Vaiko teisių specialistams – bemiegės naktys

Aušra LAURINKIENĖ

Kai visą šalį sukrėtė Kėdainiuose kraupiai sumušto Matuko istorija, suskubta priimti įstatymą, draudžiantį bet kokį smurtą prieš vaikus. Tačiau akivaizdu, kad situacija negerėja – dar visai neseniai Šiauliuose mirė, kaip įtariama, nepilnametės motinos sumušta vos septynių mėnesių mergytė, o kur dar begalė viešojoje erdvėje kiekvieną dieną pasirodančių pranešimų apie be priežiūros paliktus ar tėvų, motinų ir sugyventinių skriaudžiamus vaikus…

Nors daugelis „skalpuoja“ vaiko teisių specialistus, pastarieji skėsčioja rankomis – esą reikalavimai šiemet gerokai išaugo, o skiriamos lėšos ir žmogiškieji ištekliai – minimalūs. Esama situacija susirūpino ir policijos pareigūnai, kurie tikina negalintys patys vieni nuspręsti vaiko likimo, o ir jų automobiliai pritaikyti vežioti „žulikus“, o ne likimo nuskriaustus mažuosius. „Būtent dėl šių klausimų inicijavome susitikimą su rajono valdžia, vaiko teisių specialistais ir kolegomis. Siūlome, kad savivaldybėje atsirastų budintis vaiko teisių specialistas“, – sako Radviliškio rajono policijos komisariato laikinasis vadovas Saulius Malatokas.

Naktimis konsultuoja telefonu

Kad trūksta specialistų, užtikrinančių tinkamą naujojo įstatymo vykdymą, pritaria ir Radviliškio rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Larisa Paurienė. Jos teigimu, praėjusį savaitgalį ji kone nemiegojo – nuo penktadienio 18 valandos iki sekmadienio išnaktų sulaukė net septynių skambučių su prašymu pakonsultuoti: „Man skambino policijos pareigūnai ir prašė padėti, patarti, kaip elgtis su vaikais, kurių šeimose yra girtaujama ar smurtaujama. Žinoma, telefonu mano pagalba yra tikrai menka, tačiau patariu ir neignoruoju. Žinoma, kas naktį taip būti negali, tad būtina spręsti šį klausimą“.

Deja, net ir tokių konsultacijų, už kurias, savaime suprantama, niekas nemoka nė vieno papildomo euro, pasirodo, yra per maža. Praėjusį savaitgalį Radviliškio policijos pareigūnams teko net pustrečios valandos ieškoti, kam galėtų patikėti vos penkerių sulaukusį mažylį. Nors dažniausiai į „vaiko paėmimą“ atskuba ir medikai, šįkart situacija buvo kebloka.

„Nežinau, kodėl, tačiau medikai atsisakė atvykti. Situacija buvo sudėtinga – mama ketino nusižudyti. Apie tai telefonu pranešė pastarosios neįgali motina. Kadangi niekaip nepavyko atrasti, kas galėtų priglausti mažylį, kol mama išspręs savo problemas, jis liks su močiute. Ką sako tokie atvejai? Kad net ir medikai ne visuomet tinkamai dirba. Juk galėjo atvykę mamą su vaiku išvežti į Šiaulių motinos ir vaiko kliniką, kurioje būtų tinkamai pasirūpinta ir savo gyvybe nutraukti ketinusia motina, ir mažyliu. Neaišku, kodėl, tačiau ta moteris dar ir šiandien dienas leidžia namuose“, – pečiais gūžteli L. Paurienė.

Kalnas problemų – ant penkių specialistų pečių

Tačiau grįžkime prie svarbiausio – vaiko teisių specialistų trūkumo rajone. Ši problema, kaip sako L. Paurienė, greit išspręsta nebus: „Kreipėmės dėl etatų padidinimo. Šiuo metu skyriuje dirbame keturi specialistai ir aš. Nepamirškime, kad vaikų nepriežiūra ir smurtas yra tik vienas iš aštuonių stambių faktorių, su kuriais tenka dirbti. Mūsų rankose – ir vaiko globos organizavimas, įvaikinimo organizavimas, darbas su globėjais, ieškinių teismui teikimas, šeimų įrašymas ir išbraukimas į ir iš socialinės rizikos šeimų sąrašo, dalyvavimas baudžiamajame procese, švietėjiška veikla ir panašiai. Įsivaizduojate? O mūsų yra tik penki…“

L. Paurienės teigimu, geriausiu atveju, jeigu šį variantą palaimins ministerija, savivaldybėje galėtų atsirasti dar keturi etatai: „Tuomet ir darbas būtų kitoks. Ir vairuotojas atsirastų, ir daugiau specialistų, o ir budėti būtų galima po darbo valandų, savaitgaliais. Taip, laikinai tai finansuoti galėtų ir savivaldybė, tačiau čia iškiltų daug juridinių klausimų, tabelių nesutapimų ir panašiai. Mano žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija, jeigu finansavimą ir skirtų, tai geriausiu atveju tik nuo 2018 metų sausio mėnesio. Iki tol problemas turime spręsti patys ir suktis taip, kaip sugebame. Apie tai, kad dirbame daugiau, negu galime įstatymiškai, aš net nekalbu. Nuvažiuoju daugiau nei 700 kilometrų ridą, kuri man yra finansuojama. Žinoma, kurą tenka pilti ir iš savo kišenės. O apie naktinį „budėjimą“ prie telefono jau net nekalbu“.

O suktis tenka ir vaiko teisių specialistams, ir pareigūnams. Radviliškio rajono policijos komisariato laikinasis vadovas S. Malatokas neslepia, kad dabar pareigūnai net neprašyti kartą per metus aplanko kiekvieną iš rajone esančių 300 socialinės rizikos šeimų: „Darome viską, ką galime, kad užkirstume kelią netinkamam elgesiui su vaikais. Tačiau įvertinti situaciją nesame kompetentingi, kreipiamės į medikus, vaiko teisių specialistus. Manau, būtina įvertinti ir tai, kad mūsų automobiliai nėra pritaikyti vežioti vaikus… Už stiklo turi sėdėti „žulikai“, o ne mažamečiai. Nepamirškime, kad neretai automobilyje būna ir įvairios ginkluotės…“

Ugdymo įstaigos – kur kas aktyvesnės

Radviliškio rajono policijos komisariato laikinasis vadovas S. Malatokas priduria, kad atvejų, kai smurtaujama prieš vaikus – išties netrūksta. Apie triukšmą ir nederamą elgesį su vaikais dažniausiai praneša kaimynai, tačiau vis dažniau, ypač – po kraupaus nutikimo Kėdainiuose, informatoriais tampa ir ugdymo įstaigos, darželiai.

Kaip pavyzdį S. Malatokas pateikia vieną pradėtą ikiteisminį tyrimą: „Nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų vasario namuose patėvis tyčiniais veiksmais smurtavo prieš savo mažametę podukrą. Kaip nurodoma, patėvis podukrą tampė už plaukų, trankė galvą, o vėliau papylė ant žemės žirnių ir liepė jai klūpėti. Priimtas sprendimas agresorių iškeldinti, skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nukentėjusioji tyrimo metu pareiškė norą gyventi pas savo tėtį“.

Anot S. Malatoko, socialiniame bute gyvenančią šeimą nuolat lydėjo įtempti santykiai, lydimi periodinių konfliktų dėl buities, auklėjimo, tarpusavio santykių, dingstančių pinigų: „Konkrečiai šis konfliktas kilo dėl to, kad podukra galimai pasisavino patėvio cigaretes. Byloje yra duomenų, kad prieš nukentėjusiąją seniau smurtavo ir jos mama, kai matant kitai mažametei draugei trenkė keletą kartų telefono pakrovėjo laidu į kojas. Ta pati mažametė, kuri buvo apklausiama teisme, nurodė ir daugiau atvejų dėl mamos ir patėvio smurto, kuriuos ji stebėjo tiesiogiai arba būdama pas nukentėjusiąją svečiuose, girdėjo“.

Tiesa, informacija gauta ir ikiteisminis tyrimas pradėtas tik gavus pranešimą iš mokyklos administracijos. „Faktas paaiškėjo po to, kai dėl vaiko apleistumo į mokyklą buvo iškviesta nukentėjusios mergaitės motina. Šio pokalbio metu mergaitė ir papasakojo, kad prieš ją yra smurtaujama“, – sako S. Malatokas.

Jau yra keturi laikini globėjai-savanoriai

Suskaičiuota, kad per praėjusius metus iš šeimų Radviliškio rajone buvo paimta 60 vaikų, o vien šiais metais iš nesaugios aplinkos paimti 26 vaikai. Iš jų septyni atsidūrė vaikų globos namuose, trys – Šiaulių kūdikių namuose, o likę – patikėti giminaičiams. Tiesa, šeši iš paimtų vaikų jau grįžo atgal į namus.

„Situacija yra tokia, kad per 2016 metus mes sulaukėme 340 pranešimų dėl vaikų nepriežiūros ar smurto. Šiemet tokių pranešimų per du mėnesius sulaukta jau 113-os. Globos namai – perpildyti. Artimieji, deja, ne visuomet sutinka pasirūpinti neatsakingų giminaičių atžalomis, tad bandome suktis iš situacijos. Vien per praėjusį savaitgalį buvo paimta 13 vaikų, iš kurių 2 apgyvendinti globos namuose „Nykštukas“, o likę, tėvams susitvarkius, grįžo namo. Tai – tiksinti bomba“, – „Radviliškio naujienoms“ pasakoja L. Paurienė.

Nuo pat Naujųjų daugelyje savivaldybių vienu iš didžiausių galvos skausmų tapo klausimas, kur dėti iš tėvų paimtus vaikus. Ypač – mažamečius iki trejų metukų. Radviliškio rajonas, panašu, šią problemą netrukus išspręs. Jeigu kovo 23 dieną rajono Taryba patvirtins sprendimą, Radviliškio rajone atsiras keturi laikini globėjai-savanoriai, galintys iš tėvų paimtus vaikus priimti bet kuriuo paros metu.

„Taip, jau radome tokius žmones, dabar svarbu tinkamai sutvarkyti dokumentus, paruošti įsakymą, nes su tais žmonėmis irgi bus sutartas kažkoks finansinis ryšys. Kol mūsų gretose atsiras daugiau specialistų, pareigūnams bus pateikti sąrašai žmonių, galinčių iš karto pasirūpinti iš šeimų paimtais vaikais“, – sako L. Paurienė.