo, ukrainiečiai susiliejo su mūsų vaikų kompanijomis ir neliko jokių atskirų grupelių“, – besibaigiant stovyklai pasakojo D. Sedelskienė.

Stovyklose vaikai visuomet labiausiai nori pramogų, o jų Balsiuose tikrai netrūko – vadovai kvietė vaikus į pramogų slėnį, lietuvių ir anglų kalbomis rodė sferinį kiną, organizavo kūrybinius žaidimus, diskotekas. Šiemet Gražinos pagrindinė mokykla stovykloje „Supermenai – 2018. Iš praeities per dabartį į ateitį!“ itin didelį dėmesį skyrė lietuvybei bei tautiškumui ir leidosi į kelionę per Lietuvos istoriją, siekė vaikams pristatyti etnokultūrą. Ukrainiečių delegacija aplankė ir Šiaulius, kuriuose pramogavo lazerių kambaryje, aplankė garsiąją miesto lapę, didžiuosius prekybos centrus. Pakruojyje svečius iš Umanės sutiko ukrainietė grafaitė, kuri supažindino su žirgininkyste, kvietė paragauti įvairiausių patiekalų.

Būna labai sunku atsisveikinti

Šiandien – paskutinė stovyklos diena, tad vaikams padovanota ir bendra išvyka – stovyklautojai išvyko į pajūrį, Kretingos dvare mokysis gaminti lietuviškus saldainius, o Gintaro muziejuje susipažins su Lietuvos auksu. Be abejonės, visi aplankys ir Palangą, Klaipėdos zoologijos sodą. Tačiau net ir vakare, pasiekus Radviliškį, vaikų ryšys nenutrūks – šią naktį ukrainiečiai nakvos lietuvių šeimose.

„Praėjusiais metais turėjome karčios patirties, kai lietuviai išsiskirstė po namus, o ukrainiečiai dar vienai nakčiai liko stovykloje – savo mokinius vežiau namo verkiančius, stovykloje sriūbavo ir svečiai. Šiemet nusprendėme vaikų neskaudinti ir leisti dar šiek tiek pabūti kitokioje aplinkoje – pasisvečiuoti mūsų moksleivių šeimose“, – pasakojo D. Sedelskienė.

Ši naujovė vaikus nudžiugino, tačiau tėvų reakcija buvo skirtinga – vieni ukrainiečiams namų duris nusprendė atverti noriai, o kiti – to nedaryti nepanoro, tačiau visi trylika Ukrainos atstovų, kuriuos itin sužavėjo lietuvių draugiškumas ir rūpestingumas, šiąnakt nakvos lietuvių šeimose ir rytoj rytą, atsisveikinę su naujais draugais, išvyks į šalies sostinę, kurioje jų lauks dar šiek tiek pramogų.

D. Sedelskienė sako, kad ir šių metų ukrainiečių vizitas Lietuvoje – sėkmingas: „Svečiai mūsų žmonėmis stebėjosi nuo pirmos minutės. Pedagogės negalėjo atsistebėti vairuotojų, vežiojusių vaikus, rūpestingumu, maloniu sutikimu savivaldybėje, mero ir kitų valdžios atstovų dėmesiu, vaikų draugiškumu ir vadovų energija. Tikiu, kad jie išvyks laimingi“.